- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjantis pavasaris žada ne tik sumažėsiančias šildymo kainas, jau kovo mėnesį paūmėja ir sezoninė alergija, sukelianti rimtų negalavimų ja sergantiems.
Pagrindinė apsisaugojimo priemonė – vengti kontaktų su alergenais – šiais laikais beveik neįmanoma, o medikamentai slopina simptomus tik laikinai. Kol kas vienintelis pasaulyje žinomas ir beveik prieš šimtmetį sugalvotas gydymo būdas, veikiantis alergijos atsiradimo priežastis bei turintis ilgalaikį poveikį – alergenų specifinė imunoterapija. Gydymas ja gali trukti iki 5 m., tad ne visiems pacientams pakanka kantrybės gydytis pagal specialistų nurodymus, nors, pritaikius alergenų specifinę imunoterapiją, galima nejausti alergijos požymių dešimtmečiais. Kai kuriems sergantiesiems pavyksta visiems laikams atsisveikinti su šia civilizacijos rykšte.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų alergologės ir klinikinės imunologės, doc. dr. Audros Blažienės, taikant alergenų specifinę imunoterapiją, pacientui mažais kiekiais duodama alergenų, kuriems jis jautrus, palaipsniui didinant dozes: „Tokiu būdu organizmas pripranta prie tam tikro alergeno ir imuninė sistema į jį nebereaguoja. Alergenų specifinė imunoterapija gydoma ir nuo plėvasparnių vabzdžių – bičių ar vapsvų – įgėlimų. Taikant šį gydymą, anafilaksinio šoko, pačios sunkiausios alerginės reakcijos, tikimybė sumažėja nuo 75 proc. iki 5 proc.“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės, doc. dr. Jūratės Staikūnienės teigimu, kartais žmonės, prasidėjus pavasariui, alerginę slogą, čiaudulį, dusulį painioja su peršalimu ir bando gydytis patys: „Jei tai yra alerginės reakcijos pasekmė, savigyda gali labai paaštrinti būklę, todėl būtina kreiptis į specialistus, kurie nustatys priežastį ir parinks individualų gydymą.“
Doc. dr. J. Staikūnienė pastebi, kad ilgai trunkantis gydymas alergenų specifine imunoterapija trikdo ne visus pacientus: „Noras tęsti gydymą ypač sustiprėja, kai alergijos požymiai smarkiai sumažėja ar išnyksta. Be to, pacientai renkasi šį gydymo būdą ir dėl jame naudojamų natūralių preparatų: visi ekstraktai yra iš aplinkoje esančių alergenų, kiekvienas jų išgrynintas, tiksliai apskaičiuotas kiekis bei stiprumas.“
Specialistės teigimu, alergenų specifinės imunoterapijos kursą rekomenduojama pradėti likus keturiems mėnesiams iki alergiją sukeliančių augalų žydėjimo.
Taikant alergenų specifinę imunoterapiją, gydoma injekcijomis, poliežuvinėmis tabletėmis ir lašais. Šis gydymo būdas tinka ir suaugusiems, ir vaikams nuo 5 metų amžiaus, kai kuriais atvejais – ir mažesniems. Doc. dr. A. Blažienės teigimu, kuo jaunesniame amžiuje pradedama gydyti, tuo efektyvesnis poveikis: „Geriausia, jei pacientai yra iki 40 metų amžiaus.“
Gydant alergenų specifine imunoterapija pasiekiama, kad apie 80 proc. pacientų nebereaguoja į alergenus, anksčiau keldavusius įvairias reakcijas. Daugiau kaip 90 proc. ypač jautrių vabzdžių įgėlimui pacientų išgelbėjama nuo jiems mirtį nešančių įgėlimų.
Tyrimais nustatyta, jog 77 proc. žmonių, sergančių alergija, sutrikęs miegas, 46 proc. pacientų dieną jaučiasi pavargę ar mažiau produktyvūs, 51 proc. žmonių dėl alerginės slogos simptomų skundžiasi galvos skausmais. Alerginės reakcijos gali pasireikšti ir daug sunkesnėmis formomis nei bėrimai: dusuliu, padažnėjusiu širdies plakimu, sąmonės netekimu, kartais įvyksta net ir klinikinė mirtis.
Alerginėmis ligomis vien Europoje serga daugiau kaip 150 mln. žmonių. Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija, atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad greičiau nei po penkiolikos metų daugiau nei pusė Senojo žemyno gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertas: dabartinė COVID-19 situacija – ramybė prieš audrą11
Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius sparčiai mažėja. Visuomenė yra rami, kaukių dėvėti ir testuotis nebeprivaloma. Pandemija nėra nuosprendis – ji kontroliuojama, tačiau ar ji tikrai suvaldyta ilgam? Apie tolesnius galimus COVID-19 pandem...
-
Dusulys ir padidėjęs nuovargis – pavojingos ligos pranašai: kokius tyrimus atlikti?4
Penktadienį V. Kudirkos aikštėje vykdytos širdies nepakankamumo savaitės akcijos metu dešimtadaliui pasitikrinti sveikatą išdrįsusių praeivių buvo rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją – jų gliukozės kiekis...
-
Koronaviruso statistika: 191 naujas atvejis, nemirė nė vienas žmogus2
Praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 191 naujas COVID-19 užsikrėtimo atvejis. Pirmąkart užsikrėtė 170, pakartotinai – 21 žmogus. Nuo koronaviruso sukeltos ligos mirčių praėjusią parą neužfiksuota, rodo trečiadienį Statistikos departament...
-
Kone pusė infarktą patyrusių žmonių nuvežami ne į tą ligoninę: kodėl taip atsitinka?19
Kone pusė infarktą arba insultą patyrusių gyventojų nuvežami ne į tą ligoninę. Ką dėl to daryti ir kaip situaciją spręsti, kalbama LNK reportaže su Seimo sveikatos reikalų komiteto nare (TS-LKD) Jurgita Sejoniene. Ji sako, kad situacija turėt...
-
Lietuvoje su ŽIV valdymu dirbantiems kabinetams baigiasi ES finansavimas
Žmogaus imunodeficito virusui (ŽIV) Lietuvoje egzistuojant jau keletą dešimtmečių, šalyje iki šiol nesukurta tinkama teisinė bazė jį valdyti, o žemo slenksčio kabinetų finansavimas iš Europos Sąjungos fondų baigsis &sca...
-
A. Dulkys lankėsi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje: aptarė reformas11
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei viceministrė Danguolė Jankauskienė šiandien lankėsi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL). ...
-
Kauno klinikų medikai mažojo paciento tėvams sugrąžino viltį
Mažasis Kauno klinikų pacientas Danas visai neseniai atšventė savo pirmąjį gimtadienį. Šiandien jis atrodo guvus, linksmas ir sveikas berniukas. Kaip teigia tėtis Svajūnas, iš šono stebint sūnų, net neatrodo, kad jis gal...
-
I. Šimonytė: siūlymas atsisakyti „amžinojo“ embrionų šaldymo – racionalus4
Nors premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad šiuo metu Seime svarstomas siūlymas koreguoti „amžinojo“ embrionų saugojimo nuostatas, paliekant 10-ties metų ribą, daliai visuomenės gali pasirodyti etiškai nepriimtinas...
-
Virkštelės kraujo ląstelės – neįkainojami biologiniai vaistai
Daugybę metų, gimus kūdikiui, nukirpta virkštelė kartu su placenta buvo išmetama kaip medicininė atlieka. Dabar iš jų įmanoma surinkti kraujodaros ir kitų kamieninių ląstelių, kurios gali būti neįkainojami biologiniai vaistai ...
-
COVID-19 statistika: 280 naujų atvejų, nė vienas žmogus nemirė3
Praėjusią parą nustatyta 280 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...