- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netyla kritika greitosios medicinos pagalbos paslaugų naujovėms. Oponentai kritikuoja, kad pacientai pagal naująją tvarką perkeliami iš vieno greitosios pagalbos automobilio į kitą nesaugiose pakelėse. Kiti gi tikina, kad tokia tvarka galiojo ir anksčiau.
Sudaryti vienodas galimybes
Sveikatos apsaugos ministro iniciatyva rugsėjo pradžioje penkių didžiųjų Lietuvos miestų greitosios medicinos pagalbos stotyse pradėjo dirbti 20 naujų vadinamųjų klasterinių brigadų. Aprūpintos naujais automobiliais su visa reikiama įranga, jos yra skirtos žmonėms, patyrusiems infarktą, insultą ar daugybines traumas, kuo greičiau atvežti į vadinamąjį klasterinį centrą – specializuotą tretinio lygio ligoninę. Tokios brigados suformuotos siekiant, kad tiek didmiesčių, tiek nutolusių kaimų gyventojai turėtų vienodas galimybes skubiai gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą.
Klasterinės brigados suformuotos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Viešai labiausiai kritikuojama tai, kad klasterinės brigados pacientus, kuriems turi būti suteikta skubiausia pagalba, dabar turi perimti pakeliui į gydymo įstaigą. Tai yra, pacientai turi būti pernešami iš vieno greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilio į kitą. Medicinos darbuotojų profsąjungų atstovai tokį perdavimą vertina kaip nesaugų. Esą pacientai perkeliami nesaugiose sustoti vietose, be to, tam gaištamas brangus laikas. Apskaičiuota, kad pernešant pacientą iš vieno automobilio į kitą užtrunkama iki 15 min. Toks perėmimas atrodo ypač netikslingas prie miestų, kur yra klasteriniai centrai, besiglaudžiančiuose rajonuose.
Nuo rugsėjo 1 d. paskeitė ir GMP paslaugų finansavimas. Rajoninėms GMP stotims nuo šiol nebebus mokama už tai, kad jos į klasterinį centrą atveš pacientus. Vis dėlto, pasak Kauno rajono GMP stoties direktorę pavaduojančio gydytojo Kipro Medišausko, svarbiausia yra ne prarandamos lėšos, o tai, kad ši tvarka nenaudinga pacientams. "Visas Kauno rajonas nėra taip nutolęs nuo tretinio lygio ligoninės Kauno klinikų, į kurias vežami klasteriniai pacientai, kad mes patys nespėtume jų į šią ligoninę atvežti per 20 min. Nuvežę tokius ligonius mes spėjame gan greitai grįžti į savo postą ir iš čia vykti į kitus iškvietimus", – pasakojo gydytojas.
Per dvi savaites klasterinių iškvietimų buvo 220, iš jų pakeliui į gydymo įstaigą perimta 13 pacientų.
Pasak K.Medišausko, klasterinės brigados duotų daug daugiau naudos, jei jos budėtų ne centruose, kaip dabar, o nutolusiuose rajonuose. Tuomet esant reikalui jos galėtų pačios atvežti klasterinius pacientus į tretinio lygio ligonines – nereikėtų jų perimti pakelėje.
Vadina išpūsta problema
Nuo rugsėjo pradžios reikiamais atvejais į iškvietimus, registruojamus Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) dispečerinėje, važiuoja keturios specializuotos klasterinės brigados. Esant reikalui, jos vyksta ne tik į Kauno, bet ir į Tauragės, Alytaus apskritis ir dalį Marijampolės apskrities – teritorijas, į kurias GMP brigadas siunčia Kauno miesto GMPS dispečeriai.
Šios GMPS direktorius Nerijus Mikelionis pacientų perėmimą pakeliui į gydymo įstaigą vadino išpūsta problema. "Pacientai taip buvo perimami jau daug metų, ir jokių problemų dėl to nekildavo. Viskas organizuojama taip, kad nekiltų pavojus nei pacientams, nei aplinkiniams", – aiškino pašnekovas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad atvejai, kai pacientas perkeliamas iš vieno GMP automobilio į kitą, sudaro mažiau nei 5 proc. visų į klasterinius centrus vežamų pacientų: per dvi savaites klasterinių iškvietimų buvo 220, iš jų pakeliui į gydymo įstaigą perimta 13 pacientų.
Ligonius veža įvairiai
Pasak N.Mikelionio, kiti būdai atvežti pacientą į klasterinį centrą naudojami kur kas dažniau nei paciento perėmimas. "Visų pirma, centrinė dispečerinė turi stengtis nusiųsti klasterinę brigadą, jei ji nėra labai toli, paimti pacientą iš įvykio vietos ir atvežti į klasterinį centrą. Kitas modelis – siunčiamos dvi brigados: arčiau esanti rajono brigada nuvyksta į įvykio vietą, į ją siunčiama ir klasterinė brigada. Jai bevažiuojant, rajono brigada, įvertinusi paciento būklę, praneša, reikia vežti jį į klasterį ar ne. Jei nereikia – klasterinė brigada atšaukiama, – pašnekovo žodžiais, kartais per tą laiką, kol vietinė greitosios brigada įvertina paciento būklę, paruošia transportavimui, atvyksta klasterinė brigada ir jį išsiveža. – Trečias modelis – siekiant pagerinti pacientų rajonuose aptarnavimą, klasterinė brigada nuvažiuoja į tą rajoną, kurio brigada išvežė pacientą į klasterinį centrą, ir vietoj jos budi. Ketvirtas modelis – kai klasterinės brigados gydytojas, pripratęs dirbti su sunkiais ligoniais, pakeliui perlipa į rajono GMP automobilį ir važiuoja su jais į klasterį. O mūsų brigada su vietinės brigados mediku lieka budėti rajone. Ir tik kraštutiniais atvejais taikomas penktas modelis, kai pakeliui perimamas pacientas. Tai daroma kiek galima saugiau, iš anksto suderintuose taškuose. Ir tai daroma tik tada, kai leidžia atmosferos sąlygos, paciento būklė, aplinkos saugumas, techninės galimybės. Visa tai įvertinęs, GMP medikas gali priimti sprendimą pacientą perimti."
N.Mikelionis priminė, kad papildomos klasterinės brigados suformuotos tam, kad klasteriniai pacientai būtų kuo greičiau atgabenti į klasterių centrus, paliekant rajonų brigadas dirbti vietoje: "Iki šiol mes turėjome problemų valdydami rajono GMP brigadas, nes jų akivaizdžiai trūksta. O pervežamų pacientų skaičius metų metus auga. Dabar, kai atsirado papildomų klasterinių brigadų, rajonai gali laisviau aptarnauti savo pacientus. Juk daug metų buvo keliama problema, kad tais atvejais, kai jiems į toli esančius didžiuosius miestus reikia išvežti klasterinius pacientus, nėra kam dirbti rajonuose."
Pasak jo, 20 klasterinių brigadų, paskirstytos rajoninėms GMP stotims, tiesiog ištirptų ir neduotų norimo efekto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...