- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje įsigaliojus naujiems reikalavimas, leidžiantiems tam tikrais atvejais nedėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemonių ir nesilaikyti kitų reikalavimų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologai ragina taip lengvai neatsisakyti to, ką per pandemijos metus išmokome, ir visų prašo ir toliau elgtis atsakingai.
Nuo rugsėjo 13 d. teikiant ir naudojantis kontaktinėmis paslaugomis, kurioms būtinas galimybių pasas, reikalavimas dėvėti kaukes ir kitos priemonės tapo tik rekomendacija. Pavyzdžiui, naudojantis grožio paslaugomis, kurios šiuo metu gali būti teikiamos tik su galimybių pasu, kaukių galima nedėvėti.
Tuo tarpu kai naudojamasi paslaugomis, kurioms nėra privalomas galimybių pasas, pavyzdžiui, viešasis transportas, švietimas, socialinės paslaugos, kultūrinės paslaugos, tokios kaip bibliotekų, muziejų ir pan. lankymas, reikalavimas dėl kaukių dėvėjimo išlieka privalomas.
Tačiau epidemiologai ragina patiems įvertinti riziką – kirpykloje praleidžiame apie valandą, kontaktas su paslaugos teikėju yra pakankamai artimas, – ir atsakingai priimti sprendimą, ar laikytis rekomendacijų tokiomis sąlygomis dėvėti kaukę, ar ne.
„Dabar pastebime, kad dalis žmonių galbūt labai laukė momento, kada galės nedėvėti kaukių ir po rugsėjo 13 d. numetė šias priemones į šalį. Be abejo, naudojantis paslaugomis, kur privalomai tikrinamas galimybių pasas, tokia teisė žmonėms yra suteikta. Tačiau norime paraginti visus kaukes ir toliau dėvėti būnant viešose žmonių susibūrimo vietose, nepaisant to, kad turime reikalingus dokumentus. Juk rugsėjo 13 d. niekas iš esmės nepasikeitė – epidemiologinė situacija ir toliau išlieka įtempta, delta atmaina ir toliau išlieka dominuojanti, tad kodėl turėtume atsisakyti priemonės, kuri gali sumažinti riziką platinti virusą aplinkoje?“– klausia epidemiologė Daiva Razmuvienė.
NVSC epidemiologai pabrėžia, kad visos naujai atsirandančios priemonės, skirtos valdyti COVID-19 situaciją Lietuvoje, tik papildo jau esamas priemones ir geriausiai veikia ne viena kuri nors iš jų, o tik jų visuma.
Pasak epidemiologų, pasiskiepydami, mes ne tik sumažiname riziką patiems susirgti arba sirgti sunkiomis ligos formomis, bet ir didiname visuomenės imunitetą, kuris būtinas virusui suvaldyti, t. y. padaryti jį mažiau pavojingą. Anot specialistų, jeigu pasirenkame ne skiepytis, o tirtis dėl COVID-19, mes sumažiname riziką platinti virusą darbe, mokykloje, viešuose renginiuose ar susibūrimuose. Tuo pačiu galime greičiau nustatyti besimptomius viruso nešiotojus ir taip užkirsti kelią jo platinimui.
„Kaip matome, galimybių pasas tik suteikia galimybę mums patiems būti atsakingiems už savo veiksmus bei tvirtesnį žinojimą, kad ir kiti mus supantys žmonės yra tokie patys atsakingi, t. y. jie lankosi viešuose susibūrimuose, nes arba turi imunitetą dėl persirgimo arba pasiskiepijimo, arba turi neigiamą tyrimo rezultatą. Nesinorėtų, kad ir toliau tęstųsi ta įtampa dėl galimybių paso atsiradimo. Juolab, kad tokią ar panašią priemonę turi beveik visa Europa. Visos šalys, tarp jų ir Lietuva, ieško įvairių įmanomų būdų kaip nors padidinti visuomenės galimybes išvengti užsidarymo, kurio tikriausiai nebenori niekas“, – sako D. Razmuvienė.
Sąvokų „reikalavimai“ ir „rekomendacijos“ atskyrimas teisės aktuose yra teisinis aspektas – vienu atveju asmeniui gresia atsakomybė (net bauda), kitu atveju – ne. Tačiau epidemiologai ragina pirmiausia vadovautis atsakomybės prieš save ir savo artimą principu. Jie primena, kad viruso neatgrasysime baudomis, o atsakingu elgesiu – galime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...