- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais laikais niekas nebesistebi nenatūraliu grožiu išsiskiriančiomis veido ar kūno linijomis. Šis grožis turi savo kainą: vieni susimoka pinigais, kiti aukoja ir sveikatą. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Santaros klinikų dermatovenerologijos centro vadovu Tadu Raudoniu.
– Grožio procedūros šiais laikais prieinamos visiems pagal poreikį ir kainą. Jūs, kaip specialistas, jau turbūt iš veidų atpažįstate, kam to poreikio buvo per daug. Ar daug matote to pasekmių?
– Iš veido atpažinti dažniausiai galima tuos pacientus, kuriems yra padaryta kažkas netinkamai. Jei padaroma teisingai, gero specialisto rankomis, pokyčiai dažniausiai yra nepastebimi. Pastebima yra tada, kai padaroma per daug, be saiko ar kažkas neteisingai. Tada būna ir pernelyg išpūstos lūpos, didžiuliai skruostai, apvalūs veidai, taip vadinami „pagalvės veidai“, sustingę, be emocijų veidai nuo perdėtų botulino injekcijų. Tokių procedūrų poreikis paskutiniu metu – didžiulis. Vien dėl didžiulės influencerių, socialinių tinklų įtakos, paviršutiniškumo visuomenėje iškėlimo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Turbūt yra žmonių, kuriems reikia, kad matytųsi?
– Renkantis grožio injekcijų paslaugas, svarbiausia – pasižiūrėti į žmogų, kuris tai daro. Ne paslaptis – turime „specialisčių“, kurios atrodo kaip išsipūtusios barbės, dažniausiai jos net nėra gydytojos. Yra tam tikra visuomenės dalis, kuri tokio vaizdo ir nori. To nepakeisime.
– Ar grožio specialistų yra daug daugiau nei anksčiau?
Lietuvoje teisę atlikti grožio injekcijas turi tik dermatovenerologai, plastikos chirurgai, kai kuriais atvejais veido ir žandikaulio chirurgai.
– Pagrindinė problema ta, kad Lietuvoje šiuo metu injekcijas atlieka kas tik nori. Tai gali būti kosmetologės, pusę metų palankiusios kosmetologijos mokyklas ir įsivaizduojančios, kad gali atlikti medicininių implantų injekcijas ir medicininių preparatų įvedimą į veidą. Pagal licenciją ir normas kosmetologas neturėtų naudoti adatų veidui. Lygiai taip pat ir slaugytojos, kurios vadina save „estetinės medicinos specialistėmis“, ar gydytojai, kurie baigę medicinos studijas neįgyja specialybės ir pasivadina „estetinės medicinos gydytojais“. Neseniai gavome Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPV) išaiškinimą, kad visa tai yra atliekama nelegaliai. Lietuvoje teisę atlikti grožio injekcijas turi tik dermatovenerologai, plastikos chirurgai, kai kuriais atvejais veido ir žandikaulio chirurgai. Todėl reikėtų rinktis specialistus, kurie pagal licenciją tokias paslaugas gali teikti.
– Kokios populiariausios procedūros be botokso bei hialurono injekcijų?
– Šios dvi yra pagrindinės. Yra ir smulkesnių, kurios skirtos tik odos paviršiaus struktūrai palyginti, PRP injekcijos, mezoterapija, biorevitalizacija, redermalizacija, įvairios lazerinės procedūros, skirtos veido odos atjauninimui. Jų spektras – begalinis. Kiekviena klinika turi savo įrangą ir preparatus.
– Botoksas ar hialuronas?
– Priklauso nuo problemos ir vietos, kuriai to reikia. Botulinas paprastai yra skiriamas viršutiniam veido trečdaliui, t. y. kaktai, raukšlėms aplink akis. O hialurono rūgšties užpildai tradiciškai skirti apatiniams dviem veido trečdaliams.
– Ar tiesa, kad botoksas neišsiskaido?
– Dažnai daug mitų sukuriama specialistų, kurie fiziškai negali įsigyti botulino toksino ir dažnai neigiamai apie jį atsiliepia. Botulinas yra saugesnis nei hialurono rūgšties injekcijos, nes botulinas veikia pusmetį, retais atvejais iki metų. Bet jis neturi ilgalaikių neigiamų padarinių. Tuo tarpu hialurono rūgšties užpildai yra daug pavojingesni, kadangi jie sukuria tūrį. Netinkamai atliekant injekcijas, galima sukelti kraujagyslės okliuziją, t. y. preparatą suleisti į arteriją. To pasekmė gali būti veido odos nekrozija, dažnas atvejis – kai pacientams tarp antakių ar nosies atliktos injekcijos sukelia negyjančias opas, lieka randai. Hialurono rūgšties užpildai kaip tik yra tie preparatai, kurie organizme gali išlikti daugelį metų. Kalbama, kad jie išsiskaido per pusę metų. Iš tikrųjų apie ketvirtadalis suleisto produkto gali likti keletą metų ir ilgiau – priklausomai nuo vietos, kur jis yra suleistas.
– Kokie šalutiniai poveikiai? Turbūt blogiausias – veido paralyžius?
– Laikiną paralyžių gali sukelti botulino toksinas. Paprasčiausiais šalutinis poveikis – mėlynės. Natūralu, kad duriant adata į veido odą lieka mėlynė. To nereikia bijoti. Rimtesni poveikiai – odos nekrozė, veido asimetrija, netinkamos veido formos, kurias po to gana sunkiai galima koreguoti, pigmentacija, randai.
– Kada eiti pas medikus? Ar kreiptis į vartotojų teises ir skųstis?
– Teisinė sistema šiuo klausimu Lietuvoje yra gana prasta. Nelegaliems specialistams daugiausiai gali būti skirta bauda iki 1000 eurų. Dažnam specialistui tai yra 1–2 dienų atlyginimas. Jiems tą baudą susimokėti nieko nereiškia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet3
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...
-
Čekijoje spartėja kokliušo plitimas, trys žmonės mirė
Čekijoje smarkiai padaugėjo kokliušo atvejų, o nuo sparčiai plintančio protrūkio mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė šalies sveikatos priežiūros institucijos. ...
-
Sergančiųjų gripu toliau mažėja, bet padaugėjo peršalimo ir COVID atvejų
Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo sergančiųjų gripu skaičius, tačiau užfiksuota daugiau peršalimo atvejų, taip pat šiek tiek išaugo susirgimų koronavirusu. ...
-
Karinis sraigtasparnis į Kauno transplantacijos centrą skraidino donoro organą5
Karinis sraigtasparnis pirmadienio rytą į Kauno transplantacijos centrą pristatė donoro organą. ...