Projektas

Ilgaamžiškumo paslaptis – optimizmas

Neseniai atlikti tyrimai sulaužė stereotipą, kad aštuoniasdešimtmečiai – ligoti, nesavarankiški ir nuolat viskuo nepatenkinti žmonės. Paaiškėjo, kad nemažai tarptautiniame gerontologiniame projekte “80+” dalyvavusių šio garbaus amžiaus sulaukusių klaipėdiečių jaučiasi ne tik sveiki, bet ir laimingi.

Lietuviai – ketvirti

Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai šiemet pirmą kartą dalyvavo tarptautiniame gerontologiniame projekte “80+”, kuris keliose pasaulio šalyse vykdomas jau šešioliktus metus. Projekto iniciatoriai dar 1988 m. buvo švedai. 1993 m. prie jų prisidėjo islandų, o 1998-aisiais – Kanados specialistai. Lietuva – ketvirtoji šalis, pernai prisijungusi prie tarptautinių tyrimų.

Tyrimų metu aiškinamasi, kokiomis sąlygomis gyvena aštuoniasdešimtmečiai, kokia jų fizinės ir psichologinės sveikatos būklė. Taip bandoma nustatyti, kokie veiksniai lemia vis ilgėjančią žmonių gyvenimo trukmę.

Dauguma – optimistai

Šiuo metu uostamiestyje gyvena 690 žmonių, gimusių 1923 metais. Visi jie buvo kviečiami sudalyvauti iš trijų dalių – socialinės, medicininės ir psichologinės – susidedančiuose tyrimuose. Tačiau dėl įvairių priežasčių tokį norą pareiškė tik du šimtai aštuoniasdešimtmečių, tarp jų moterų beveik tris kartus daugiau negu vyrų.

Projekto “Klaipėda 80+” koordinatoriaus, KU Sveikatos mokslų fakulteto docento dr. Fausto Stepukonio teigimu, tyrėjus nustebino aštuoniasdešimtmečių klaipėdiečių žvalumas, energingumas ir optimizmas. “Tikėjomės pamatyti ligotus, sunkiai vaikščiojančius, gyvenimo išvargintus žmonės, bet kai kurie iš į ligoninę atvyko ne tik be kitų pagalbos, bet vairuodami automobilį. Dauguma aštuoniasdešimtmečių tvirtino esą patenkinti gyvenamosiomis sąlygomis, socialinių kontaktų dažnumų ir net finansine padėtimi. Manau, būtent teigiamas požiūris į gyvenimą padėjo šiems žmonėms sulaukti tokio garbaus amžiaus”, - socialinio tyrimo rezultatus komentavo mokslininkas.

Sveikata nebloga

Medicininiam sveikatos tyrimui vadovavę KU Sveikatos mokslų fakulteto Reabilitacijos ir slaugos katedros vedėjas dr. Artūras Razbadauskas ir Jūrininkų ligoninės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus vyriausioji slaugytoja Rolanda Ramonaitė bendrą senukų fizinę būklę įvertino gana teigiamai.

Nors senukai prasta sveikata nesiskundė, buvo nustatyta, kad daugiausiai problemų pagyvenusiems žmonėms sukelia aukštas kraujo spaudimas, kuriuo skundžiasi 59,6 proc. aštuoniasdešimtmečių moterų ir 45,6 proc. vyrų, bei sąnarių skausmai – juos kasdien jaučia beveik visos ištirtos moterys.

Išsamiai ištyrus ilgaamžių sveikatos būseną paaiškėjo, kad dauguma aštuoniasdešimtmečių Klaipėdos gyventojų turi antsvorio, 8,5 proc. moterų ir 10,5 vyrų serga cukriniu diabetu. 16,3 proc. moterų persirgo arba serga vėžiu, dažniausiai krūties arba gimdos, 7 proc. vyrų kamuoja prostatos vėžys. Insultą buvo patyrę 9,9 proc. moterų ir 10,5 vyrų. Rimtų regos, klausos sutrikimų beveik nenustatyta.

Tyrimai bus tęsiami

Anot psichologinės tyrimo dalies ekspertės dr. Ramutės Čepienės, aštuoniasdešimtmečių atminties, mąstymo funkcijų įvertinimo rezultatai buvo kiek prastesni dėl gana menko tiriamųjų išsilavinimo. Tačiau šio amžiaus žmonės emociškai stabilūs, nepasiduoda slogiai nuotaikai ir depresijai. Spręsdami problemą, tiriamieji teigė labiausiai pasitikintys savo jėgomis, nelaukiantys pagalbos iš kitų žmonių.

Klaipėdiečių gauti aštuoniasdešimtmečių fizinės ir psichologinės sveikatos būklės tyrimo rezultatai bus apibendrinti ir palyginti su Lundo (Švedija), Reikjaviko (Islandija) ir Frederiktono (Kanada) ilgaamžių sveikatos įvertinimais.

Uostamiesčio mokslininkų ir medikų teigimu, projektas “Klaipėda 80+” bus vykdomas ir toliau. Kas penkeri metai numatoma pakartotinai tirti 1923 m. gimusiųjų sveikatą, įtraukiant į tyrimą po 200 naujų asmenų, sulaukusių aštuoniasdešimties metų.