- LRT televizijos laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turbūt visi esate pakėlę ir suvalgę ant žemės nukritusį maistą, nulaižę šaukštą ir įdėję atgal į mišrainę arba, žiūrėdami filmą, spragėsiais dalijotės su draugu ir tikrai ne vienas esate dukart į padažą mirkę užkandį, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Tačiau ar pagalvojote, pabrėžia jis, kad visais šiais atvejais su maistu į jūsų organizmą pateko ir daugybė bakterijų?
Nuomonė, kad, dalijantis maistu, dalijamasi ir bakterijomis, sako A. Unikauskas, yra pagrįsta – tai patvirtina ir mokslininkų tyrimai. Pavyzdžiui, pirmiausia trijuose skirtingo pH padažuose (aštriame pomidorų padaže, šokoladiniame sirupe ir sūrio padaže) buvo mirkomi traškučiai.
„Kai traškučiai buvo panardinti tik vieną kartą, padažuose nebuvo rasta jokių burnos bakterijų. Tačiau po antro panardinimo padažuose bakterijų atsirado. Jų skaičius priklausė ir nuo padažo, pvz., po dvigubo panardinimo aštriame pomidorų padaže buvo 5 kartus daugiau bakterijų nei kituose padažuose.
Taip yra, aiškina mokslininkai, dėl skirtingo padažų tirštumo: kai kuriais atvejais padažo šiek tiek nulaša atgal į dubenį, o kai kuriais beveik jis visas prilimpa prie užkandžio“, – pasakoja A. Unikauskas.
Kai traškučiai buvo panardinti tik vieną kartą, padažuose nebuvo rasta jokių burnos bakterijų. Tačiau po antro panardinimo padažuose bakterijų atsirado.
Paskui, priduria profesorius, buvo atliktas kitas bandymas: mokslininkai paskleidė salmonelės bakterijų ant kelių paviršių, palaukė 5 min., numetė ant jų duonos ir paliko 5, 30 ir 60 sekundžių. Paskui padarė tą patį, kai bakterijos ant žemės jau buvo 2, 4, 8 ir 24 val.
„Po 5 sekundžių ant maisto buvo tiek bakterijų, kad mokslininkai nerekomenduotų jo valgyti. Be to, svarbu ne laikas, o bakterijų tipas ir kiekis. Nors atrodo, kad kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau bakterijų atsiranda ant maisto, bet 5 sekundžių taisyklė nėra teisinga, nes tiesiog nėra „saugaus“ maisto gulėjimo laiko“, – pabrėžia A. Unikauskas.
Vis dėlto, sako jis, rizika susirgti priklauso nuo bakterijų rūšies ir iš kur tos bakterijos atsirado. „Pavyzdžiui, visi žmonės burnoje turi nepatologinių bakterijų. Ir tik tada, kai kuo nors susergama, burnoje nebėra normalios bakterijų floros. Todėl nerekomenduojama dalytis maistu su kitais, jei sergate“, – primena profesorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...