Tai – daugiausia Europos Sąjungos (ES), taip pat Lietuvos biudžeto lėšos, antradienį žurnalistams pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pertvarką planuojama įgyvendinti atsižvelgiant į besikeičiančius gyventojų, demografinius pokyčius. Prognozuojama, kad per artimiausius septynerius metus Lietuvos gyventojų sumažės iki 2,58 milijonų. Šiuo metu šalyje gyvena 2,81 mln. žmonių.

Įgyvendinant pokyčius taip pat atsižvelgiama į kiekvienos savivaldybės dažniausiai gyventojų naudojamų paslaugų poreikio pasikeitimus, kuriuos ministerija išanalizavo drauge su Valstybine ligonių kasa, Vyriausybės strateginės analizės centru.

Anot A. Dulkio, siekdamos gauti lėšas investicijoms, savivaldybės turės atliepti prognozuojamus iššūkius.

„Savivaldybės yra laisvos turėti savo norų, bet jeigu kalbame apie šituos fondus ir norą pretenduoti į šituos pinigus, turite atliepti besikeičiančius iššūkius ir prognozes“, – sakė ministras.

Padaryta prognozė, kaip kiekvienoje savivaldybėje turėtų atrodyti tas planas, kokios prognozuojamos paslaugų apimtys.

Pasak jo, ministerija savivaldybėms paruošė „modernizavimo planus, žiūrint dešimt metų į priekį“.

„Padaryta prognozė, kaip kiekvienoje savivaldybėje turėtų atrodyti tas planas, kokios prognozuojamos paslaugų apimtys“, – teigė A. Dulkys.

Geriatrija, reabilitacija, dienos stacionaras

Analizė rodo, kad senstant visuomenei didės bendras ambulatorinių konsultacijų poreikis. Jis išaugs nuo 5,27 mln. konsultacijų 2023 metais iki 6,1 mln. 2030-asiais.

Kaip rodo SAM duomenys, labiausiai išaugs dienos stacionaro, geriatrijos, reabilitacijos suaugusiesiems ir vaikams, skubios medicinos pagalbos ir stebėjimo paslaugų poreikis.

Skaičiuojama, kad 2030 metais reikės 2,5 tūkst. šeimos gydytojų arba maždaug 300 daugiau, nei reikėjo 2020 metais – jų tada buvo 2137.

Taip pat esminis sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas yra projektuojamas penkių regionų principu – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių.

Siekiant struktūrinti sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos savivaldybės padalintos į tris kategorijas: A, B ir C.

A kategorijai priklauso savivaldybės, kur gyventojų skaičius sieks iki 10 tūkst., B – kai gyventojų skaičius sieks nuo 10 iki 21 tūkst., C – kai gyventojų skaičius sieks daugiau nei 21 tūkstantį.

Atitinkamai nuo savivaldybės kategorijos priklauso, kokias paslaugas bei kokiomis sąlygomis privalės teikti jos sveikatos priežiūros įstaigos.

Tai yra mažiau aktualu didiesiems miestams, nes juose viskas ir taip egzistuoja, yra paslaugų įvairovė.

A. Dulkio teigimu, pokyčiai iš esmės palies mažas ir vidutines savivaldybes: „Tai yra mažiau aktualu didiesiems miestams, nes juose viskas ir taip egzistuoja, yra paslaugų įvairovė.“

Pasak jo, siekiama kad 80 proc. paslaugų būtų suteikiama tose savivaldybėse, kur žmonės gyvena.

Vertinant planuojamus pokyčius, pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai pertvarkyti numatyta 48 mln. eurų, antrinei ambulatorinei ir dienos paslaugoms – 96,5 mln. eurų, skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos stiprinimui – 99 mln. eurų.

Tuo metu infekcinių ligų klasterio sukūrimui ketinama skirti 124 mln. eurų, psichikos sveikatos infrastruktūros stiprinimo krypčiai – 20 mln. eurų, paslaugų teikimo ir organizavimo veiklos pokyčių diegimui – 30,2 mln. eurų.