- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ukrainoje dirbę medikai – apie sunkiai sužeistus žmones: tokių dalykų nebuvo tekę matyti
-
Ukrainoje dirbę medikai – apie sunkiai sužeistus žmones: tokių dalykų nebuvo tekę matyti
-
Ukrainoje dirbę medikai – apie sunkiai sužeistus žmones: tokių dalykų nebuvo tekę matyti
-
Ukrainoje dirbę medikai – apie sunkiai sužeistus žmones: tokių dalykų nebuvo tekę matyti
-
Ukrainoje dirbę medikai – apie sunkiai sužeistus žmones: tokių dalykų nebuvo tekę matyti
Praėjo visi metai, kai pirmą kartą išgirdome, kad Rusija užpuolė Ukrainą. Lietuva labai padeda Ukrainai ne tik humanitarine pagalba. Ją teikia ir mūsų medikai. Dalis buvo išvažiavę pagelbėti kolegoms gydyti per karą sužalotus ukrainiečius bei jų karius. Apie misiją Ukrainoje LNK žurnalistė pakalbino Kauno klinikų gydytoją anesteziologę-reanimatologę Vilmą Traškaitę-Juškevičienę, kuri taip pat buvo išvykusi į Ukrainą ir dirbo vienoje jos ligoninių.
– Kur konkrečiai buvote, kaip vyko jūsų misija?
– Mes buvome išvykę su humanitarine misija, kurią organizavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš viso ten praleidome tris savaites. Vieną savaitę – Kyjivo ligoninėse, na, o likusią dalį – Čerkasuose, kur dirbome aktyvų klinikinį darbą su pacientais.
– Ką konkrečiai teko daryti?
– Mūsų komanda buvo multidisciplininė. Kiekvienas dirbo pagal savo kompetencijas. Aš kaip anesteziologė daugiausiai dirbau, aišku, operacinėse. Su kolegomis nuskausmindavome pacientus prieš operaciją, atlikdavome perrišimus. Slaugytojų pagalba buvo labai reikalinga, nes dėl didelio pacientų srauto, slaugytojai fiziškai nespėdavo leisti vaistų, atlikti perrišimų ir pan. Kiekvienas darėme tai, ką mokame geriausiai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek jūsų, medikų, buvo išvykę į Ukrainą? Kokių specialybių gydytojų ten labiausiai trūksta?
– Mūsų komanda buvo sudaryta iš chirurginio profilio – t. y. ortopedų-traumatologų, anesteziologų-reanimatologų ir slaugytojų. Sakyčiau, labiausiai trūko slaugytojų rankų, nes ligoninės buvo sausakimšos. Daug ūmių atvejų, kai suteikti pagalbą – skirti antibiotikus, leisti vaistus, atlikti perrišimus – reikėjo čia ir dabar. Mes, kaip gydyojai, irgi prisidėjome tiek, kiek galėjome.
Ne tiek pačios žaizdos mums kėlė iššūkių, bet pats pacientų kiekis. Operacinės durys nespėdavo užsidaryti –pacientas po paciento...
– Ar teko suteikti pagalbą sužeistiems kariams, atvežtiems iš fronto?
– Taip, dauguma pacientų, kuriuos mes gydėme, kuriems teikėme pagalbą, buvo karo metu nukentėję žmonės. Ypač daug buvo pacientų, kuriuos sužeidė sprogmenys, skeveldros. Didžioji dalis buvo vienaip ar kitaip nukentėję nuo karo veiksmų.
– Ar teko gydyti žmones, patyrusius itin sunkių sužalojimų?
– Buvo, ir nemažai. Teko traukti skeveldras iš kūno. Tai, žinoma, atliko gydytojai chirurgai, o mes kaip anesteziologai nuskausmindavome. Man tokių dalykų nebuvo tekę matyti, nes civilinėse ligoninėse su tokiais pacientais, su tokiomis plėštinėmis, giliomis, sekretuojančiomis žaizdomis, praktiškai nesusiduriame. Ir tie metodai, kuriuos taikė ukrainiečių gydytojai, turintys jau tokios praktikos, mums buvo mažai pažįstami. Norėčiau paminėti, kad ne tiek pačios žaizdos mums kėlė iššūkių, bet pats pacientų kiekis. Operacinės durys nespėdavo užsidaryti, pacientas po paciento – gal po keliolika per dieną. Tad teko teikti ne tik kokybiškas paslaugas, bet ir tai daryti, kiek įmanoma ir greičiau.
– Parsivežėte neįkainojamos patirties. Bet turbūt perdavėte ukrainiečiams kolegoms ir savo patirties?
– Taip, parsivežėme neįkainojamos patirties, tačiau pasidalinome ir savo žiniomis bei patirtimi. Aš kaip anesteziologė, galiu kalbėti tik iš savo pusės, su kuo aš susidūriau. Pasidalinome, kaip veiksmingiau nuskausminti pacientus, geresniu pooperaciniu nuskausminimu, tik dalies paciento nuskausminimu ir pan. Tad, sakyčiau, nauda buvo abipusė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...