Ekspertas apie lietuvių mirčių priežastis: epidemijos nevaldymo kaina yra akivaizdi

  • Teksto dydis:

Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius savo feisbuko paskyroje pasidalijo įžvalgomis apie Higienos instituto paskelbtus preliminarius 2020 metų mirtingumo duomenis ir pateikė „atsargias išvadas“.

Anot matematiko, mirčių nuo COVID-19 skaičius (2220) yra didesnis nei pagal pirmąjį apibrėžimą (1839) naudojamą Statistikos departamento, bet mažesnis už trečiąjį (3630).

Anot Statistikos departamento, pirmas mirties apibrėžimas – mirusių asmenų skaičius, kurių mirties liudijime gydytojai kaip pagrindinę mirties priežastį nurodė COVID-19 ligą. Antras mirties apibrėžimas papildomai apima ir kitus mirties atvejus, kuriuose pagrindinė, tiesioginė, tarpinė mirties priežastys ar kita svarbi patologinė būklė gydytojų buvo nurodyta COVID-19 liga arba koronavirusas. Trečias mirties apibrėžimas aprėpia beveik visus atvejus, išskyrus nelaimingus atsitikimus, kuomet asmuo mirė turėdamas ne senesnį nei keturių savaičių teigiamą diagnostinio tyrimo atsakymą.

„95 proc. visų COVID-19 mirčių yra spalio-gruodžio mėnesiais (92 proc. – lapkričio-gruodžio mėnesiais). Mirčių nuo kraujotakos ligų lapkričio-gruodžio mėnesiais ženkliai padaugėjo palyginus su 2019 metais, skirtingai nei mirčių nuo vėžio, – rašė V. Zemlys-Balevičius. – Iš to galima daryti atsargias išvadas. Metiniai COVID-19 mirčių palyginimai nelabai turi prasmės, nes lyginti reikia paskutinius mėnesius. Kadangi duomenys yra preliminarūs, tai tikriausiai mirčių nuo COVID-19 kiekis didės: galima spėti, kad COVID-19 slepiasi po kraujotakos ligomis. Turint daugiau duomenų, padaugėja klausimų. Pavyzdžiui, labai įdomu, koks yra mirčių priežasčių pasiskirstymas sirgusiųjų COVID-19 vs nesirgusiųjų. Jeigu COVID-19 nepadidina mirties tikimybės, tai pasiskirstymas turi būti vienodas, t.y. nuo kraujotakos ligų turėtų mirti vienodas procentas sirgusiųjų COVID-19 ir nesirgusiųjų. Kitas įdomus pasiskirstymas yra pagal amžių. Ar sirgusiųjų COVID-19 mirčių pasiskirstymas vs nesirgusiųjų yra vienodas skirtingose amžiaus grupėse ar ne?  Epidemijos nevaldymo kaina akivaizdi, spalio-gruodžio mėnesį laiku neįvesti apribojimai (ir/arba bendras situacijos nevaldymas) lėmė eksponentinį atvejų augimą, kuris pavirto į staigų mirčių nuo COVID-19 išaugimą. Tai vadovėlinė nevaldomos epidemijos eiga.“

Anot eksperto, kadangi duomenys yra preliminarūs, galima ilgai ginčytis dėl jų tikslumo ir pan. „Todėl aš visada labiau kliaujuosi dinamika, augimais, o ne absoliučiais skaičiais (lygiu). Paprastai visi renkami rodikliai turi savo paklaidą, bet ji paprastai būna vienoda, todėl skaičiuojant augimus paklaida eliminuojasi. Aišku, paklaidos nekintamumo prielaida irgi gali būti neteisinga, bet čia jau prasideda plonybės, kurios paprastai esmės nekeičia. Norint priimti sprendimus niekada neturėsi tikslios ir geros informacijos, tai neišvengiamai reikia rizikuoti. Akademikams nuo to tik įdomiau. Jie po to galės ilgus metus aiškintis, kokia situacija buvo tikra ir ar buvo galima priimti geresnius sprendimus“, – rašė V. Zemlys-Balevičius. 

Primename, kad nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3129 žmonės. Kaip ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas, su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6075 mirtys.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių