- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pandemijai tebesitęsiant, įsitikinta, kad nepriklausomai nuo ligos eigos sunkumo, liekamieji reiškiniai po COVID-19 ligos išsivysto kas trečiam ja prasirgusiajam.
Nerimas, irzlumas, depresijos požymiai, miego sutrikimai, raumenų silpnumas, energijos stoka, galvos skausmas, sumišimas, atminties duobės, negebėjimas susikaupti ir atlikti darbo užduotis – dažniausiai tokius pojūčius vardija pokovidinį sindromą išgyvenantys žmonės. Ar galima tokiais atvejais pasikliauti savo organizmu ir patikėti jam susitvarkyti pačiam? Kokie pojūčiai, persirgus COVID-19, signalizuoja, kad vis dėlto reikia specialisto pagalbos?
Atsakydama į šiuos klausimus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad tais atvejais, kai nemalonūs pojūčiai tęsiasi ganėtinai ilgai, o namų priemonės, tokios kaip maisto papildai, vaistažolių arbatos ir pasivaikščiojimai, iš esmės nepagerina sveikatos būklės, reikėtų kreiptis profesionalios pagalbos.
„Apibrėžti, ką reiškia terminas „simptomai nepraeina ganėtinai ilgai“ sudėtinga, nes tą kiekvienas turi įsivertinti individualiai, – sako gydytoja psichiatrė. – Jei akivaizdu, kad simptomai trukdo kasdieniam funkcionavimui, darbo ar akademinei veiklai, verta pasikonsultuoti su specialistu, šiuo atveju – gydytoju psichiatru.
Pasak R. Mazaliauskienės, pacientai, kuriems persirgta COVID-19 liga padarė įtaką psichinės ligos simptomų atsinaujinimui, paūmėjimui, į medikus kreipiasi gana greitai. Nes jie pažįsta savo ligą ir žino, kas su jais vyksta, suvokia, kad sutrikimas gali progresuoti. Tačiau tie, kurie psichikos sutrikimais iki susirgimo COVID-19 liga nesiskundė, linkę delsti, laukti, kol nemalonūs pojūčiai praeis savaime. Daugelis viliasi, kad susidoros savarankiškai, reguliuodami poilsio režimą, vartodami vitaminus, mankštindamiesi, stengdamiesi praturtinti gyvenimą teigiamomis emocijomis.
„Visos šios priemonės labai geros ir jas tikrai verta taikyti ne tik po persirgtos COVID-19, bet ir įprastiniame gyvenime, tačiau pokovidinių simptomų atveju jos dažnai neveikia arba veikia nepakankamai“, – teigia gydytoja psichiatrė. Todėl jos nuomone, jei žmogus persirgo kad ir gana lengva COVID-19 forma, bet po ligos jį kamuoja nerimas, nemiga, negalėjimas susikaupti ir susikoncentruoti, slogi, prislėgta nuotaika, irzlumas, o šie bei panašūs reiškiniai nesilpnėja, nepraeina, patartina kreiptis pagalbos į specialistą.
LSMU Kauno ligoninės atstovai primena, kad dar vienas dažnai minimas požymis, prasidėjęs sergant COVID-19 liga ir nepraeinantis jai pasibaigus, – visiškas ar dalinis uoslės ir skonio praradimas, kartais neatsistatantis po pusmečio ar net ilgesnio laiko tarpo. Šios ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Bernadeta Zykienė dėl dingusios uoslės rekomenduoja visais atvejais konsultuotis su specialistu.
„Dingus uoslės, tuo pačiu dažnai ir skonio pojūčiui, jei tai neatsistato, pasibaigus COVID-19 ligai, reikia kreiptis į ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją. Tai būtina todėl, kad pacientą patikrinęs specialistas galėtų atmesti (arba patvirtinti) kitos ligos diagnozę“, – sako otorinolaringologė B. Zykienė. Jos teigimu, yra nemažai atvejų, kai paaiškėja, jog tai, ką žmogus laikė liekamuoju reiškiniu po COVID-19 ir laukė, kol praeis savaime, yra atskiro gydymo reikalaujantis susirgimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikų medikai ir Endželos pozityvumas padėjo jai įveikti ūminę mieloleukemiją
56-erių metų Endželos ligos istorija prasidėjo prieš kiek daugiau nei metus. „Supratau, kad kažkas yra negerai, kai išbėrė visą kūną ir nukrito svoris“, – prisiminė Endžela. Vėliau paaiškėjo diagnozė &ndash...
-
Suomijoje patvirtintas pirmas užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis
Suomijoje nustatytas pirmas užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis. Tai penktadienį pranešė šalies medicinos tarnybų atstovai, kuriais remiasi portalas „Yle“. ...
-
Teismas atmetė ieškinį dėl žalos žmogui gydymo įstaigoje užsikrėtus COVID-191
Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, kai žmogus užsikrėtė COVID-19 gydymo įstaigoje ir vėliau m...
-
Premjerė ir sveikatos specialistai moterims primena apie būtinybę pasitikrinti
Artėjant gegužės 28-ajai – Tarptautinei moterų sveikatos gerinimo dienai, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina Lietuvos moteris labiau rūpintis savimi ir ...
-
Vakcina nuo ŽIV tampa vis realesnė: kodėl to laukti teko beveik 40 metų?
Dešimtmečius vykdyti tyrimai artėja prie finišo – pelno nesiekianti mokslinių tyrimų organizacija – Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (International AIDS Vaccine Initiative – IAVI) ir biotechnologijų bendrovė „Mo...
-
ES planuoja centralizuotai pirkti vakcinas nuo beždžionių raupų3
Europos Sąjunga (ES) tariasi dėl centralizuoto vakcinų bei vaistų nuo beždžionių raupų pirkimo, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Europos Komisija, nurodžiusi, kad dėl detalių turėtų būti sutarta „artimiausiomis dienomis“....
-
COVID-19 statistika: 129 nauji atvejai, du žmonės mirė
Praėjusią parą nustatyti 129 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Ar privalomas COVID-19 testavimas pažeidė žmonių teises?14
Kone prieš metus dėl privalomojo testavimo piktinosi didžioji dalis nepasiskiepijusiųjų ir testuotis privalančių žmonių. Šiandien testavimo punktai uždaryti, COVID-19 tyrimus atlieka poliklinikos. Pandemija traukiasi, o Konstitucinis Tei...
-
Lietuviai nesiskiepija nuo užkrečiamųjų ligų: antivakseriai pasiekė savo?10
Lietuvoje pernai sumažėjo vakcinavimas nuo trylikos užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Kokios priežastis ir kas gresia – pokalbis su šeimos gydytojų asociacijos prezidentu Juliumi...
-
Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų prevencija: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojui
UAB „Sabelija“ specialistai pastebi, kad kasmet Lietuvoje apie 40 šeimų lieka be vieno iš maitintojų, jam žuvus darbe. Dar apie 120 asmenų labai sunkiai sužalojami ir paprastai iki gyvenimo galo lieka neįgalūs. Į darbuotojų s...