Duomenų mokslininkas: galimybių paso galiojimo laikas baigėsi

  • Teksto dydis:

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius apžvelgė situaciją dėl koronaviruso ir teigia, kad galimybių paso galiojimo laikas bent kol kas baigėsi. 

„Omikron banga prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, tai jau turime keturias savaites beprecedenčio naujų atvejų augimo. Šis augimas nepersimetė į ligoninių užimtumo ir mirčių skaičių augimą. Tai net žinant, kad hospitalizacijos ir mirtys atsilieka nuo naujų atvejų, šie rodikliai niekada neatsilikdavo keturiomis savaitėmis. Tą patį patvirtina ir kitų šalių duomenys. Taigi galime su atsargiu optimizmu sakyti, kad omikron banga yra pirmoji COVID-19 banga, kuri nesukėlė didelio streso sveikatos apsaugos sistemai“, – feisbuke rašė V. Zemlys-Balevičius.

Kodėl dabar turime tokią situaciją? Anot jo, dėl aukšto visuomenės imunizacijos rodiklio.

„Pirmą kartą per epidemiją COVID-19 banga buvo pasitikta su tinkama gynyba. Omikron sugebėjo pralaužti pirmą sieną, apsaugą nuo susirgimo, bet atsimušė į antrąją, ir pačią svarbiausią – apsaugą nuo sunkios ligos formos ir mirčių. Ypatingai svarbu, kad silpnoji grandis, neimunizuotųjų skaičiai absoliučiais dydžiais yra tokie maži, kad net kosmiškai išaugus rizikai užsikrėsti, jie nebesugeneruoja sveikatos apsaugos sistemos apkrovos (lyginant su kitomis bangomis)“, – rašė duomenų mokslininkas.

Anot jo, kadangi pagrindinis išsikeltas epidemijos valdymo tikslas buvo apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą ir jis yra pasiektas, atėjo laikas persvarstyti epidemijos valdymo priemones.

Viena labiausiai kontroversiškų priemonių yra galimybių pasas. Šią priemonę galima laikyti viena iš didžiausių sėkmių nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

„Viena labiausiai kontroversiškų priemonių yra galimybių pasas. Šią priemonę galima laikyti viena iš didžiausių sėkmių nepriklausomos Lietuvos istorijoje (kalbant apie visuomenės sveikatą). Ji paskatino vakcinaciją (kuri, priminsiu, preliminariais paskaičiavimus, išgelbėjo kelis tūkstančius gyvybių), leido veikti verslams ir 100 proc. atliko savo pagrindinę paskirtį – apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą nuo kolapso. Ji galėjo būti dar efektyvesnė: galioti tik vakcinuotiems ir apimti daugiau amžiaus grupių, bet faktas, kad nepaisant trūkumų ji suveikė, – feisbuke rašė V. Zemlys-Balevičius. – Deja, kaip ir kiekviena sėkminga priemonė ji turi savo galiojimo laiką ir panašu, kad šiuo metu jis pasibaigė.“

Duomenų mokslininkas skaičiuoja, kad pagal oficialius naujų atvejų skaičius omikron jau imunizuoja 10 tūkst. gyventojų per dieną, tad turint omenyje, kad dėl testų neprieinamumo šį skaičių galima dauginti iš dviejų kartų, tai turime tai, kad omikron tuoj viršys geriausius vakcinavimo tempus. Anot jo, tie, kurie pasirinko nesiskiepijimo kelią, viruso neišvengs.

„Daliai jų tai reikš sunkias pasekmes, bet demokratinėje visuomenėje visi turi laisvę už savo įsitikinimus susimokėti aukščiausią kainą. Kol ta kaina nesužlugdo pačios visuomenės, ją galima mokėti, – rašė mokslininkas. – Nors omikron bangos situacija pakeitė dabartinę situaciją su galimybių pasu, tai nereiškia, kad galimybių pasas turi būti išmestas iš epidemijos valdymo priemonių arsenalo. Kiekviena banga reikalauja atskiro valdymo priemonių komplekso, kuris turi būti parenkamas atsižvelgiant į situaciją. Todėl reikia persvarstyti, kaip galimybių pasas bus naudojamas ateityje. Atsiradus naujiems viruso variantams, nuo kurių populiacija bus apsaugota tik naujomis vakcinomis, galimybių pasas dėl savo efektyvumo turės būti vėl naudojamas. Kaip ir su karantinu tikriausiai verta įsivesti įstatyminį jo reglamentavimą ir nustatyti aiškius kriterijus, kada jis bus įvedamas ir kada bus atšaukiamas. Tai leis visuomenei tiksliau planuoti savo gyvenimą. Tas pats galioja ir kitoms epidemijos valdymo priemonėms, kurių efektyvumas yra įrodytas, kaip kaukės ir kontaktų ribojimas.“

Žvelgiant į likusias epidemijos valdymo priemones, reikia prisiminti, kad tiek daug jų mes ir neturim. Kaukėms ir kontaktų ribojimams, anot mokslininko, ir toliau turi būti skiriamas didžiausias dėmesys.

„Dėl omikron plitrumo reikia pakeisti kaukių reikalavimą iš medicininių į respiratorines (FFP2 ir didesnės apsaugos). Kontaktų ribojimą sprendžia pats omikron, siųsdamas visus į izoliaciją. Nuotolinis darbas toliau turi būti prioritetas, taip pat kitos priemonės, užtikrinančios nepertraukiamą būtinųjų paslaugų tiekimą. Sergančių žmonių varymas į darbą yra vienas iš blogiausių sprendimų, tai reikia daryti viską, kad užkirsti kelią jų susirgimui. Vienas iš sprendimų, kad galimybių pasas būtų gaunamas tik pasiskiepijus stiprinančiąja doze arba persirgus. Tam reikėtų papildomų tyrimų dėl reinfekcijos tikimybės. Žiūrint į duomenis, trečios dozės efektyvumas saugant nuo susirgimo vis tiek išlieka, tai kaip ir profilaktinį testavimą tokį galimybių paso taikymą galima naudoti kaip papildomą susirgimus mažinančią priemonę suprantat, kad tai nesuteikia 100 proc. apsaugos“, – dėstė mokslininkas.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį pranešė, kad sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo Vyriausybė priims kitą trečiadienį.

„Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių, tiesiog šias savaites buvo derinami operacijų vadovo sprendimai, buvo diskutuojama su verslu, ir aš manau, kad sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas Vyriausybės kitą trečiadienį“, – sakė premjerė.

Galimybių pasas Lietuvoje įvestas pernai gegužę kaip skiepijimosi skatinimo ir pandemijos valdymo priemonė. Vyriausybės sprendimu, jį galėjo gauti gyventojai, pasiskiepiję nuo COVID-19, persirgę šia liga arba sulaukę neigiamo koronaviruso testo rezultato.

Galimybių pasas suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.

Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą Vyriausybė sustabdė iki kovo 1-osios.

Dėl galimybių paso visuomenėje kilo nepasitenkinimas: rengti mitingai, prie Seimo buvo kilusios riaušės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
Kas jam suteikė tokį ''mokslinį'' laipsnį , ar moka surasti aritmetinį vidurkį , o gal moka paskaičiuoti ''viduyinę kvadratinę klaidą'' , jeigu jau mokslininkas ,tai priviso SAMAZVANCŲ . .

Anonimas

Anonimas portretas
Deja taip yra, kad kuo žmogus kvailesnis ir agresyvesnis tuo garsiau rėkia, ir tik tokie būna išgirsti ir išklausyti.

O

O portretas
Labai įdomu tiek tukstanciu susirgo ir galimybių pasas pakibo ore na kaip sako pagyvensim pamatysim
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių