– Ar stebite tendenciją, kas vis daugiau tėvų iš tiesų atsisako skiepyti savo vaikus ir nuo kokių ligų?

– Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių, vaikai yra skiepijami nuo keturiolikos infekcijų. Praėjusieji metai parodė, kad tik nuo dviejų infekcijų skiepijimo apimtys truputėlį išaugo. Tačiau nuo kitų dvylikos arba liko tame pačiame lygmenyje, arba sumažėjo iki 2 proc. Tai rodo labai nekokią situaciją, nes tiems vaikams lieka nemaža grėsmė susirgti viena ar kita užkrečiamąja liga. Ir tėvai kartais sako, kad geriau tegul vaikas perserga, nesuvokdami, kad tai yra didelė rizika ir didelis tėvų egoizmas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu skiepijimo tempai neišaugs arba ir toliau su metais mažės, kokios prognozės, kokios grėsmės kyla?

– Kadangi per visas Lietuvos savivaldybes neskiepytų vaikų lieka labai nemaži skaičiai, reikia suprasti, kad bet koks sukėlėjas – virusas ar bakterija – per pandeminį laikotarpį truputėlį buvo atsitraukę, bet dabar tiems virusams reikia išgyventi. Tai reiškia, kad infekcinių ligų sukėlėjai „ieško“ tų asmenų, kurie, nepriklausomai nuo amžiaus, neturi jokio imuniteto.

Šiuo metu tymų, parotito ir raudonukės skiepijimo apimtys – tik 86 proc. Norint suvaldyti labai lakų, tarkim, tymų virusą, reikia pasiekti 95 proc.

 

– Kaip paskatinti, ko reikėtų imtis, kad tėvai aktyviau skiepytų vaikus?

– Nors sakoma, kad visuomenėje trūksta informacijos, nesinori tuo tikėti. Manau, šiuolaikiniai, jauni tėvai tikrai geba rasti mokslu pagrįstos informacijos. Tačiau, deja, dažniausiai pasiremia draugų, kaimynių, mamyčių klubų nuomonėmis. Vis dėlto kiekvienam tėvui, kiekvienam globėjui autoritetas turėtų būti šeimos gydytojas. Dabar, kai tas skiepijimas sumažėjęs, turėtų būti aktyvesnis bendravimas tarp šeimos gydytojų ir jo pacientų.

– Dėl kokių priežasčių dažniausiai tėvai atsisako skiepyti vaiką?

– Viena iš priežasčių ta, kad tėvai sako, jog nebėra šios ligos, aš nežinau, kas ta raudonukė ar kita infekcija, tai kodėl jūs verčiate skiepyti vaiką. Reikia suprasti, kad tie virusai gyvena, jie yra gyvo organizmai ir, be abejonės, nukritus skiepijimo apimtims, kaip yra dabar, jie ims aktyviai ieškoti palankios terpės. Šiuo metu tymų, parotito ir raudonukės skiepijimo apimtys – tik 86 proc. Norint suvaldyti labai lakų, tarkim, tymų virusą, reikia pasiekti 95 proc. Tad kai turime tokią imlių virusams žmonių aplinką, gali prasidėti protrūkiai, atskiri susirgimo atvejai. Ir pasekmės gali būti liūdnokos.

– Kurios savivaldybės išsiskiria galbūt labai aukštu arba, priešingai, labai žemu skiepijimo rodikliu?

– Vakarų Lietuvos apskrityse skiepijimo apimtys mažesnės. O rytų ir pietryčių Lietuvoje (Utena, Alytus, Marijampolė) tie rodikliai yra gerokai aukštesni. Bet didžiosiose apskrityse – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – ten kai kuriose savivaldybėse skiepijimo apimtys ypač mažos, nesiekia ir 80 proc.