Gydytoja apie tyliąją ligą: simptomų nėra, todėl dažnas net nežino, kad serga

Serga daugelis

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – aukštas kraujospūdis ir didelis vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis kraujyje. Dėl to, kad jie ne visada pastebimi laiku, minėtos ligos neretai diagnozuojamos atsitiktinai arba tik tada, kai žmogus jau patiria infarktą ar insultą.

Lietuvoje vykdomos didelės širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos pirminės prevencijos programos duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga beveik šeši iš dešimties 45–65 metų amžiaus šalies gyventojų, o padidėjęs cholesterolis (dislipidemija) nustatomas net devyniems iš dešimties.

"Cholesterolio lygio pokyčiai neturi jokių požymių, dauguma žmonių nejaučia ir padidėjusio kraujospūdžio, tad paprastai šios ligos nustatomos atsitiktinai. Arterinė hipertenzija net vadinama tyliąja liga, taip pat galėtume pavadinti ir dislipidemiją. Todėl reikėtų žinoti, kas apskritai rodo kraujospūdžio ir cholesterolio galimo padidėjimo riziką", – aiškina gydytoja kardiologė Monika Berlickienė.

Gali svaigti galva

Gydytoja kardiologė sako, kad kartais padidėjusį kraujospūdį gali rodyti tokie simptomai kaip galvos skausmas ar svaigimas, miego ir regos sutrikimai, mirgėjimas akyse, padidėjęs prakaitavimas, spengimas ausyse, nepaaiškinamas nuovargis, kraujavimas iš nosies, pusiausvyros sutrikimas. Vis dėlto kuriuos nors šių simptomų jaučia ne visi.

Kraujospūdis kinta. Jį gali sukelti alkoholis, nemiga, stresas, o šioms situacijoms pasibaigus kraujospūdis atsistato.

Kardiologė rekomenduoja bent retsykiais pasimatuoti kraujospūdį. Vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms tai daryti reikėtų bent kelis kartus per metus. Tačiau gydytoja sako pastebinti, kad kartais kraujospūdžio matavimas tampa savotišku įpročiu, kai, nesant indikacijų, jis matuojamas keliskart per dieną ir bandoma sau diagnozuoti ligą.

"Reikia žinoti, kad kraujospūdis kinta. Pavyzdžiui, yra vadinamasis situacinis kraujospūdis, kai jis pakyla ir kurį laiką išlieka padidėjęs. Jį gali sukelti alkoholis, nemiga, stresas, o šioms situacijoms pasibaigus kraujospūdis atsistato. Gydytojams žinomas ir balto chalato sindromas, kai kraujospūdis pakyla tik matuojant jį medicinos įstaigoje", – komentuoja M.Berlickienė.

Kraujospūdžiui įtaką daro paveldimumas, tad svarbu domėtis savo šeimos sveikatos istorija. Gydytoja pastebi, kad pastaruoju metu pasikonsultuoti ateina nemažai jaunesnių žmonių, žinančių, kad jų tėvai ar seneliai sirgo infarktu, insultu, diabetu ir padidėjusio kraujospūdžio liga.

"Reikia stebėti ir savo mitybą, kūno masės indeksą. Nutukimas yra vienas iš arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos rizikos veiksnių, tad, turint antsvorio, reikia pasitikrinti, ar nesergama šiomis ligomis. Tiesa, mitas yra tai, kad padidėjęs cholesterolis negresia liekniems žmonėms", – tikina ji.

Gydytoja pataria nepamiršti stebėti ir širdies susitraukimo dažnį, arba pulsą. Kai širdis plaka dažniau, ne tik sutrumpėja jos atsipalaidavimo laikas, bet ir pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, tad ant jų nusėda cholesterolis, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios kraujagysles ir galinčios didinti kraujospūdį. Sveiko žmogaus pulsas turėtų būti 60–70 kartų per minutę.

Dažnai diagnozuojama kartu

Optimaliu kraujospūdžiu laikomas 120/80 mmHg, nors iki maždaug 130/85 mmHg kraujospūdis laikomas normaliu. Šios ribos viršijimas jau yra signalas, kad vertėtų dažniau pasimatuoti kraujospūdį, stebėti, kad jis nekiltų, peržiūrėti savo mitybą, dažniau užsiimti fizine veikla, atsisakyti žalingų įpročių.

"Jei kraujospūdis didesnis nei 139/90 mmHg, jį jau reikia gydyti. Tokiu atveju išsiaiškinamos padidėjimo priežastys, kurios dažniausiai būna susijusios su rizikos veiksniais, tokiais kaip paveldimumas, nutukimas, dislipidemija, nesaikingas alkoholio vartojimas, diabetas", – sako M.Berlickienė.

Bendrasis cholesterolis turėtų neviršyti 5 mmol/l. Pašnekovės teigimu, net jei šis rodiklis atitinka normas, gali būti sutrikusi vadinamųjų gerojo ir blogojo cholesterolio pusiausvyra – pirmojo gali būti per mažai, o antrojo – per daug. Todėl neužtenka stebėti bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje – realią situaciją parodo lipidograma, kurią atlikus nustatomas didelio tankio (DTL), arba gerasis, taip pat mažojo tankio (MTL), arba blogasis, cholesterolis ir trigliceridai (TG) – kraujo riebalai.

Gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad cholesterolio padidėjimas daro įtaką kraujospūdžiui, tad labai dažnai arterinė hipertenzija bei dislipidemija ir diagnozuojamos, ir turi būti gydomos kartu.

"Būna atvejų, kai į gydytojo kabinetą ateina sveikas, kaip jis mano, žmogus, o išeina su dviguba – arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos – diagnoze ir keliais receptais vaistams. Tada gali kilti natūrali pasipriešinimo reakcija, nes simptomai nejaučiami, savijauta puiki, o gydytojas paskiria vaistų. Todėl visada pirmiausia turi būti kalbamasi su pacientu, jam paaiškinami visi rodikliai, bendra situacija, ligos prognozė ir kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, ar pakaks nemedikamentinio gydymo, ar jau reikia vaistų", – teigia gydytoja kardiologė.

Kada būtini vaistai

Nemedikamentiniam gydymui priskiriamas gyvenimo būdo keitimas, kūno svorio korekcija, sveika mityba, aktyvi ir pakankama fizinė veikla, žalingų įpročių atsisakymas. Daliai žmonių pavyksta normalizuoti rodiklius pakeitus įpročius, tačiau jei rezultatas nepasiekiamas, būtina gydyti medikamentais.

Pasak M.Berlickienės, pacientui diagnozavus ir arterinę hipertenziją, ir dislipidemiją, pasiteisina politablečių, kurių sudėtyje yra šias dvi ligas gydantys vaistai, skyrimas. Politabletes ji vadina išsigelbėjimu ir tiems, kurie jau seniai serga ne tik šiomis, bet ir keliomis kitomis gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, podagra. Šiems ligoniams kasdien tenka vartoti itin daug vaistų – gydytoja sako turėjusi pacientų, kurie kasdien turėdavo išgerti po 10–15 tablečių. Jos teigimu, galima tik įsivaizduoti, kaip palengvėja žmogui sužinojus, kad galima sumažinti vartojamų tablečių, o ligos ir toliau gydomos.

Pasak M.Berlickienės, vaistai aukštam kraujospūdžiui reguliuoti būtini tada, kai kraujospūdis pakyla aukščiau 140/90 mmHg ir nebesvyruoja taikant nemedikamentines korekcijas. Statinai padidėjusiam cholesteroliui gydyti būtinai skiriami tais atvejais, kai gerokai padidėjusi MTL cholesterolio ir trigliceridų koncentracija arba anksčiau pacientui yra buvę kardiovaskulinių įvykių: infarktas, insultas, vainikinių arterijų stentavimas ir šuntavimas.

Gydytoja sako, kad labai svarbu vienodai gydyti ir aukštą kraujospūdį, ir padidėjusį cholesterolį, nors pastarąjį pacientai kartais linkę ignoruoti ir nevartoja paskirtų vaistų. "Statinai yra itin svarbūs, nes mažina trigliceridų koncentraciją. Trigliceridai sukelia kraujagyslių uždegimą, toje vietoje gali pradėti vystytis trombai, cholesterolinės plokštelės tampa nestabilios, gali atitrūkti ir sukelti infarktą ar insultą", – teigia medikė.