Į dvikovą su antibiotikais: atsakymai į dažniausius klausimus

Vaikų gydytojų raginamas savo pacientams skirti kuo mažiau antibiotikų ir pažadas už tai juos premijuoti sukėlė nepasitikėjimo audrą: ar neliksime be vaistų?

Galimybė piktnaudžiauti

Kas yra antibiotikai, žino bene visi, ir turbūt neįmanoma rasti žmogaus, kuris jų nebūtų vartojęs. Ilgiau nepasveikdami, o kai kada vos pradėję sloguoti, kosėti, šių vaistų griebdavomės patys, kol vaistinės nereikalavo receptų.

Dabar juos rašo gydytojai, skirdami antibiotikus netgi mažiems vaikams, nėščioms moterims. Atrodo, kad dabar jų skirs rečiau: sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nusprendė finansiškai skatinti medikus, kurie vaikams iki septynerių metų antibiotikus skirs rečiau.

Ar nekyla pavojus, kad, norėdami prisidurti prie savo menko atlyginimo, medikai neskirs savo pacientams jiems reikalingų vaistų? Mūsų visuomenė gana jautri ir nepatikli naujovėms. Socialiniuose tinkluose pasipylė nerimo kupini komentarai.

"Man atrodo, kad, vaikydamiesi finansinio paskatinimo, gydytojai neskirs antibiotikų net ir tuomet, kada tikrai reikės. Paciento gyvybė juk nesvarbu, galima bus ir surizikuoti."

Antibiotikai – didėjanti bėda, tik laukiu nesulaukiu, kada bus taip skatinami sveikos gyvensenos mokytojai. Nors, kaip suprantu, (ne)išrašyti antibiotikus pelningiau.

"Vaikų imunitetas dar nėra susiformavęs, privalomi skiepai jį dar labiau sumažina, todėl be antibiotikų ligoniukai kankinasi labai ilgai. Neskirti antibiotikų – ginčytinas sprendimas. Gal ministrui vertėtų pamąstyti, kaip stiprinti vaikų imunitetą, pavyzdžiui, kad ir vitaminu C pirmokams..."

"Antibiotikai – didėjanti bėda, tik laukiu nesulaukiu, kada bus taip skatinami sveikos gyvensenos mokytojai. Nors, kaip suprantu, (ne)išrašyti antibiotikus pelningiau."

"Dviprasmiškas ministro sprendimas, nes atsiranda galimybė medikams piktnaudžiauti. Pacientas gali nepasitikėti gydytoju dėl skiriamų ar neskiriamų antibiotikų. Ydingas pats skatinimo principas."

Pasitiki, bet kontroliuos

"Mažųjų pacientų tėveliams nereikėtų baimintis, kad šeimos gydytojai nuo šiol vengs skirti antibiotikų būtinais atvejais. Medikai turi pakankamai kompetencijos ir įrankių atlikti visus reikiamus tiriamuosius veiksmus, kad būtų tikri dėl antibiotikų skyrimo", – patikino Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovas Rimantas Zagrebajevas.

Apie perteklinio arba nepagrįsto antibiotikų vartojimo žalą kalbama jau seniai. Iki šiol ne visi žino, kad tai antimikrobiniai vaistai, naikinantys ne virusus, o bakterijas, stabdantys pastarųjų augimą, todėl skirti gydyti tokias sunkias infekcines ligas kaip pneumokokinis plaučių uždegimas, stafilokokinis kraujo užkrėtimas ir pan.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie bakterijų atsparumą antibiotikams, kai konkretūs vaistai praranda gebėjimą naikinti bakterijas ar stabdyti jų augimą. Atsparių, mutavus genams, bakterijų atsiradimą ir plitimą paspartina per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas. Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos žūva, o atspariosios gali toliau augti ir daugintis, sukeldamos mirtį.

Gydytojai nesutinka

"Ambulatoriniame lygmenyje išrašoma mažai siauro veikimo spektro antibiotikų – penicilinų konkrečioms ligą sukėlusioms bakterijoms naikinti ir vietoj jų skiriami plataus spektro, daugybę bakterijų veikiantys antibiotikai, nors jos nėra ligos priežastis. Tai viena iš aplinkybių, lemiančių vis didesnį atsparumą šiems vaistams", – priežastį, kodėl medikus ragina riboti antibiotikų skyrimą, paaiškino sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.

Pernai net 57,4 proc. vaikų iki septynerių metų, sirgusių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, buvo gydomi antibiotikais.

Jis akcentuoja siekį, kad viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti šeimos gydytojai vaikams iki septynerių metų skirtų kuo mažiau antibiotikų, o jei toks gydymas neišvengiamas, pirmiausia rinktųsi siauro, o ne plataus veikimo spektro antimikrobinius vaistus.

Teigiama, kad pernai net 57,4 proc. vaikų iki septynerių metų, sirgusių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, buvo gydomi antibiotikais. Iš jų tik arti 10 proc. buvo siauro veikimo spektro, o visi kiti – plataus veikimo. Žinoma, kad pastarieji yra daug stipresni, ir gydytojams saugiau, nes tai garantuoja, kad vaikas pasveiks. VLK duomenimis, Švedijoje siauro veikimo antibiotikų skiriama apie 80 proc.

"Tie, kurie skiriame peniciliną, matome, kad jis labai veiksmingai gydo tonzilitus ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems", – tvirtina viena šeimos gydytoja, nesutinkanti, kad pernai daugiau kaip pusė viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgusių mažų vaikų buvo gydomi antibiotikais, nes VLK mato tik kompensuojamųjų vaistų paskyrimą.

Grėsmė visame pasaulyje

Tačiau gydytojams nerimauti lyg ir nėra dėl ko: nuo šių metų pradžios jie tik stebimi, kiek antimikrobinių vaistų skiria vaikams iki septynerių metų.

"Metus bus stebimos gydymo įstaigos, o vėliau, įvertinus rezultatus, bus nustatytos siektinos rodiklio reikšmės. Pirmiausia bus atsižvelgiama į tai, kiek viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančių vaikų nuo gimimo iki septynerių metų buvo gydyti antimikrobiniais vaistais. Taip pat bus skaičiuojama, kokią gydytojų skirtų pacientams vaistų dalį sudarė siauro spektro antibiotikai, palyginti su visais išrašytais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamais antimikrobiniais vaistais", – aiškina VLK atstovas R.Zagrebajevas.

Sveikatos apsaugos ministerijai atstovaujanti Alina Žilinaitė primena, kad antimikrobinio atsparumo problema susirūpinta ir priemonių jai spręsti imtasi prieš dvejus metus. Tuomet buvo sudarytas veiksmų planas, kaip sumažinti antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų atsiradimo ir plitimo galimybes, užtikrinti tinkamą antimikrobinių vaistų vartojimą ir padidinti visuomenės supratimą apie mikroorganizmų atsparumą.

"Antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimas ir plitimas yra didelė grėsmė pacientų saugumui bei didelė ekonominė našta visame pasaulyje. Didėjant bakterijų atsparumui, kyla grėsmė, kad užkrečiamųjų ligų gydymas ir kai kurios operacijos ar organų transplantacijos nebebus saugios. Naujų antibiotikų kūrimas pastaruoju metu sulėtėjęs, todėl būtina užtikrinti esamų veiksmingumą – keisti ir gydytojų, ir pacientų požiūrį bei elgesį", – pabrėžia A.Žilinaitė.

Ji primena, kad antibiotikus būtina vartoti tik pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus ir įsigyti tik vaistinėse, nekaupti likučių – juos nemokamai galima grąžinti į bet kurią vaistinę, nesidalinti išrašytais antibiotikais su kitais asmenimis.

Ne anksčiau kaip kitąmet

Po visų šių argumentų, įrodančių, kodėl būtina drausminti savo pacientams nepagrįstai antibiotikus skiriančius gydytojus, įdomu, kaip bus skatinami sąmoningieji? Pastaruoju metu sveikatos apsaugos ministras A.Veryga medikus žada skatinti ir už alkoholio vartojimo rizikos įvertinimo testų propagavimą.

"Ar bus sugalvotas naujas "kodas" medikams, ar Valstybinė ligonių kasa kiekvieną mėnesį skaičiuos vaistinėse antibiotikų receptus? Ar  bus bendras "gerų darbo rezultatų" kriterijus su sava apskaičiavimo formule ir finansai pasieks įstaigą, o jau paskui skatinamosios sumos apskaičiuojamos pagal darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką?" – spėlioja gydytojai.

Valstybinės ligonių kasos atstovas R.Zagrebajevas praneša, kad papildomų lėšų galima tikėtis ne anksčiau kaip kitąmet.

"Planuojama, kad gydymo įstaigos bus pradėtos finansiškai skatinti už naujojo gerų darbo rezultatų rodiklio vykdymą po metų – 2020-aisiais. Tai reiškia, kad tos gydymo įstaigos, kurios neviršys nustatytų antibiotikų skyrimo normų, gaus papildomus apmokėjimus iš PSDF biudžeto. Kokio dydžio – paaiškės, atsižvelgus į  rezultatus bei įvertinus kitų metų biudžeto galimybes", – R.Zagrebajevas nežada nieko konkretaus.

Tačiau pabrėžia, kad gydymo įstaigoms už gerus darbo rezultatus papildomai mokama jau dešimtmetį, nuo 2008-ųjų.

"Šiuo metu įstaigoms yra mokama už dvylikos gerų darbo rezultatų rodiklių vykdymą, o dar šeši rodikliai yra stebimi. Pavyzdžiui, gydymo įstaigoms papildomai mokama už vaikų, suaugusių pacientų priežiūros intensyvumo, prevencinių programų bei sergančiųjų lėtinėmis ligomis hospitalizacijos ir kitus rodiklius", – VLK atstovas R.Zagrebajevas pridūrė, kad pernai gerų darbo rezultatų apmokėjimui buvo skirta 19,8 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų.

Jau kelerius metus šeimos gydytojai yra finansiškai skatinami atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems 2–7 m. vaikams. Šis testas leidžia vos po keleto minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės yra liga – virusinės ar bakterinės ir ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima išgyti ir be jų.

Tyrimas patvirtina

Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje veikiantis Vaistų komitetas kartu su gydytojais klinikiniais farmakologais atliko tyrimą, kuris parodė, kad tik penktadalis iš 180 tirtų vaikų nuo gimimo iki trejų metų nebuvo gydomi antibiotikais. Kitiems buvo skirti siauro, vidutinio ar net plataus spektro antimikrobiniai vaistai. Kai kurie tyrimo duomenys patvirtino, kad po antibiotikų paskyrimo vaikams pirmaisiais jų gyvenimo metais didėja infekcijos pasikartojimo rizika. Analizėje paaiškėjo ir tai, kad vaikai, ypač gydyti plataus spektro antibiotikais, dažniau gydomi ligoninėse.

Žinios gerėja

Praėjusiais metais, Eurobarometro duomenimis, tik pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų žinojo, kad antibiotikai neefektyvūs gydant peršalimą ir gripą.

Tačiau nuo 2009 m. stebima gera tendencija – Lietuvos gyventojų savigyda antibiotikais mažėja: 2009 m. be recepto antibiotikus vartojo 12 proc. gyventojų, o 2018 m. tokių respondentų buvo 8 proc.

Gyventojų žinios taip pat gerėja: 2018 m. į tris teiginius (antibiotikai efektyvūs gydant peršalimą ir gripą; netinkamas antibiotikų vartojimas mažina jų efektyvumą; antibiotikų vartojimas sukelia šalutinius poveikius, pavyzdžiui, viduriavimą) teisingai atsakė daugiau respondentų nei 2016 m. Deja, tai, kad antibiotikai neveikia virusų, žino tik 29 proc. gyventojų (5 proc. mažiau nei 2016 m., o ES vidurkis yra 43 proc).

Dažniausiai užduodami klausimai apie antibiotikus ir atsparumą jiems

Mikroorganizmų atsparumas antibiotikams priklauso nuo daugelio veiksnių: antibiotikų vartojimo apimčių, trukmės, dozavimo, infekcijų kontrolės priemonių, gyvulinės kilmės maisto produktų paplitimo rinkoje, socialinių-ekonominių sąlygų ir pačių antibiotikų atsparumo genetikos.

Kas yra antibiotikai?

Kaip skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras,  antibiotikai, dar vadinami antimikrobiniai vaistai, – tai vaistai, kurie naikina bakterijas ar sustabdo jų augimą, ir taip gydo infekcijas, kuriomis serga žmonės, gyvūnai, kartais ir augalai. Antibiotikai yra bakterinėms infekcijoms (tokioms kaip pneumokokinė pneumonija ar stafilokokinis kraujo užkrėtimas) gydyti skirti vaistai. Antimikrobiniai vaistai, kurie veiksmingai kovoja su virusais, paprastai vadinami antivirusiniais vaistais (pavyzdžiui, skirti gripui, ŽIV ir pūslelinei gydyti). Ne visi antibiotikai kovoja su visomis bakterijomis. Egzistuoja daugiau nei penkiolika skirtingų klasių antibiotikų ir jie skiriasi savo chemine struktūra bei poveikiu bakterijoms. Vienas antibiotikas gali kovoti tik su viena arba keletu bakterijų rūšių.

Kas yra atsparumas antibiotikams?

Bakterijos tampa atsparios antibiotikams, kai jie praranda gebėjimą naikinti bakterijas ar stabdyti jų augimą. Kai kurios bakterijos yra natūraliai atsparios tam tikriems antibiotikams. Blogiau, jei kurios nors bakterijos, kurios paprastai pasiduoda antibiotikų poveikiui, tampa jiems atsparios dėl genetinių pakitimų (įgytas atsparumas). Atsparios bakterijos išgyvena, veikiant antibiotikui, ir toliau dauginasi, užtęsdamos ligą ar net sukeldamos mirtį.

Kokia svarbiausia atsparumo antibiotikams priežastis?

Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Tačiau per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos žūva, o atspariosios gali toliau augti ir daugintis.

Kas yra netinkamas antibiotikų vartojimas?

Kai antibiotikai vartojami nepagrįstai: peršalimą ir gripą dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Tokiais atvejais antibiotikai nepadės jums pasveikti: jie nemažina karščiavimo ir nemalšina tokių simptomų kaip čiaudulys.

Kai antibiotikai vartojami neteisingai: jei sutrumpinate gydymo kursą, vartojate mažesnę dozę ar nesilaikote reikiamo režimo (geriate vaistus kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų, kaip nurodyta), vaisto kiekis jūsų organizme bus nepakankamas, bakterijos išgyvens ir gali tapti atsparios.

Kokias ligas sukelia atsparios bakterijos?

Daugeliui vaistų atsparios bakterijos gali sukelti daugybę įvairių infekcijų: šlapimo takų infekciją, plaučių uždegimą, odos infekciją, viduriavimą, kraujo užkrėtimą. Infekcijos vieta priklauso nuo bakterijos ir ligonio būklės.

Ar atsparumas – rimta problema?

Padėtis blogėja atsirandant naujoms bakterijų atmainoms, kurios yra atsparios keliems antibiotikams tuo pat metu (vadinamosios daugeliui vaistų atsparios bakterijos). Tokios bakterijos galiausiai gali tapti atsparios visiems žinomiems antibiotikams. Be antibiotikų grįžtume į laikmetį, kai dar nebuvo antibiotikų, kai organų persodinimas, vėžio chemoterapija, intensyvioji slauga ir kitos gydomosios procedūros taptų neįmanomos. Išplistų bakterijų sukeltos ligos, kurių nebebūtų galima išgydyti, ir jos baigtųsi mirtimi.

Ar atsparumas antibiotikams yra problema Europoje?

Stebėjimo duomenys rodo, kad atsparumas antimikrobiniams vaistams tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema Europos ligoninėse ir bendruomenėse. Escherichia coli atsparumas pagrindiniams antibiotikams auga beveik visose Europos šalyse. Escherichia coli sukelia šlapimo takų ir dar rimtesnes infekcijas bei yra viena labiausiai paplitusių infekcijas sukeliančių bakterijų.

Kodėl kai kuriose šalyse atsparumas didesnis?

Yra daug priežasčių, kodėl atsparumo rodikliai skiriasi. Tarp tokių priežasčių gali būti, pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas, pagrindinės ligos, gydymo ligoninėje kokybė, imunizavimo rodikliai ir socialiniai veiksniai. Ne visada įmanoma nustatyti, kiek atsparių infekcijų kilo dėl kurio nors vieno veiksnio. Antimikrobinio atsparumo Europoje stebėjimo sistemos duomenys rodo skirtumą tarp šiaurės ir pietų šalių: Skandinavijos šalyse ir Nyderlanduose rodikliai žemi, Pietų Europoje – aukšti. Šalyse, kuriose atsparumo rodikliai mažesni, paprastai vartojama mažiau antibiotikų, o šalyse, kuriose šie rodikliai didesni, antibiotikų vartojama daugiau.

Kokie antibiotikai naudojami maistiniams gyvūnams gydyti? Ar jie turi ką nors bendra su žmonių vartojamais antibiotikais?

Antibiotikai, kuriais nuo bakterijų sukeltų infekcijų gydomi ir apsaugomi gyvūnai, priklauso toms pačioms cheminėms grupėms kaip ir žmonių vartojami vaistai: makrolidai, tetraciklinai, kvinolonai, beta-laktamai, aminoglikozidai. Taigi, gyvūnai gali užsikrėsti bakterijomis, kurios atsparios žmonių infekcijoms gydyti naudojamiems antibiotikams.

Ar dėl to, kad antibiotikai naudojami maistiniams gyvūnams gydyti, problema tampa dar sudėtingesnė?

Kai kurios atsparios bakterijos, siejamos su maisto vartojimu, pavyzdžiui, Campylobacter ar Salmonella, gali būti perduodamos iš gyvūnų žmonėms per maistą. Žmonės taip pat gali užsikrėsti atspariomis bakterijomis per tiesioginį sąlytį su gyvūnais. Vis dėlto antibiotikų vartojimas žmonėms gydyti tebėra pagrindinė bakterijų atsparumo antibiotikams priežastis.


Šiame straipsnyje: antibiotikaivaistaibakterijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių