Gydytojos patirtis: prievartinis gydymas ligų plitimo nestabdo

Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vedėja Janina Stefanija Vasilavičienė tai puikiai žino, nes tiek savo gyvenimo metų atidavė pacientams.

Gydytojai teko rūpintis ne tik ligonių gydymu, bet ir ginti jų interesus prieš teisėsaugininkus: sovietmečiu buvo taikomas priverstinis gydymas, o jo vengiantiems grėsė baudžiamoji atsakomybė.

J.S.Vasilavičienė gydytoja dermatovenerologe dirbo pusę šimtmečio, 38 metus ėjo vedėjos pareigas.

"Niekada nesigailėjau pasirinkusi šią medicinos sritį. Dermatovenerologijoje yra daugiau nei 2 tūkst. ligų, kurios labai susijusios su visomis žmogaus organizmo sistemomis. Ne veltui yra sakoma, kad oda – daugelio ligų veidrodis", – tvirtino medikė.

Šis interviu – paskutinėmis gydytojos darbo dienomis, nes ji nusprendė baigti ilgai trukusią karjerą ir paskutinį pavasario mėnesį sutikti mėgaujantis užtarnautu poilsiu.

– Tikriausiai tarp medicinos studentų odos ligos nebuvo populiarios. Kodėl pasirinkote šią profesiją?

– Galima sakyti, atsitiktinai. Baigiant studijas, reikėjo nurodyti, kokią medicinos sritį norėčiau pasirinkti. Buvau linkusi dirbti intervencinėje medicinoje – chirurgijos srityje, viliojo ekstremalios situacijos. Tačiau puikiai žinojau, kad šios profesijos žmonių darbo krūvis didelis ir šeimai gali nelikti laiko. Tai jau buvau patyrusi dar studijuodama, nes naktimis dirbau slaugytoja Kaišiadorių ligoninėje, o dienomis važinėdavau į paskaitas Kaune. Be to, buvau ištekėjusi, auginau sūnų, todėl krūvis buvo didelis ir toliau gyventi tokiu tempu nenorėjau. Nusprendžiau rinktis kitas sritis. Surašiau jų gal keturias, reikėjo nurodyti penktą. Tarp kitko įrašiau odos ligas. Taip buvau paskirta dirbti į Kauno odos ir venerinių ligų dispanserį.

Tuo metu lytiškai plintančių ligų gydymas buvo privalomas, dėl to pacientams ir medikams reikėdavo dažnai bendrauti su teisėsauga.

– Ir nenusivylėte?

– Patekau į labai draugišką kolektyvą, turėjau labai gerus mokytojus. Profesoriai Bronius Sidaravičius, Petras Gailevičius, docentas Stasys Ragaišis, skyrių vedėjai ir kolegos padėjo įgyti profesinių žinių, išmokau medicininės etikos. Šie specialistai mokė mylėti žmogų, bendrauti. Visam gyvenimui įsidėmėjau, kad gerai surinkta anamnezė (ligos aprašymas) – 80 proc. diagnozės.

Tais laikais gydantieji venerines ligas turėjo įvaldyti ir oratorinio meno subtilybes, nes privalėjome skaityti paskaitas apie odos ir lytiškai plintančias ligas. Skaitydavome kino teatruose prieš filmų demonstracijas, apie pusvalandį. Stovint prieš didelę, filmo laukiančią auditoriją reikėjo sugebėti ją sudominti. Tuo metu neturėjome jokių pagalbinių priemonių, skaidrių ir tekdavo pasikliauti vien iškalba. Ta įgyta patirtis pravertė dirbant su studentais.

– Papasakokite, kaip per jūsų ilgametę praktiką keitėsi venerinių ligų statistika, požiūris į jas?

– Per 50 metų darbo laikotarpį buvo keli lytiškai plintančių ligų "klestėjimo" laikotarpiai, kurie tęsėsi po 7–10 metų. Dirbti nebuvo lengva, buvome ne tik gydytojai, bet ir psichologai, juristai, socialiniai darbuotojai. Tuo metu lytiškai plintančių ligų gydymas buvo privalomas, dėl to pacientams ir medikams reikėdavo dažnai bendrauti su teisėsauga. Buvo tikrinamos mūsų darbas, ligos istorijos, ambulatorinės kortelės. Reikėdavo labai subtiliai užpildyti dokumentaciją, kad milicijos tyrėjams nesuteiktume preteksto persekioti pacientus, kuo mažiau būtų kišamasi į mūsų darbą. Medikams krūvis ir taip buvo didžiulis – vienam gydytojo etatui tekdavo 40 ligonių.

Per pastaruosius dešimtmečius sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis yra gerokai sumažėjęs. Tačiau sergama ŽIV, hepatitu,  sifiliu, gonorėja.

– Turbūt iš savo patirties galite atsakyti, ar prievartinis gydymas padeda suvaldyti lytiškai plintančias ligas?

– Tikrai ne. Prievarta neduoda jokio efekto. Tuo metu, kai venerines ligas mėgino suvaldyti teisėsauga, taikydama priverstinį gydymą, sergamumas vis tiek buvo labai didelis: aštuntajame dešimtmetyje Kaune per metus sifiliu susirgdavo iki 700 žmonių.

Šiuo metu taktika liberali: padedant gydytojui, pacientas turi suprasti, kad jo lytiniai partneriai turėtų būti informuoti apie susirgimą, atvyktų tikrintis ir gydytis.

– Ar teisingas buvo sprendimas jungti Odos ir venerinių ligų gydymo įstaigą prie Kauno klinikinės ligoninės?

– Įvykus pertvarkai visuomenės sveikatos srityje nuo 1991 m. medikų specialistų konsultacijos tapo apsunkintos. Reikėjo sudaryti sutartis su kitomis medicinos įstaigomis, kurios finansiškai nelabai pasiteisindavo, o medikai ne visada turėjo motyvacijos vizituoti kitose gydymo įstaigose. Tuo metu mums tai buvo labai svarbu, nes hospitalizuoti odos ligų pacientai sirgdavo ir kitomis ligomis. Taip atsirado būtinybė odos ir venerinių ligų dispanserį prijungti prie daugiaprofilės ligoninės. Už tai reikia padėkoti tuometės Kauno 2-osios klinikinės ligoninės administracijai.

– Ką veiksite, kai kas rytą nebeskubėsite į darbą?

– Mėgausiuosi tuo, kad nereikės nieko planuoti, gyvensiu pagal savo biologinį laikrodį ir prašysiu Dievo sveikatos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tarybmečiu sifilį

Tarybmečiu sifilį portretas
prievartinai gydė. Tai jie/jos šokinėdavo pro langus ir bėgdavo iš ligoninių ir dar daugiau krušdavosi(pisdavosi)....
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių