Pradeda pulti save

Susilpnėjus skydliaukės funkcijai sumažėja kraujyje cirkuliuojančių jos hormonų – formuojasi hipotirozė. Mažytė drugelio formos skydliaukė yra kaklo priekinėje srityje. Ši endokrininė liauka gamina hormonus, kurie reguliuoja visą organizmo medžiagų apykaitą.

Hipotirozė pakankamai dažna liga. Ypač ja rizikuoja susirgti vyresnio amžiaus moterys. Taip pat – svarbus paveldimumo veiksnys.

Hipotirozė turi stiprų ryšį su depresija, emociniais sutrikimais. Sergant gali atsirasti šalčio baimė, mieguistumas, slinkti plaukai, pablogėti atmintis, sutrikti vaisingumas.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovo profesoriaus Vaidoto Urbanavičiaus, skydliaukės funkcija gali susilpnėti dėl keleto priežasčių.

„Hipotirozė gali susiformuoti dėl autoimuninės ligos. Tuomet skydliaukė neatpažįsta savo audinio, laiko jį svetimu, pradeda pulti ir po truputį išveda iš rikiuotės. Taip ši liauka praranda galimybę gaminti hormonus, kurie būtini medžiagų apykaitai palaikyti. Pamažu ši apykaita pradeda stoti. Toli pažengusi liga būna pavojinga ir gyvybei, bet tokie atvejai nėra dažni“, – aiškino specialistas.

Gali nebūti simptomų

Hipotirozė susiformuoja ir dėl jodo trūkumo, ir tuomet, kai skydliaukė ar jos dalis buvo pašalinta operacijos metu, kai buvo taikomas gydymas radioaktyviu jodu, perdozavus skydliaukės funkciją slopinančių vaistų ir kt. Svarbu žinoti, kad skydliaukės veiklos sutrikimas prasideda nepastebimai.

„Organizmas anksti pradeda reaguoti į prasidedančius medžiagų apykaitos pakitimus. Kurį laiką jis dar gali pajėgti palaikyti hormonų balansą. Jis priverčia skydliaukę gaminti hormonus, bet tik iki tam tikros ribos. Tada liga ryškėja su nespecifiniais simptomais. Jų stiprumas priklauso nuo to, kiek trūksta hormonų. Jokių simptomų gali nebūti, bet liga jau formuojasi. Procesą įvertinti gali padėti skydliaukės hormonų tyrimai, kurie leidžia pakankamai anksti nustatyti ligą“, – sakė V. Urbanavičius.

Kartais neatpažįsta ligos

Gydytojas endokrinologas pastebėjo, kad, priešingai nei kartais manoma, dusulys, jausmas, kad apykaklė veržia kaklą, nebūtinai yra skydliaukės negalavimo ženklas.

„Daugiau bendri dalykai taip gali pasireikšti – panikos ataka, bendras neurologinis dirglumas. Hipotirozė turi stiprų ryšį su depresija, emociniais sutrikimais. Sergant gali atsirasti šalčio baimė, mieguistumas, slinkti plaukai, pablogėti atmintis, sutrikti vaisingumas. Gresia kiek priaugti svorio, nes medžiagų apykaita lėtėja. Gali progresuoti aterosklerozė, todėl kartu didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – hipotirozės požymius minėjo profesorius.

V. Urbanavičius pabrėžė, kad ypač vyresniame amžiuje hipotirozė dažnai neatpažįstama, nes sutrikimai „nurašomi“ fiziologiniams ypatumams. Tačiau vyresniajame amžiuje skydliaukės veiklos sutrikimo formų daugiau pasitaiko, nei yra diagnozuojama.

Gydo visą gyvenimą

Atkurti sutrikusią funkciją, kurią paveikė autoimuniniai procesai, tikimybė labai maža. Bet gydant pasiekus normalų kompensacijos laipsnį žmogų galima laikyti santykinai sveiku.

Pagrindinis hipotirozės gydymo būdas – pakaitinė hormonų terapija. Tai trunka visą gyvenimą. Pasak specialisto, atkurti sutrikusią funkciją, kurią paveikė autoimuniniai procesai, tikimybė labai maža. Bet gydant pasiekus normalų kompensacijos laipsnį žmogų galima laikyti santykinai sveiku.

„Šios ligos specifinės profilaktikos nėra. Svarbu pakankamai gauti jodo. Skydliaukės reguliavimas yra daugiapakopis, tad svarbu, kad ir kitos sistemos funkcionuotų normaliai. Taigi reikėtų bendrai laikytis sveiko gyvenimo būdo“, – pastebėjo V. Urbanavičius.

Komentaras

Medicininių tyrimų laboratorijų tinklo „Medicina practica“ vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas:

– Įtarus skydliaukės hormonų gamybos sutrikimus arba norint pasitikrinti profilaktiškai atliekami kraujo tyrimai. Paprastai tiriami pačios skydliaukės išskiriamų hormonų – tiroksino ir trijodtironino – bei ją reguliuojančio posmegeninės liaukos išskiriamo hormono – tirotropino – kiekis.

Šiuo metu daugėja autoimuninių skydliaukės ligų. Todėl nustatant minėtų hormonų kiekį kartu vis dažniau ištiriami ir antikūnai prieš skydliaukės audinį – mikrosominiai antikūnai – ATPO. Jų koncentracija apsprendžia, kokią gydymo taktiką pasirinks gydytojas, kokios prevencijos priemonės būtų naudingos pacientui, kaip dažnai reikia stebėti skydliaukės veiklą.

Prieš atliekant skydliaukės hormonų tyrimus nereikia ypatingai pasirengti. Kraują iš venos paimti patariama iki 10–11 val. ryto, geriau nevalgius, nors arbatos ar kavos puodelis tyrimų rezultatų nepakeis. Tačiau pavalgius sočius pusryčius reikėtų tyrimą atidėti kitai dieną, nes riebalai gali paveikti rezultatus.

Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja, kad skydliaukės hormonų veiklą turėtų tirtis visi vyresni nei 35 metų asmenys ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, taip pat – sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, psichinėmis ligomis. Jeigu šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai – net ir vaikai ar seneliai.