Gimdymas per karantiną: kaukė privaloma ir gimdančiai moteriai

Į Kauno klinikas per karantiną neįleidžiami ne tik jokie lankytojai – dalyvauti gimdyme negali ir tėčiai. Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovas profesorius Mindaugas Kliučinskas pastebi, kad pirmąją karantino savaitę kilęs pasipiktinimas dėl to dabar jau aprimo. Padaugėjo suprantančių padėties rimtumą ir atsakomybę – juk kiekvienas papildomas žmogus padidina riziką, kad COVID-19 užkratas pateks ir į gimdymo, nėščiųjų ir gimdyvių palatas, kuriose – jautriausi pacientai.

– Pradėkime nuo nėščiųjų. Ar jos, prisirašiusios prie laikinai neveikiančių mažųjų šeimos klinikų, dabar gali iš karto kreiptis į tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigą, kokia yra Kauno klinikos?

Mindaugas Kliučinskas

– Mes nesame pajėgūs konsultuoti visas norinčias moteris iš Kauno miesto ar Kauno krašto. Mūsų Perinatologijos centras yra skirtas ne tik Kauno miestui ar Kauno kraštui, bet ir Klaipėdos, Šiaulių kraštui – moterys į specializuotą konsultaciją šiame centre atvažiuoja iš trijų penktadalių Lietuvos teritorijos. Mes tikrai nebūtume pajėgūs priimti visas nėščiąsias, dėl to jau kreipėmės į visas gydymo įstaigas, Kauno krašte teikiančias akušerines neonatologines paslaugas. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos ir Kauno perinatologijos centro vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė ir aš kreipėmės į šių įstaigų vadovus prašydami, kad jos ir dabar, karantino sąlygomis, teiktų pagalbą nėščiosioms. Žinoma, atsižvelgiant į visus saugos priemonių naudojimo reikalavimus, išsiaiškinant epidemiologinę situaciją: ar moteris neserga COVID-19, ar ji nėra jo nešiotoja, ar ji nekontaktavo su kitais sergančiaisiais. Tais atvejais, kai yra buvęs kontaktas su infekcija, jei nėščioji neturi jokių nusiskundimų, nebūtina planinę kontaktinę konsultaciją teikti čia ir dabar. Viską išsiaiškinus telefonu, planines konsultacijas galima atidėti saugesniam periodui. Tačiau, kaip mums sako moterys, didžiausia bėda šiuo metu yra tai, kad kai kuriose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dabar net telefonu niekas neatsiliepia. Tai kelia stresą nėščiosioms, iš tokios nežinomybės kartais kyla ir panika.

Karantino metu klinikose įsteigėme karštąją liniją nėščiosioms. Esame sutarę, kad tokias konsultacijas telefonu teikia ir Krikščioniškieji gimdymo namai, ir Mažylio gimdymo namai, ir Kauno klinikinės ligoninės specialistai. Šiais telefonais galima skambinti visą parą. Per pirmąsias dvi karantino savaites mes suteikėme apie 280 konsultacijų telefonu, atsakant į nežinios kankinamų moterų klausimus. Klausimai – dažniausiai organizacinio pobūdžio: kaip viskas vyksta dabar, kur man važiuoti ir kas mane pakonsultuos. Esu tikras, kad į didžiąją dalį šių klausimų galėtų atsakyti tos šeimos klinikos, prie kurių moterys yra prisirašiusios ir kur nėštumo metu jos turėtų gauti konsultacijas, specialistai. Juk už kiekvieną prižiūrimą nėščiąją šeimos klinikai skiriamas finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF, jis nepanaikintas karantino laikotarpiu).

Kreipiamės į tų įstaigų vadovus, tuos, kurie priima sprendimus, ar šiuo metu įstaiga dirbs, ar visi jos darbuotojai karantinuosis: šiuo sudėtingu laikotarpiu kiekvienas atlikime savo pareigą. 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimas sako, kad planinės konsultacijos, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė, ir toliau privalo būti teikiamos.

O nėščiosioms norime priminti, kad akušerinės paslaugos Lietuvoje teikiamos ir karantino metu. Jos teikiamos tada, kai to tikrai reikia. Jei moteris sveika, neturi jokių sveikatos nusiskundimų, būdingų virusinei infekcijai, paslaugas jai turėtų teikti tos Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) ar šeimos klinikos, prie kurios ji prisirašiusi, medicinos personalas. Jei sveikai nėščiajai neteikiama pagalba šeimos klinikoje, kurioje ji lankosi, moteris turėtų pagalvoti apie galimybę keisti šeimos kliniką. Mano žiniomis, Kauno miesto poliklinikoje nėščiosioms sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos. Esant būtinybei, Kauno klinikų Moterų konsultacijoje kasdien visu krūviu veikia trys perinatologijos kabinetai, kuriuose specializuotas konsultacijas teikia šeši gydytojai. Čia vyksta ultragarso tyrimai – vadinamosios pirmojo ar antrojo nėštumo trečdalio patikros, ir kitos konsultacijos, teikiamos esant didelei rizikai nėščiajai ar vaisiui. Veikia ir vienas skubiosios pagalbos kabinetas, kur priimame moteris, kurioms reikalinga skubi ambulatorinė konsultacija. Konsultuotis į tris anksčiau minėtus kabinetus reikia registruotis iš anksto, registracija gegužės mėnesiui prasidės paskutinę balandžio savaitę. O skubiosios pagalbos kabinete priimamos moterys, pajutusios staiga atsiradusius nerimą keliančius simptomus.

Visais kitais atvejais, kai reikalinga skubi neatidėliotina akušerinė pagalba, nėščiosios priimamos Nėščiųjų ir gimdyvių priimamajame. Čia jos konsultuojamos ir, esant stabiliai būklei, išleidžiamos namo arba stacionarizuojamos gimdymui arba stebėjimui.

– Minėjote, kad kartais nėščiosios vizitą pas akušerį ginekologą galima atidėti. Tačiau tam tikri tyrimai nėščiajai turi būti atlikti laiku: cukraus kiekio kraujyje, šlapimo pasėlio. Jei šeimos klinikos, prie kurių jos prisirašiusios, nedirba, ar dėl šių tyrimų jos gali kreiptis į Klinikas?

– Tikrai ne. Jei jos yra prisirašiusios kitur, kitur eina ir jų priežiūros, gydymo finansavimas. Tos įstaigos, prie kurių jos prisirašiusios, turėtų tuos tyrimus ir atlikti. Tačiau šie tyrimai nėra neatidėliotini ir, jei moteriai įtariama ar nustatyta viruso infekcija, jei ji yra saviizoliacijoje, galima palaukti. Net ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja tokiais atvejais šiuos tyrimus atidėti iki saviizoliacijos pabaigos. Net ultragarso patikra, ypač pirmajame nėštumo trečdalyje, gali būti atidėta, jeigu jai įtariama COVID-19 infekcija ar nėščioji yra saviizoliacijoje. Tokiu atveju nereiktų nei moteriai, nei medicinos personalui rizikuoti.

Kai tik galėsime sušvelninti karantino sąlygas, pirmas žingsnis bus galimybės artimam žmogui dalyvauti gimdyme sugrąžinimas.

– Gimdymas per karantiną. Sakoma, kad dabar moterys eina gimdyti panašiai kaip sovietmečiu – vienos. Dėl to, kad dabar neįleidžiate vyro ar kito gimdyvei artimo žmogaus, nesulaukiate priekaištų?

– Pirmą karantino savaitę teko atsakyti į daug piktų skambučių ir elektroninių laiškų ir labai daug aiškinti, kodėl taip nuspręsta. Mums netgi buvo primintos PSO rekomendacijos, kuriose rašoma apie galimybę gimdyme dalyvauti artimam žmogui. Priėmėme sprendimą šiuo laikotarpiu neleisti gimdyme dalyvauti gimdyvei artimam žmogui, kaip ir kolegos Estijoje, Latvijoje, Italijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse. Tai padaryta ne tam, kad pablogintume sąlygas ar psichologinę nėščiosios būseną, bet siekiant apsaugoti personalą, kitas nėščiąsias, gimdyves. Juk pagrindiniai COVID-19 židiniai pastaruoju metu tampa gydymo įstaigos. Svarbu pandemijos metu taupiai naudoti resursus, tyrimus, apsaugos priemones ir kt. Mūsų personalas visomis prasmėmis yra labai arti gimdyvės viso gimdymo metu. Aiškiname, kad moteris gimdymo metu gali bendrauti su artimaisiais garso ir vaizdo priemonėmis, transliuoti jiems gimdymą, kad būtų išsaugotas artimas psichologinis ryšys.

Panašu, kad moterys dabar jau suprato šio laikino draudimo prasmę. Dabar atvykstančios gimdyti moterys atsisveikina su vyru prie durų ir gimdyti eina su mūsų geranoriškai nusiteikusiu personalu.

Kai tik galėsime sušvelninti karantino sąlygas, pirmas žingsnis bus galimybės artimam žmogui dalyvauti gimdyme sugrąžinimas.

– Ar karantino metu tėčiai gali aplankyti mamytes su lėliukais, po gimdymo dar tris dienas, o kartais ir savaitę praleidžiančias klinikose?

– Karantino metu pacientų lankymas uždraustas visose klinikose, išskyrus kritines paciento sveikatai situacijas, tokias kaip priešmirtinė būklė ar mirtis, ir jei pacientas yra iki 14 metų. Per šias tris savaites turėjome du atvejus, kai įleidome vyrus – tai vaisiaus netekties atvejai. Dėl kitų priežasčių nei gimdymo metu, nei po gimdymo – jokių lankymų.

Iki paskelbiant karantiną, leidome gimdyvėms perduoti daiktus, užsisakyti maisto. Pamatėme žmonių išradingumą: čia ir "Barbora" atvažiuodavo, ir iš restoranų atvežamo maisto moterys užsisakydavo. Tačiau aš noriu pasidžiaugti besilaukiančių šeimų bendruomene, kad jų supratimas apie tai, kas vyksta, apie tai, ko, neįleisdami vyrų, dulų ir lankytojų, mes siekiame, per tris karantino savaites kardinaliai pasikeitė. Pirmąją savaitę mes buvome vadinami kalėjimo prižiūrėtojais, o dabar sulaukiame ir gimdžiusių mamų padėkų, kad viskas buvo puiku. Mes žinome, kad medicinos personalas neatstos artimo žmogaus, tačiau mes stengiamės bent jau sumažinti tą buvimo vienai, buvimo nežinioje, įtampoje jausmą.

– Ar dabar, karantino metu, medicininės kaukės privalomos visiems?

– Taip, medicinos personalas visada, ir per gimdymą, dėvi medicinines kaukes, vienkartines pirštines. Kiekviena nėščioji įleidžiama į Moterų konsultaciją tik jai pamatavus temperatūrą ir tik jeigu ji patvirtina, kad neturi jokių kitų nusiskundimų, susijusių su kvėpavimo takų infekcija, kad ji neturėjo kontakto su sergančiu asmeniu ir kad jai nepatvirtintas COVD-19. Moterims iš karto uždedamos kaukės. Lygiai taip pat kiekvienai nėščiajai ar gimdyvei per Nėščiųjų priimamąjį patekus į mūsų stacionarą ar į Gimdymo skyrių, jai taip pat duodama vienkartinė kaukė ir mes, personalas, karantino laikotarpiu dėvime kaukes.

– O kaip gimdančios moterys – ar joms taip pat privalomos kaukės?

– Taip. Žinoma, tai labai nepatogu, bet PSO ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijose teigiama, kad, jei moteris yra viruso nešiotoja, stanginantis iškvėpimo metu yra labai didelė tikimybė paskleisti tą virusą – tokia pati, kaip ir intubacijos (dirbtinės plaučių ventiliacijos – red. past.) metu. Moterims, kurioms nustatytas ar įtariamas COVID-19 ar jos turėjusios kontaktą su sergančiu žmogumi, rekomenduojama vengti visų procedūrų, susijusių su deguonies tiekimu, su skausmo malšinimu naudojant dujas, jei tam nėra gyvybinių indikacijų.

– Ar gimdyvės nesipriešina dėl kaukių? Juk gimdyti su kauke tikrai nepatogu.

– Mes suprantame, kad be kaukės patogiau. Tačiau visa tai daroma siekiant sumažinti užkrato paplitimo riziką. Būna, kad sąrėmio metu stangindamasi moteris nevalingai tą kaukę nusiplėšia, tačiau šalia esantis personalas paprašo ją vėl užsidėti.

– Nejaugi ir naujagimiams dedate kaukes?

– Ne, nededame. Nėra duomenų, kad naujagimiui per gimdymo takus, per placentą būtų perduodamas koronavirusas. Yra gal pora atvejų pasaulyje, kai naujagimiams buvo nustatytas virusas, tačiau manoma, kad jie užsikrėtė kontakto būdu. Yra priimtos rekomendacijos, kad mama, kuriai nustatyta ar įtariama viruso infekcija bei turėjusi kontaktą, prižiūrėdama naujagimį turi laikytis griežtų higienos reikalavimų. Pavyzdžiui, turi dėvėti kaukę, dažnai plauti, dezinfekuoti rankas, miegant reikia išlaikyti tam tikrą atstumą tarp naujagimio lovytės ir mamos lovos. Tokias rekomendacijas, remiantis užsienio patirtimi, yra parengusi ir Lietuvos neonatologijos asociacijos valdyba, ir Lietuvos akušerių ginekologų draugija.

– Ar kam nors iš su nėščiosiomis, gimdyvėmis ir naujagimiais dirbančio Klinikų personalo buvo įtartas ar nustatytas COVID-19?

– Kol kas neturime duomenų, kad akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiančiam mūsų personalui būtų nustatytas COVID-19. Per šias tris karantino savaites Kaune buvo keletas atvejų, kai nėščiosios gimdyti atvyko su panašiais į COVID-19 simptomais, bet visais atvejais koronaviruso testai buvo neigiami.

– Jei į Kauno klinikas atvyksta nėščioji su panašiais į COVID-19 simptomais, kokiais atvejais ji gali būti čia priimta?

– Jei moteris serga COVID-19, yra turėjusi kontaktą su sergančiu asmeniu, jei jai yra panašūs į COVID-19 klinikiniai simptomai (karščiavimas, kosulys, dusulys), jai įtariama COVID-19 infekcija. Tokiais atvejais mes turime laikytis ypatingų saugos priemonių. Lietuvoje šiais atvejais pacientai vežami į penkias pagrindines gydymo įstaigas – ligonines, turinčias infekcinių ligų padalinius. Kaune tai yra Kauno klinikinė ligoninė (KKL). Tačiau tais atvejais, jei moteriai reikėtų aukščiausio lygio akušerinės ar neonatologinės pagalbos, mes ją turėtume suteikti čia, Klinikose. Jei pas mus dabar atvyksta karščiuojanti moteris, izoliacinėje palatoje mes išsiaiškiname, ar tas karščiavimas nesusijęs su akušerine patologija, ar tai gali būti susiję su COVID-19. Jei akušerinės patologijos tikimybė atmetama, moteris pervežama į KKL. Tačiau jei moteriai reikalinga tretinio lygio akušerinė neonatologinė pagalba, pvz., gimdo nesuėjus 34 nėštumo savaitėms, ji turi likti Klinikose. Tokioms moterims pas mus yra skirta atskira zona, kur šalia gimdymo palatos yra ir operacinė, ir stebėjimo palata, ir patalpos anesteziologams. Tai daroma tam, kad būtų sumažinta užkrato perdavimo rizika.

– Šiuo metu gaji nuomonė: nereikia važiuoti į ligoninę, nes užkrės. Ką jūs pasakytumėte moterims, karantino metu besiruošiančioms gimdyti namuose?

– Pasakymas, kad mane ligoninėje užkrės, yra labai egoistinis. Ar moteris žino, ar ji pati neužkrės kitų? Kolegų iš Portugalijos duomenimis, iš šešių COVID-19 teigiamų gimdyvių, trys neturėjo jokių klinikinių simptomų. Sakykime, tokia situacija: moteris gimdo namie ir dėl tam tikrų komplikacijų ji kritinės būklės atvežama į gydymo įstaigą. Ir tada medicinos personalas turi skubiai teikti jai pagalbą, nežinodami, ar ji yra koronaviruso nešiotoja, ar ne. Tada ji kelia pavojų medicinos personalui. Atsiradus tokiam pavojui, iškyla rizika tam gimdymo skyriui, tai ligoninei tapti infekcijos židiniu ir būti uždarytiems, sustabdant paslaugų teikimą. Čia kalbant apie atsakomybę. O kalbant apie gimdymą namuose apskritai, tai aš visada pasisakiau, kad jis būtų reglamentuotas. Tačiau, bent jau mano žiniomis, iki šiol nėra nė vienos akušerių komandos, kuri oficialiai teiktų moterims pagalbą gimdant namuose. Gimdymas namuose be akušerio, be to žmogaus, kuris būtų profesionaliai pasiruošęs ir atitiktų teisinį reglamentavimą tai daryti, yra rizikingas pasirinkimas. O neatitinkantis reglamentavimo žmogus tai daro nelegaliai.

Ir mes Klinikose, ir visi gimdymo namai stengiasi, kad aplinka gimdymo skyriuose būtų kuo artimesnė namų aplinkai. Todėl kviečiu visas moteris gimdyti ligoninėse. Net ir sklandžiausias nėštumas, puikiai, sklandžiai prasidėjęs gimdymas visada turi rizikos pogimdyminiam kraujavimui, vaisiaus būklės blogėjimui gimdymo eigoje ir taip toliau.

– Tikriausiai ir dabar jums tenka susidurti su supermamytėmis. Štai vienos jų įrašas feisbuke: "Man terminas gimdyti balandžio 14 d., bet norėčiau vaikelio balandžio 5 d. Gal galit patarti, gal kuri rinkotės? Juk galima užsiprašyti cezario pjūvį." Ar Kauno klinikose galima užsisakyti, kurią dieną gimdyti, užsisakyti cezario pjūvį?

– Lietuvoje yra labai aiškiai reglamentuota, kokioms indikacijoms esant cezario pjūvio operacija gali būti atliekama. Jei ji atliekama ne pagal indikacijas, nusižengiama ir profesinei etikai, ir žmogiškiesiems principams. Išnešiotas nėštumas yra nuo 37 savaičių, tačiau naujagimiui gimus iki 39 savaičių, daug dažniau reikalinga neonatologinė pagalba dėl nepilnos kvėpavimo takų brandos. Todėl ir tarptautinėse rekomendacijose rašoma, kad, net jei moteriai ir yra indikacija atlikti planinę cezario pjūvio operaciją, tikslinga sulaukti 39 savaičių. Mamų noras prisiderinti vaiko gimimo dieną pagal patogumą sau taip pat yra egoizmo ir neišmanymo išraiška. Aš labai tikiuosi, kad šiuo metu jau nėra kolegų, kurie nežinia dėl kokių priežasčių taikosi prie mamos noro ir atlieka cezario pjūvio operaciją nesant indikacijų. Mes labai gerai žinome, kokia yra tokios operacijos padarinių kitiems nėštumams. Mes šiandien mokame puikiai, saugiai atlikti cezario pjūvio operaciją, bet negalime garantuoti, kaip vystysis kitas nėštumas, kur tvirtinsis placenta, ar ji neperaugs pjūvio rando, ar nereikės labai rizikingų gyvybei procedūrų kito gimdymo metu. Visas pasaulis kovoja su cezario pjūvio operacijų epidemija.

Nuo 2012 m. šių operacijų Klinikose yra reikšmingai sumažėję, ir neatsitiktinai. Lietuvos mastu tais metais apie 26 proc. visų gimdymų baigdavosi cezario pjūvio operacija. Taigi, kas ketvirta gimdyvė buvo operuojama. O 2017 m. šiomis operacijomis baigdavosi 20 proc. gimdymų. Kalbant apie Kauno klinikas, mes esame tretinio lygio ligoninė ir Perinatologijos centras, pas mus atvyksta didelės rizikos moterys. Buvo laikas, kai turėjome iki 30 proc. cezario pjūvio operacijų. Tačiau praėjusių metų rezultatas yra 23,2 proc. Ir perinatologijos centrai stengiasi cezario pjūvio operacijų skaičių mažinti. Tai akušerinės pagalbos kokybės rodiklis. Skandinavijos šalyse panašaus profilio akušerijos stacionaruose šis rodiklis yra 18–20 proc. Kol kas mums sekasi tai daryti gana saugiai.

– Jūsų palinkėjimas nėščiosioms ir besiruošiančiosioms gimdyti karantino metu?

– Norėčiau paraginti moteris galvoti ne tik apie tai, kaip apsaugoti save, bet ir esančius šalia, ir medicinos personalą, kad nepritrūktų žmonių, teikiančių tokią pagalbą net ir įsisiūbavus koronaviruso infekcijai Lietuvoje. Noriu nuraminti nėščiąsias, kad ir šiuo metu kiekvienai jų bus suteikta kokybiška akušerinė pagalba. Tiek ambulatorinė, tiek stacionarinė pagalba, jei tai yra būtina.

Gimdyvė: suprantu, kad taip reikia

Penktadienį Kauno klinikose pirmagimės dukrytės susilaukusi Ernesta pasakojo, kad iš anksto buvo numačiusi visai kitokį gimdymo planą. "Gimdyme ruošėsi dalyvauti ir vyras. Su juo būtų buvę paprasčiau, ramiau. Tačiau tai, kad vyras negalės dalyvauti, sužinojome iš anksto, tai nebuvo staigmena. Stengiamės neeikvoti energijos ten, kur negalime nieko pakeisti, – susitaikėme su tokiu reikalavimu. Suprantu, kad, saugantis koronaviruso, dabar taip reikia, – pasakojo jauna mama. – Žinoma, širdį spaudė, kad tėtis negalėjo dalyvauti, visas tris dienas Kauno klinikose prabuvome be jo – jis buvo paliktas nuošalyje. Tačiau su tėčiu stengiausi palaikyti ryšį – bendravome per skaipą, vaiberį, siunčiau nuotraukas. Be to, žiūrime į priekį – manau, kad ateity bus daug šviesių akimirkų, daug laiko tėčiui kurti ryšį su dukryte."

Pasak Ernestos, dėl to, kad tėčiai negali dalyvauti gimdyme, yra kilę daug ažiotažo, tačiau tai ne pirma panaši situacija. Kolegė jai pasakojusi, kad gimdė per gripo epidemijos piką, kai vyrai į gimdymo namus taip pat nebuvo įleidžiami. "O gydytojas, akušerė tikrai rūpinosi manimi, skyrė labai daug laiko. Akušerė ir kūdikio padėtį padėjo pakeisti gimdoje, kad lengviau pati dukrytė gimtų. Ir po gimdymo sulaukiau daug rūpesčio, konsultacijų – ir dėl maitinimo, ir dėl lėliuko priežiūros. Juk pirmas vaikelis, tai man viskas nauja", – prisipažino naujagimės mama.

Veikia karštoji linija

Karantino metu Kauno klinikose veikia karštoji linija. Jos telefonais, kilus neatidėliotinų klausimų, konsultuojamos nėščiosios, gimdyvės ir ginekologinės pacientės.

Neatidėliotinais akušeriniais klausimais konsultuoja Nėščiųjų priimamojo akušerė arba budintis gydytojas akušeris ginekologas – visą parą tel. (8 37) 326 270.

Neatidėliotinais ginekologiniais klausimais konsultuoja Moterų konsultacijos akušerė arba dirbantis gydytojas akušeris ginekologas darbo dienomis nuo 8 iki 18 val., penktadieniais nuo 8 iki 13 val. tel. (8 37) 326 215.

Tiria visas guldomas nėščiąsias

Per tris karantino savaites Kauno ligoninėse gimdė 311 moterų. Kauno klinikose gimdė 146 moterys, 26,7 proc. atlikta cezario pjūvio operacija, gimė 155 naujagimiai. Moterų konsultacijos ir nėščiųjų priėmimo skyriuose kontaktiniu būdu konsultuota 1 086 nėščiosios ir ginekologinės pacientės, telefonu – 386. Atliktos 74 operacijos dėl ginekologinės patologijos (didžiąją dalį sudarė sunkios ilgos onkoginekologinės operacijos). Nuo balandžio 4 d. visos Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje stacionarizuojamos nėščiosios, gimdyvės ir ginekologinės pacientės tiriamos dėl COVID-19 infekcijos.