Įstatymas – prieš sveiką protą

Kad išvengtų problemų, gydytojams nepatariama aklai vadovautis įstatymu

Atnaujintas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas neleidžia ramiai gyventi nei gydytojams, nei sergantiesiems.

Kelia pasipiktinimą

Pirmąją šių metų dieną įsigaliojęs atnaujintas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas iki šiol kelia daug neaiškumų ir yra aršiai kritikuojamas tiek šalies sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, tiek, jų nelaimei, sergančių visuomenės narių.

Norėdami išvengti nemalonumų pirmieji, laikydamiesi tiksinčia bomba vadinamo įstatymo nuostatų, neretai perlenkia lazdą. Labiausiai medikams galvą skauda dėl nepilnamečių ligonių, atvykstančių į sveikatos priežiūros įstaigą be tėvų, gydymo. Daugelį pašiurpino neseniai žiniasklaidoje paviešinta absurdiška situacija, kai Akmenės gydytojas delsė nustatyti diagnozę ir nepaguldė mokykloje susižalojusio našlaitčio į ligoninę, nes esą neturėjo jo tėvų sutikimo. Nepilnametis galop atsidūrė Šiaulių ligoninės reanimacijoje.

Kiek medikai ir įstatymo rengėjai bemėgintų įtikinti, kad tai daroma sergančiųjų labui, pacientus vis tiek piktina gydytojų reikalavimas kiekviename žingsnyje pasirašyti krūvą neaiškių popierių. Net jeigu gydymo įstaigoje, pavyzdžiui, pas šeimos gydytoją, lankomasi nebe pirmą kartą. Sergantieji nepatenkinti ir jų pečius užgriuvusia atsakomybe patiems vertinti paskirtos gydymo taktikos teisingumą.

Kaltas pažangumas

Politikai kaltę dėl per du mėnesius skirtingose šalies gydymo įstaigose įvykusio ne vieno absurdiško nesusipratimo suverčia ne kartais su logika besikertančioms interpretacijoms vietos paliekančiam Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui, bet gydytojams, kurie dėl neva perdėto uolumo, paniškos baimės suklysti ir pridaryti ligoninei nuostolių galutinai susipainiojo teisinių normų verpete.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė, kad ne medikų darbas nagrinėti įstatymą ir aiškinti sau bei kolegoms teisinių normų subtilybes, ir numatė surengti penkis seminarus apie Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo principus, asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinę atsakomybę, žalos sveikatai atlyginimą. Juose dalyvauja Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Utenos ir kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų bei socialinių paramos skyrių darbuotojai.

Praėjusią savaitę uostamiestyje surengto antrojo seminaro metu 200 Klaipėdos ligoninės salėje susirinkusiems gydytojams ir socialiniams darbuotojams sveikatos apsaugos viceministras Rimantas Šadžius bandė paaiškinti, kad atnaujintas įstatymas vis dar kelia diskusijas, nes yra pernelyg pažangus palyginus su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis. „Dokumentas įteisina tokius standartus sveikatos priežiūroje, kokių mes tarybiniais laikais net neįsivaizdavome. Todėl kai kurios nuostatos ir prieštarauja mūsų buitiniams įsitikinimams. Pavyzdžiui, daugeliui vis dar neaišku, kodėl negalima bet kada ateiti į ligoninę aplankyti savo kaimyno“, - samprotavo viceministras.

Atsakymų nežinojo

R. Šadžius kalbėjo, kad atlikdami savo pareigas, kurių pagrindinė – gydyti ir išgydyti, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai neretai patenka į nepavydėtinas situacijas.

Aiškindamas paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir informacijos apie jo sveikatos būklę konfidencialumą netgi po mirties, teisę pasirinkti atstovą, sutikti su gydymo taktika arba visai atsisakyti gydymo, viceministras pateikė kelias kasdieniškas situacijas, priverčiančias medikus pasijusti aklagatvyje.

Ką reikėtų daryti specialistui, diagnozavusiam pacientui užkrečiamą infekcinę ligą? Sergantysis draudžia viešinti šią informaciją, bet jeigu gydytojas ją nuslėps, rytoj užsikrėtusiųjų bus visas skyrius.

Jeigu į ligoninę asmuo atvežtų sunkiai, bet pagydomai sergančią motiną (tėvą), maldaudami paguldyti į ligoninę. O senolis spyriotųsi, teigdamas, jog nori numirti namie?

Jeigu motina dėl tam tikrų ir vien jai žinomų priežasčių uždraustų operuoti savo vaiką?

Jeigu nauja tvarka pasipiktinęs pacientas užsispyrusiai reikalautų paskirti savo atstovu ne gerai pažįstamą patikimą žmogų, bet Seimo Pirmininką ar JAV prezidentą?

Tokių situacijų būta. Tačiau, kaip turėtų elgtis jose atsidūręs gydytojas, nežinojo ir pats sveikatos apsaugos viceministras. R. Šadžius tegalėjo patarti dažniau vadovautis savo (ir kolegų, sukvietus konsiliumą) racionaliu protu.

Problemų bus vėliau

Uostamiesčio gydytojai atnaujintą įstatymą nelinkę peikti. Jiems esą užtenka ir informacijos, ir sveiko proto neperlenkti lazdos.

Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigė pacientų teises ginantį įstatymą vertinąs teigiamai ir tikino, kad didesnių rūpesčių dėl jo reglamentuojamos naujos tvarkos šios gydymo įstaigos darbuotojai dar neturėję.

„Kasdien susiduriame su įstatymo reglamentuojamomis situacijomis, tačiau daugelio nuostatų buvo laikomasi ir anksčiau. Parašų rinkimas, sutikimas su gydymu, konfidencialumo užtikrinimas nėra naujiena. Popierizmas naudingas patiems pacientams, nes kai kurie jų neretai „užmiršta“, apie ką buvę informuoti ir kam davę sutikimą. Žodžio į ligos istoriją neįklijuosi“, - aiškino vadovas.

Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė teigė taip pat nemalonumų dėl naujų įstatymo nuostatų dar nepatyrusi. „Jeigu gydytojas dirba atsakingai, jam nėra ko bijoti. O suklydus reikia pripažinti savo kaltę ir už tai atsakyti pagal įstatymus“, - įsitikinusi vadovė, mananti, kad visada atsiras žmonių, kurie ieškos problemų ten, kur jų nėra.

Vis dėlto medikai pripažino, kad, pacientams geriau susipažinus su įstatymu, ateityje problemų galėtų atsirasti. Pasak R. Šadžiaus, pacientas gali mėginti išsireikalauti atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, jeigu, pavyzdžiui, buvo aprėktas registratūroje ar jautė skausmą suleidžiant vaistus.

Vargsta su vaikais

Seminare dalyvavę medikai prisipažino daugiausiai rūpesčių turintys dėl nepilnamečių, atvykstančių į sveikatos priežiūros įstaigą be tėvų, gydymo. Be tėvų raštiško sutikimo gydytojai neturi teisės ne tik operuoti, bet ir atlikti tyrimus ar skiepyti vaiką. Gimdytojų raštiško sutikimo nereikia tik tuomet, kai reikia skubiai gelbėti vaiko gyvybę.

L. Jankauskienės teigimu, be palydos pas pediatrą vaikų ateina kasdien. Tačiau mažamečiai ne visada gali apibūdinti savo negalavimus, neprisimena, kiek ilgai serga, nesupranta gydytojų rekomendacijų ir pan.

Pasak Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiosios gydytojos Klaudijos Bobianskienės, tėvus reikalavimas pasirašyti, kad sutinka su vaiko gydymu, neretai piktina. Jie aiškina, kad pasitiki specialisto kompetencija ir pritaria visiems jo veiksmams.

Kartais tėvai tiesiog fiziškai negali palydėti vaiką pas gydytoją ar į ligoninę, nes yra išvykę į užsienį. Tačiau tėvų ir jų parašo negali pakeisti net kartu gyvenanti močiutė ar kiti suaugę giminaičiai. Tokiais atvejais tenka įsikišti Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Už žalą – tūkstančiai

Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorės Ramunės Navickienės teigimu, jau yra nagrinėjami keli pacientų skundai dėl jų teisių pažeidimo ir turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, aiškinamasi, ar jie pagrįsti.

Daugiausiai sulaukiama skundų dėl sergančiojo teisės į informaciją pažeidimo. Gydytojai nenoriai aiškina paskirto gydymo ypatumus ir galimas pasekmes, nepaiso ligonio noro pamatyti ligos istoriją. Pasitaikę, kad ligonius vizituojantis medikas nesegi tapatybę ir kvalifikaciją patvirtinančios kortelės, o paprašius prisistatyti, to nepadaro.

Kai kurių šalies sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai dar linkę paviešinti paciento diagnozę, patvirtinti ligonio buvimo konkrečioje įstaigoje faktą.

Tačiau pasitaiko ir rimtų situacijų. Specialistė prisiminė atvejį, kai žmogus iš reanimacijos buvo išrašytas tiesiai namo, nes neva skyriuose nebuvo laisvų vietų, o reanimacijoje lovos reikėjo sunkesniam ligoniui. Pakeliui į namus žmogus mirė.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai įrodžius sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojo kaltę, įstaiga privalo iš savo biudžeto, privalomojo ar papildomo civilinės atsakomybės draudimo fondo atlyginti padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Atlygintina suma gali siekti keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių litų.