Gastroenterologijos mitai: metas padėti tašką

  • Teksto dydis:

Skrandžio sutrikimai – dažna problema. Nejudrus gyvenimo būdas, valgymas paskubomis, netinkamas produktų pasirinkimas, nuolatinis stresas ir įtampa dar labiau didina sergančiųjų gretas. Tad klausimų, kaip ir mitų, gastroenterologijos temoje nestinga, todėl „Biofirst“ klinikos gydytojos atskleidė neatitinkančius tikrovės faktus.

Skrandžio endoskopijos metu, pacientas turi praryti „žarną“


Gydytoja gastroenterologė Elžbieta Rambynienė:

Dažnai populiarioje visuomenėje tarp pacientų vartojamas terminas „ryti žarną“ yra ne tik nekorektiškas tačiau ir klaidinantis. Medikų bendruomenei tai nepriimtinas gastroskopijos apibrėžimas, kurį reikėtų „išrauti“ iš pasąmonės. Tyrimo metu, lankstus endoskopas į skrandį yra įvedamas, jo ryti nereikia. Paciento prašoma giliai kvėpuoti ir klausyti gydytojo nurodymų. Kuo giliau ir ramiau kvėpuojama, tuo lengviau ir greičiau endoskopas patenka į skrandį. Noriu pažymėti, jog tyrimas trunka trumpiau, negu dažnas pacientas tikisi. Jeigu nereikia atlikti papildomų diagnostinių manipuliacijų (pvz. paimti mėginį dėl Helicobacteri pylori bakterijos), gastroskopija paprastai užtrunka 3-5 minutes. Siekiant išvengti diskomforto šio tyrimo metu, jį galima atlikti intraveninėje nejautroje. „Biofirst“ klinikoje kolonoskopija nejautroje atliekama dauguma atvejų, tačiau daugėja pacientų, besirenkančių anesteziologo pagalbą ir gastroskopijos metu.

Tyrimai su anestezija trumpina gyvenimo trukmę


Gydytoja anesteziologė Viktoriya Voytova:

Gastroskopijos ar kolonoskopijos metu yra taikoma ne bendrinė nejautra, o intraveninė sedacija, kuomet pacientas primigdomas trumpam ir kvėpuoja pats. Bendrinės nejautros atvejais (pvz.: atliekant sudėtingesnes operacijas), pacientas yra intubuojamas. Intraveninė sedacija atliekant gastroskopiją paprastai trunka apie 20 minučių, kolonoskopijos metu – apie 40 minučių. Medikamentų pagalba, pacientui sukeliama gilaus miego būsena; paprastai jokių išbudinimo niuansų nebūna.

Daugybės mokslinių tyrimų dėka, galime teigti, kad intraveninė nejautra nesusijusi su gyvenimo trukmės trumpėjimu. Dar vienas dažnai girdimas mitas – intraveninė nejautra pablogina žmogaus atmintį. Suprantu, kad liaudyje toks įsitikinimas gimė dėl to, kaip jaučiasi žmogus po narkozės. Kuriam laikui trumpalaikė atmintis, dėmesio koncentracija ir koordinacija iš tiesų būna sutrikusi. Tačiau po maždaug 24 valandų, jau galima vairuoti automobilį, grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Ilgalaikei atminčiai intraveninė nejautra įtakos neturi; tai irgi patvirtina moksliniai tyrimai.

Refliuksas – nemaloni, tačiau nepavojinga liga


Gydytoja gastroenterologė Rasa Makarevičienė:

Gastroezofaginis refliuksas – skrandžio turinio patekimas į stemplę – natūralus mūsų organizmo procesas. Problemos prasideda tuomet, kai atsiranda skrandžio rūgšties perteklius. Jis žaloja gleivinę; pacientus kamuoja deginantis, iš skrandžio kylantis skausmas ir kiti nemalonūs simptomai. Laikoma, kad žmogus serga gastroezofaginio refliukso liga (GERL) tuo atveju, jeigu jį bent 2 kartus per savaitę vargina rėmuo. Negydant ligos ji taip pat gali pasireikšti kosuliu, balso užkimimu ar net bronchine astma bei stemplės vėžiu. Viena didžiausių klinikinių problemų yra ta, kad GERL simptomus turintys pacientai iki kreipdamiesi pas gydytoją vidutiniškai kenčia daugiau kaip 1,5 metų, o tai gali sukelti rimtas šios ligos komplikacijas. Kuo anksčiau refliuksas bus pradedamas gydyti – tuo didesnė tikimybė, kad pavyks problemą pašalinti medikamentais, be operacijos. GERL kartais pasireiškia netipiniais simptomais, panašiais į gerklės problemas ar net krūtinės anginą, todėl visais atvejais derėtų kreiptis į gydytoją ir nesivadovauti internete perskaitytais arba bičiulių dalijamais patarimais. Tik gydytojas gali objektyviai įvertinti paciento būklę ir paskirti tikslingą gydymą.

Skrandžio rūgštį veiksmingai “užgesina” pienas ar soda


Gydytoja gastroenterologė Dalia Kasperavičiūtė:

Graužiantis rėmuo yra itin nemalonus simptomas, galintis net prikelti žmogų iš miego. Tokiais atvejais dažnas pacientas stengiasi kuo greičiau numalšinti skausmą ir imasi liaudiškų metodų. Manoma, kad piene esantys riebalai padengs skrandžio sieneles ir todėl rėmuo išnyks. Deja, pamiršama, kad kalcis šiame produkte rūgštingumą provokuoja, todėl greitai savijauta tik pablogėja. Malšindami rūgštingumą soda, palengvėjimo tikrai sulauksime, tačiau tik todėl, kad visa rūgštis iš skrandžio greitai nuteka į žarnyną. Taip pat patekusį į skrandį, soda išskiria anglies dvideginį, kuris dirgina skrandžio gleivinėje esančias liaukutes, o šios liaukutės pagamina dar didesnį druskos rūgšties kiekį. Tiems, kam padidėjusio rūgštingumo problemos pasireiškia itin retai, namų vaistinėlėje verčiau turėti lapelį vaistų, veikiančių ligos priežastį. Priemonės, neutralizuojančios jau susidariusią rūgštį, gali būti naudojamos, kai tikrai nėra kitos išeities. Problemai pasikartojus, rekomenduojama gydytojo gastroenterologo konsultacija.

„BIOFIRST“ kliniką rasite Studentų g. 37, Kaune.

Tel. registracijai: +370 686 40 115, 8 37 75 08 66.

www.bioklinika.lt




NAUJAUSI KOMENTARAI

...,svarbiausia yra TINKAMA MITYBA,bet...

...,svarbiausia yra TINKAMA MITYBA,bet... portretas
akcenteli SITA TEMA paTEIKIAU prie KITO TEKSTO todel nebesiKARTOSIU... TASKAS

mitas

mitas portretas
Dar žinau paplitusi vaistą, tai boboms nuo rūgštingumo pampalą įma iki skrandžio
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių