Kai medikai nuolat skundžiasi lėšų stoka, Kauno bendruomenės sveikatos taryba neturi kur jų dėti. Antra vertus, ar tikrai racionaliai panaudojo daugiau kaip milijoną litų?

Kur dėti tūkstančius litų?

Ką galima nuveikti kauniečių sveikatos labui už 2 mln. litų? Papildomus milijonus, be tų, kuriuos skiria Vyriausybė, Europos Sąjungos fondai, savivaldybės.

Bemaž 2 mln., o tiksliau – 1 mln. 844 tūkst. 680 litų iš Kauno savivaldybės biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo praėjusiais metais buvo atseikėti Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai. Ji skirta kauniečių sveikatai stiprinti, ją koordinuoja Bendruomenės sveikatos taryba. Tai patariamasis organas politikams, besirūpinantiems piliečių sveikata. Tačiau nė vienas iš praėjusią savaitę apklaustų dvidešimt penkių kauniečių nežinojo, kad mieste yra jų sveikatos interesams atstovaujanti visuomeninė organizacija, vykdoma dosniai finansuojama sveikatos stiprinimo programa.

Gal todėl nežinojo, kad praėjusiais metais iš tų beveik 2 mln. daugiau nei trečdalis liko nepanaudota? Užpernai – dar daugiau, 855 tūkst. litų. Tačiau nepaisant šių motyvų programa tęsiama ir toliau, šiemet miesto tarybos sprendimu jai skirta 1 mln. 390 tūkst. 700 litų.

Finansuota vienuolika programų

Prioritetine kiekvienos valstybės veiklos sritimi – gyventojų sveikatos stiprinimu ir gydymu, profilaktika rūpinasi daugybė institucijų. Programų, kurias koordinuoja bendruomenės sveikatos tarybos, kryptis nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Didžiausias dėmesys skiriamas visuomenės sveikatos sopuliams, pavyzdžiui, visuomenėje paplitusiai narkomanijai, fizinio aktyvumo stokai ir panašiai.

Praėjusiais metais Kaune buvo finansuojama vienuolika programų. Daugiausia, ketvirtis milijono litų, buvo skirta socialiai remtinų ir neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų sveikatai stiprinti. Pastarieji negali nemokamai naudotis medikų paslaugomis. Ši programa buvo viena iš keturių, kurios panaudojo visas skirtas lėšas. Gal todėl, kad beveik pusė Kauno savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos narių – gydymo įstaigų vadovai, o programą vykdė Dainavos ir Kalniečių poliklinikos? Buvo patikrinta šios programos dalyvių sveikata, paskirtas nemokamas gydymas, įskaitant vaistus, suteikta psichologinė pagalba bei informacija, kur ją gauti ateityje. Medikai programos dalyvius globojo pusę metų.

Dalijo dantų šepetėlius

Socialinių ir ambulatorinių slaugos paslaugų plėtros namuose programai taip pat buvo skirta penktadalis milijono litų. Nepanaudota 500 litų. Panašu, kad šią programą įvykdyti nebuvo sunku. "Pacientai gavo šias paslaugas: bendrosios praktikos gydytojų vizitai į namus, gydytojo specialisto vizitai į namus; socialinių darbuotojų darbas su pacientais", – rašoma miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus, kontroliuojančio programų vykdymą, ataskaitoje. Programą vykdė šeimos klinika "Medgintras"

Už 200 tūkst. litų buvo patikrinta ir įvertinta ikimokyklinių įstaigų auklėtinių burnos ertmės būklė. Tie vaikai, kuriems reikėjo gydymo, nukreipti pas odontologus. Visiems programos dalyviams padovanota po dantų šepetuką ir tūbelę dantų pastos. Ko gero, vaikų mūsų mieste yra per mažai, kad liko nepanaudota 28 tūkst. šiai programai skirtų lėšų. Greta to vykdyta keistu pavadinimu Sveikos gyvensenos darželiuose užtikrinimo priemonės programa. Jai buvo skirta 50 tūkst. litų. Pagal šią programą be elementarių higienos įgūdžių diegimo vaikai, ką ir taip daro darželių darbuotojai, buvo mokomi "pažinti save, pasirinkti maisto produktus..., skleista geroji sveikatos stiprinimo patirtis kitose miesto ir Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigose".

Taip pat formuluota programa už 50 tūkst. litų buvo vykdoma Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakultete. Jo studentams ir nepedagoginiam universiteto personalui aiškinta apie reprodukcinę sveikatą, saugios aplinkos sukūrimą ir gerinimą bei sklaidą. Beje, Kauno medicinos universitete rengiami visuomenės sveikatos specialistai ne vienus metus studijuoja sveikos gyvensenos principus, iš jų ir aplinkos įtaką sveikatai. Galbūt gerai, kad sutaupyta 20 tūkst. litų?

Šiemet skirta mažiausiai

Liko beveik 11 tūkst. litų iš 100 tūkst., skirtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Daugiau nei ketvirtadalis sumos nuo 128 600 litų liko nepanaudota priklausomybės ligomis sergančių asmenims reabilituoti ir integruoti į visuomenę.

Susumavus visas likusias lėšas susidaro 617 tūkst. 200 litų. Jos perkeltos į šių metų programos priemonių finansavimo planą. Dar šiek tiek daugiau nei pusę milijono litų savivaldybės taryba skyrė iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, ketvirtis milijono teko iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Bendra suma šiems metams – 1 mln. 390 tūkst. 700 litų.

Galbūt šiemet, kai Kauno savivaldybės visuomenės sveikatos tarybai vadovauja nauja vadovė – Kalniečių poliklinikos vyriausioji gydytoja Virginija Gailienė, lėšos bus naudojamos efektyviau?

Keliami nauji reikalavimai

Šiemet bus vykdoma dvylika programų. Dauguma jų – tęstinės. Viena efektyviausių – dviračių tako nuo P.Vileišio tilto per Nerį iki Lampėdžių. Šis projektas vykdomas kartu su Aplinkos apsaugos skyriumi. Jo vadovė Marija Stanikūnienė patikino, kad takas bus nutiestas šiemet. Jo sąmatinė vertė – 1 mln. 200 tūkst. litų. Pernai panaudota 200 tūkst. litų iš Bendruomenės sveikatos tarybos Bevariklio transporto infrastruktūros programos ir 300 tūkst. litų – Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Šiemet iš Bendruomenės sveikatos tarybos fondo takui bus skirta dvigubai daugiau – 400 tūkst. litų, likusi suma – iš aplinkos apsaugos.

Liūto dalis – 177 tūkst. 450 litų iš bendros sumos šiemet skirta asmenų, išgyvenančių krizinę situaciją, psichikos sveikatai stiprinti. Tai programa, kurios pernai niekas nenorėjo vykdyti, nors jai buvo numatyta pusantro tūkstančio litų. "Šiai ir dar dviem – Rūkymo prevencijos bei Sužalojimų ir netikėtos mirties prevencijos – programoms iš viso buvo skirta beveik trečdalis milijono litų, tačiau negavome nė vienos paraiškos jų vykdymui", – prisiminė Sveikatos skyriaus vedėja Diana Kaunienė.

Šiemet socialinių ir ambulatorinių slaugos paslaugų namuose plėtrai skirta tik ketvirtadalis pernykštės sumos – 50 tūkst. litų, tačiau šią programą Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkė V.Gailienė pavadino nauja. "Jai keliami visai kitokie reikalavimai. Svarbiausias jų – išmokyti sergančiojo artimuosius profesionalios slaugos, o ne finansuoti šeimos gydytojų vizitus pas savo pacientus", – pabrėžė pirmininkė. Ji taip pat įsiūlė senjorų fizinio aktyvumo skatinimo programą, nes pagrindinis tarybos veiklos tikslas – propaguoti sveiką gyvenseną.

Loreta Kudarienė, Kauno miesto tarybos Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto pirmininkė

Lėšas programoms buvo galima paskirstyti kovo pradžioje. Vėluojama visą mėnesį, konkrečių sveikatinimo programų dar nėra. Tik tuomet, kai darbo grupės parengs reikalavimus, bus sukurtos ir pristatytos programos. Po to bus skelbiamas jų viešųjų pirkimų konkursas. Jį pralaimėjusieji galės skųstis, gali būti ir taip, kad niekas nelaimės vienos ar kitos programos finansavimo. Dėl to programų startas vėluos. Kai lėšos panaudojamos urmu, rezultatai būna prastesni. Žinia, kai kurios programos yra tęstinės, jos vykdomos be konkursų, tačiau ar tai tikrai skaidru? Juk jei programa efektyvi, jos vykdytojai laimės antrą kartą – prašom, vykdykit! Pagaliau kasmetiniai konkursai skatintų pasitempti ir visuomenė labiau pajaustų tokių programų efektyvumą.

Zenonas Abramavičius, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Seniai būta nusiskundimų Bendruomenės sveikatos tarybos veikla, programomis ir tuo, kad nepanaudojamos programoms skirtos lėšos. Seniai kritikuotini vadinamieji minkštieji projektai: lankstinukai, paskaitos ir panašiai. Išanalizavus teisinę bazę paaiškėjo, kad galima skirti lėšų "kietiesiems" projektams ir džiugu, kad šiemet bus nutiestas dviračių takas nuo P.Vileišio tilto per Nerį iki Lampėdžių, o Šilainių, Kalniečių ir Draugystės parkuose bus įrengti treniruokliai suaugusiesiems ir vaikams. Tai pasitarnaus miesto bendruomenės narių sveikatai. Dabar ypatingas dėmesys skiriamas praėjusiųjų metų programų analizei, siekiant nekartoti klaidų.

Vilija Vėlyvienė, šeimos klinikos "Medgintras" vadovė

Pasiūlymą dalyvauti konkurse ir vykdyti Socialinių ir ambulatorinių slaugos paslaugų plėtros namuose programą gavome liepos mėnesį. Veikla buvo konkrečiai apibrėžta, šeimos gydytojų vizitai – privalomi. Ką liepė, tą darėm. Tačiau, mano nuomone, daug opesnė problema Kaune – vienišų, ligotų žmonių slauga. Vykdydami programą radome daug apleistų žmonių, kuriems būtina visokeriopa pagalba.