Imunologas apie antikūnų testus: geriau jokių tyrimų, nei tokie

  • Teksto dydis:

Nuo gruodžio pradžios du kartus paskiepyti gyventojai gali atlikti nemokamą antikūnų tyrimą. Tačiau kyla klausimų, kaip vertinti tyrimo rezultatus ir kada skubėti skiepytis trečiąja vakcina, praneša Info diena. Apie tai – pokalbis su onkoimunologu, biomedicinos mokslų daktaru Mariumi Strioga.

Neaiški antikūnų riba

Pasak M. Striogos, kad antikūnų tyrimo rezultatas rodo antikūnų titrą – žinoma, tačiau dar vis nėra aiški riba, kiek tų antikūnų užtenka.

„Ką jis rodo – aišku. Jis rodo antikūnų titrą, kiek jų yra. Bet mes nežinome, kokią apsaugą tas titras parodo. Žinome, kad kuo daugiau antikūnų, tuo geriau, bet nėra žinoma ta riba, žemiau kurios apsauga yra nepakankama. Yra žinomos orientacinės ribos, kurios yra nustatytos alfa atmainos kontekste. Žinant, kad delta atmaina yra bent 60 proc. labiau užkrečiama nei alfa, mes siūlome tas vertes padidinti“, – sakė M. Strioga.

„Buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad prieš S baltymo RGB sritį, kurią baltymas naudoja jungtis prie mūsų receptorių, jei tų antikūnų yra daugiau kaip 500 BAU/ml, tai keturių šešių mėnesių periode yra užtikrinama 80 proc. apsauga nuo simptominės ligos. Bet tai yra alfa atmainos kontekste. Prancūzijoje buvo atliktas panašus tyrimas su sveikatos priežiūros specialistais. Ten ta riba buvo didesnė, ten kalbama apie 1500 BAU/ml. Irgi alfa atmainos kontekste, bet jau toks titras garantuoja 100 proc. apsaugą. Mes tokios tikslios vertės nežinome, jos yra labai orientacinės. Dėl to sutarimu, o ne tyrimais grindžiant, buvo priimta, kad tokia saugi riba, dėl kurios jau galime tikėtis, kad bus apsauga ir nuo atmainų, būtų mažiausiai 1000 BAU/ml. Bet tai yra labai surogatinis, orientacinis atskaitos taškas. Dabar, kad būtų galima prasitęsti galimybių pasą, pakanka, kad antikūnų testas būtų tiesiog teigiamas. Čia nežinau, ar yra logikos“, – šnekėjo jis.

Dabar, kad būtų galima prasitęsti galimybių pasą, pakanka, kad antikūnų testas būtų tiesiog teigiamas. Čia nežinau, ar yra logikos.

„Pagal viso pasaulio, tame tarpe ir Lietuvos, ekspertų rekomendacijas, revakcinacijai pagrindinis indikatorius turėtų būti sukakęs laikas. Didelės rizikos grupės žmonėms, ypač tiems, kurie skiepijosi „AstraZeneca“ vakcina, tai turėtų būti po keturių mėnesių, o visiems kitiems – tarp keturių šešių mėnesių. Tokia yra visuotinė rekomendacija. Bet dabar yra populiarūs antikūnų testai, žmonės juos masiškai darosi, o tas tyrimų rezultatas nieko konkretaus negali pasakyti. Šeimos gydytojų asociacija šį klausimą pradėjo kelti ir kitą savaitę Sveikatos apsaugos ministerijoje bus organizuojamas pasitarimas, kaip elgtis. Mano galva, jei antikūnų testas nėra tik teigiamas ar neigiamas, bet nurodoma konkreti vertė, tai turi būti kažkoks rodiklis, pagal kurį mes galėtume žmogui pasakyti, kad apsauga virš šios ribos yra pakankama, o žemiau – nepakankama“, – kalbėjo onkoimunologas.

Siūlo atsisakyti

„Jei dabar padarytas tyrimas ir tu nieko iš jo negali pasakyti, tokiu atveju geriau apskritai tų tyrimų atsisakyti. Tada turėkime kokybinių testus, kurie parodytų, ar yra antikūnų, ar nėra, nesigilinant į tai, kiek jų yra. Nes tikrai susidaro dviprasmybė. Jokiam kitam tyrimui nėra taip, kad tu jį padarytum, gautum kažkokią vertę, eitum pas gydytoją klausti, ką tai reiškia, o jis konkrečiai negalėtų pasakyti. Arba mes turime apsispręsti, kokią mes laikome ribą, nuo kurios jau galima sakyti, kad ta apsauga yra pakankama, arba išvis atsisakome šių testų“, – teigė M. Strioga.

Esą dar sumaištį kelia ir skirtingi testų rodikliai – yra ne tik minėti BAU rodikliai, bet ir kiti. Sunku rasti paralelę tarp vieno ir kito tyrimo.

„Priklausomai nuo to, kokio gamintojo yra testas, ten yra sukalibruota. Visos laboratorijos turi viską konvertuoti į BAU vienetus. Bet atsiranda ne tame problema. Antikūnų vertės skirtingos baltymo vietose irgi yra skirtingos. Jeigu jau daraisi, reikėtų darytis anti-RBD antikūnus. Jeigu antikūnai bus nustatinėjami prieš skirtingas baltymo vietas, kurių apsauginiai titrai yra skirtingi ir kurių tikslios vertės yra nežinomos, tada išeina kakafonija. Geriau jokių tyrimų, nei tokie“, – komentavo onkoimunologas.

Pasak jo, skiepytis galima net jeigu antikūnų titras yra labai aukštas.

„Dėl to tikrai nieko neatsitiks. Mūsų organizmui antikūnai nėra kažkokie nuodai, jie yra nukreipti prieš viruso S baltymą. Jei ten būtų kažkokios kryžminės reakcijos ir kabintų savus audinius, tą darytų prie bet kokio titro. Tik jei yra 5–7 tūkst. BAU/ml, tikslingumo gal nėra. Bet kai vakcinų yra pakankamai ir nesant rizikų sveikatai, iš tiesų galima net prie tokio didelio titro skiepytis. Tu jį užkelsi dar daugiau. Galbūt tas gali neturėti pridėtinės vertės. Bet trumpas atsakymas – taip, galima“, – aiškino M. Strioga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

velniop

velniop portretas
visa valdziagyviu saika su visais svabmarmalais i karo tribunola nes tai jau karine padetis fasistynio lygio jei dar nesaudo tai nuodija siuo demonu kratyniu======

Laima

Laima portretas
Stebiuosi kaip žmogus dar gavo mokslo daktaro laipsnį.

jusu vardas

jusu vardas portretas
Tu geriau papasakok apie tuos kurie neturi antikuniu ir nesuserga, nors n kartu turejo kontaktu su serganciais tiek seimoje, tiek su aplinkiniais darbe ir t.t ???? Nx juos skiepyti, atsi..kit nuo sveiku zmoniu...
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių