Neįmanoma prasitęsti

Vilnietis Romualdas su dukra mėgaujasi pasakiška žiema. Tačiau šeima susidūrė su problema – septyniolikmetės Jorūnės galimybių pasas netrukus nustos galioti, nors dokumentą parsisiuntė naujai.

„Jis vis dar rodo iki gruodžio 27 d.“, – sakė Jorūnė.

„Neaptartas atvejis, kas vyksta su nepilnamečiais, kurie buvo pasiskiepiję anksčiau. Konkrečiai mūsų dukra antrąja doze buvo paskiepyta dar balandžio 30 d. Pagal tvarką nustojo galioti, o trečios dozės kol kas negali gauti, nes skiepija tik nuo 18 metų“, – kalbėjo Romualdas.

Trečio skiepo gauti tokio amžiaus asmenys negali, tad kaip galimybių pasą pratęsti? Šeimai pateikta tokia informacija:

„Ką siūlė per sveikatos informacinę liniją, tai darytis antikūnų testą. Tai yra papildomas laikas. Galų gale, vieną kartą antikūnų testas nemokamas, bet toliau tai būtų mokamas. O iki 18 metų jį tektų pasidaryti dar ne vieną ir ne du kartus“, – teigė Romualdas.

„Kalbėjau su šeimos gydytoja, kuri sakė, kad tai yra aktuali problema ir kitiems“, – tvirtino Jorūnė.

Kalbėjau su šeimos gydytoja, kuri sakė, kad tai yra aktuali problema ir kitiems.

Jorūnė groja orkestre, lanko sporto užsiėmimus. Paauglei galimybių pasas reikalingas kasdien.

„Truputėlį baisu, nes aš esu susiplanavusi veiklų ir su mokslu, ir su būreliais, ir su orkestru. Aš tikrai nenorėčiau jų praleisti dėl šitokio nesusipratimo“, – atviravo ji.

„Ko gero, panaši problema bus ir su europiniais sertifikatais. Yra numatyta kelionė vasario mėnesį į Prancūziją, tai tas klausimas, ko gero, bus aktualus ir ten“, – svarstė Romualdas.

Visgi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė sakė, jog nuo gruodžio 28 d. galimybių paso galiojimo laikas įvedamas tik suaugusiems.

„Vaikams iki 18 metų, kurie vakcinuojasi, galimybių pasas nėra terminuotas, jiems nėra numatyta sustiprinančioji dozė, todėl galimybių pasas neturi septynių mėnesių termino, jis yra be termino“, – aiškino A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Ragina vakcinuoti vaikus

Jaunesnių vaikų tėvai turėtų nepamiršti, jog nuo gruodžio 28 d. galimybių pasas bus reikalingas jau ir dvylikamečiams. Taip pat bus galima rodyti europinį sertifikatą. Kartu gali tekti rodyti asmens dokumentą – tiks ir moksleivio pažymėjimas.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

„Nuo 12 metų ir dviejų mėnesių. Du mėnesiai yra tam, kad būtų pakankamai patogus perėjimo laikotarpis, jei tėveliai apsispręstų, kad jų vaikas turėtų vakcinuotis. Bet kuriuo atveju tėvai renkasi, kaip yra saugiau ir geriau vaikui“, – komentavo A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Gauti galimybių pasą bus galima ir be vakcinos.

„Jeigu jie testuojasi kaupiniais mokyklose, yra galimybių pasas savaitės terminui. Bet pabrėžiu – tik kaupiniais. Arba turi galimybę pasidaryti testus mobiliuosiuose punktuose“, – šnekėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Vaikų formaliajam bei neformaliajam ugdymui galimybių paso nėra ir nebus reikalaujama. Sveikatos apsaugos ministerija tikslina, kad patį galimybių pasą kas du mėnesius reikės atnaujinti, t. y. atsisiųsti iš naujo. Ši taisyklė yra bendra tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tėvai vaiko dokumentą atsisiųsti gali iš savo e.sveikatos paskyros. Atspausdintą variantą taip pat galima gauti vaistinėse, pašto skyriuose, Regsitrų centro padaliniuose.

Nors privalomo skiepijimo vaikams nėra, visgi specialistai pasisako už skiepus, ypač omikron atmainos akivaizdoje.

„Dvylikamečiai ir vyresni tikrai yra grupė, kuri turi daug aktyvių veiklų ir dėl to didelė tikimybė, kad jie gali užsikrėsti. Kitas dalykas, mes anksčiau turbūt mažai kalbėjome apie pokovidinį sindromą. Vaikai, kurie persirgę kartais ir nesunkiomis COVID-19 infekcijomis, gali vėliau turėti tam tikras pasekmes savo brendimo laikotarpiu. Tai irgi reikėtų įvertinti“, – tvirtino Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančiorienė.

Po ligos gali pasireikšti nerimas, depresija, skonio ir uoslės pokyčiai, raumenų, sąnarių ar galvos skausmai. Kai kurie vaikai ilgai jaučia bendrą silpnumą, nuovargį. O įsivaizdavimas, kad vaikai serga tik lengva forma – klaidingas.

„Paaiškėjo, kad dalis yra gydyti reanimacijos skyriuose. Tad ir tarp vaikų pasitaiko ir vidutinio sunkumo, ir sunkia, ir kritiškai sunkia forma sergančių asmenų. Manau, kad visa tai ir leidžia priimti sprendimą skiepyti vaikus ir sumažinti infekcijos plitimą“, – teigė L. Jančiorienė.

Šiuo metu Lietuvoje nuo koronaviruso skiepijami vaikai nuo penkerių metų. Visgi sveikatos apsaugos ministras sakė, kad vaikų skiepijimo pradžia nėra sparti. Pagrindinio skiepijimo šalies vakcinavimo centro „Litexpo“ darbo laikas pratęsiamas dviem savaitėms, iki sausio 16 d.