Išbandymai karščiu – sunkiausias egzaminas širdžiai

Ko jau ko, bet saulės skleidžiamos šilumos, jos dovanojamo vitamino D ir laimės hormonų mūsų tautiečiai išsiilgsta. Ir neria į vasaros glėbį! Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad karščiai daugeliui, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, gali pridaryti rūpesčių.

Kad taip neatsitiktų, kalbiname Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos gydytoją kardiologę medicinos mokslų daktarę Liną Bardauskienę.

– Jei ši vasara bus tokia pat karšta kaip pernykštė, turbūt didžiausią naštą pajus vyresni žmonės ir maži vaikai?

– Tikrai taip. Mažų vaikų organizmas nėra iki galo susiformavęs, todėl jie ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių: sušilęs kūnas atvėsta gerokai lėčiau, o prakaituodami vaikai netenka ypač daug skysčių ir druskų. Be to, maži vaikai troškulio beveik nejaučia, todėl perkaitimo rizika dar labiau padidėja. Vyresnio amžiaus žmonių termoreguliacijos sistema taip pat pamažu trinka, tampa mažiau aktyvi. Be to, vyresni žmonės neretai serga lėtinėmis ligomis ir vartoja medikamentus, kurie didina dehidratacijos riziką. Didesnį dėmesį sveikatai karščių metu svarbu skirti ir vartojantiems raminamuosius, šlapimą varančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus. Dėl šių vaistų poveikio suprakaitavusį kūną atvėsinti gerokai sunkiau.

– Kokiomis ligomis sergantys žmonės turėtų labiau suklusti meteorologams žadant karščio bangas?

– Suklusti turėtų tie, kurie neseniai persirgo miokardo infarktu. Tuomet sutrinka širdies kaip siurblio funkcija, todėl nepripumpuojama tiek kraujo, kad būtų galima netekti šilumos. Dėl aterosklerozės susiaurėjusios arterijos gali apriboti kraujo tekėjimą į odą. Insultas, Parkinsono liga, Alzheimerio liga, diabetas gali sutrukdyti smegenų reakciją į troškulio pojūtį. Sergantiems arterine hipertenzija per karščius krenta kraujospūdis. Atsiranda silpnumas, galvos svaigimas. Dažnai jie netgi nutraukia visų antihipertenzinių vaistų vartojimą, tačiau tai neteisinga. Vaisto dozė, pasitarus su šeimos gydytoju, turėtų būti mažinama. Karštą, drėgną orą ypač blogai toleruoja žmonės, sergantys širdies nepakankamumu.

Vyresni žmonės neretai serga lėtinėmis ligomis ir vartoja medikamentus, kurie didina dehidratacijos riziką. Didesnį dėmesį sveikatai karščių metu svarbu skirti ir vartojantiems raminamuosius, šlapimą varančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus.

– Ar tiesa, kad bet kokie vartojami vaistai irgi trukdo reguliuoti kūno temperatūrą?

– Deja, taip. Beta adrenoblokatoriai lėtina širdies plakimą ir taip riboja širdies galimybes pakankamai greitai cirkuliuoti kraują. Diuretikai (šlapimą varantys vaistai) apsunkina skysčių netekimą, nes didina šlapimo išsiskyrimą. Kai kurie antidepresantai ir antihistamininiai vaistai gali blokuoti prakaitavimą. Nitroglicerinas plečia kraujagysles, todėl, esant sumažėjusiam kraujospūdžiui, jo išgėrus, kraujospūdis gali labai stipriai kristi, sukeldamas net sąmonės sutrikimus.

Jei vartojate vaistus ir vasaros karščių metu patiriate varginančių simptomų, nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris patars individualiai, atsižvelgdamas į jūsų vartojamus vaistus ir sveikatos būklę.

– Karštis tiesiogiai veikia širdies darbą. Kokie bendri nepageidautini simptomai gali varginti tiek sveiką, tiek ir sergantį širdies ir kraujagyslių ligomis žmogų?

– Dėl karščio gali pradėti trūkti deguonies, o jeigu vartojame per mažai skysčių, gali sutirštėti kraujas. Todėl kartu padidėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Tokie kraujotakos sutrikimai pavojingi, nes susidarę trombai yra viena dažniausių insulto ir infarkto priežasčių. Pajutus širdies ritmo sutrikimų, stiprų galvos skausmą ar svaigimą, skausmą krūtinės srityje, būtina eiti į pavėsį, atsigerti vandens, o simptomams nepraeinant, nedelsiant kreiptis į medikus.

Karštą dieną gali pagausėti prakaitavimas, o kartu su juo pasišalina ir naudingi mikroelementai – kalis, magnis, cinkas, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, gali sutrikti širdies ritmas, varginti nuovargis, naktimis kankinti raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsirasti širdies permušimai, galvos svaigimas, padidėti nervingumas, pablogėti apetitas.

– Žmonės skirtingai toleruoja karštį, todėl turbūt nėra bendrų rekomendacijų, ką galima ir ko negalima daryti per karščius?

– Jūs klystate. Visų pirma, karštą vasaros dieną reikėtų atsisakyti bet kokios intensyvesnės fizinės veiklos. Tarkim, sodo darbus geriau atlikti anksti ryte ar vakare ir stengtis nepervargti. Dirbti lėčiau, vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val. Jei automobilyje nėra oro kondicionieriaus, reikėtų leisti jame mažiau laiko, nes karštis gali sutrikdyti vairuotojo reakciją ir dėmesingumą.

– Visi žinome, kad per karščius reikia gerti daug skysčių, geriausia – vandens. Bet gal yra kažkas skaniau, kuo galėtume numalšinti troškulį karštą vasaros dieną?

– Galite rinktis negazuotą mineralinį vandenį arba nesaldintą žaliąją arbatą. Tik reikėtų nelaukti, kol pajusite troškulį, o tuos 2–3 l skysčio mažomis dozėmis gurkšnoti nuolat. Ir jau būtinų būtiniausiai turėtumėte vengti gėrimų su kofeinu, cukrumi ir saldikliais, nes jie skatina dar didesnį skysčių išsiskyrimą. Vien vandens gėrimas karštą vasaros dieną gali sukelti labai pavojingą būklę, vadinamą hiponatremija (natrio trūkumas). Todėl, jei daug sportuojate, gyvenate aktyviai, gydytojai rekomenduoja gerti ne paprastą, bet mineralizuotą vandenį. Tuomet greičiau atkursite organizme reikalingą druskų terpę.

– Dažnas vyrukas pasakys, kad karštą vasaros dieną nėra nieko skaniau už butelį šalto alaus…

– Jokiu būdu. Per karščius negalima vartoti nei alaus, nei kokių kitų alkoholinių gėrimų. Aišku, iš pirmo žvilgnio gali atrodyti, kad šaltas alus karštą vasaros popietę, po darbų, puikiai atgaivina. Bet išties taip nėra. Alkoholis apkrauna širdį, kuriai karštomis vasaros dienomis ir taip yra ką veikti. Be to, alkoholiui skaidyti organizmas naudoja savo vandens atsargas, tad iš tikrųjų bokalas šalto alaus, trumpam numalšinęs troškulį, didina dehidratacijos pavojų.

– Kai šalį užplūsta netikėta karščio banga, žmogaus organizmą ištinka…

– Panika. Pakilus oro temperatūrai, organizmas sunerimsta ir ima visokiais būdais saugotis perkaitimo. Kas gi tuomet vyksta žmogaus organizme? Išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujospūdis, padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Kaip žinome, karščių metu intensyviai prakaituojama, dėl to netenkama skysčių. Tirštėja kraujas, padidėja krešulių formavimosi rizika. Kraujas sunkiau teka smulkiomis kraujagyslėmis ir kapiliarais į audinius, didėja infarkto, insulto tikimybė. Jei per karščius žmogui reikia ilgai sėdėti darbe, gali atsirasti kraujo sąstovis kojų venose. Esant sutirštėjusiam kraujui formuojasi trombai, kurie gali nukeliauti į plaučių arterijas, sukelti plaučių emboliją. Prakaituojant netenkama ir daug elektrolitų (kalio, natrio, magnio ir kt.). O jie juk reguliuoja kraujospūdį ir kraujo tūrį, padeda palaikyti tinkamą deguonies turinčio kraujo cirkuliaciją visame kūne. Štai kodėl per karščius rekomenduojama vartoti kuo daugiau skysčių.

– Kokie pavojai gresia?

– Vienas dažniausiai nutinkančių – šilumos smūgis. Jis išsivysto dėl staigaus periferinių kraujagyslių išsiplėtimo. Tuomet kraujospūdis sumažėja galvos smegenyse ir žmogus praranda sąmonę. Būdingi simptomai – pykinimas ar vėmimas, nuovargis, galvos skausmas, sutrikusi orientacija ar raumenų trūkčiojimai, sausa, karšta ir raudona oda, karščiavimas (temperatūra viršija 40 °C), greitas ir paviršutinis alsavimas, silpnas pulsas, tamsus šlapimas. Jei žmogų ištiko šilumos smūgis, pirmiausia reikia jį atsivėsinti. Jei tai nepadeda arba minėti simptomai išlieka, nedelsdami skambinkite į skubios pagalbos skyrių.

– Ar šilumos smūgis ir saulės smūgis yra tas pats?

– Šilumos ar saulės smūgis yra tas pats, tik daugelis šilumos smūgį painioja su perkaitimu. Su perkaitimu susiję negalavimai dažniausiai atsiranda po kelių dienų ir paprastai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar sunkiai dirbantiems (sportuojantiems) karštoje aplinkoje. Perkaitimui būdingi simptomai: gausus prakaitavimas, išblyškusi oda, raumenų mėšlungis, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas – silpnas ir dažnas, kvėpavimas – pagreitėjęs ir paviršutiniškas.

– Kaip artimieji gali padėti žmogui, kuriam įtariamas saulės ar šilumos smūgis? Kokia būtų pirmoji pagalba laukiant medikų?

– Nukentėjusiam asmeniui reikia gerti labai daug vandens. Geriausia – su magniu, reikalingu širdies ir raumenų veiklai. Galima uždėti ant galvos vėsų kompresą. Jei žmogus gavo ne tik saulės smūgį, bet perkaito ir visas jo kūnas, šlapius kompresus dėkite ir ant viso kūno. Dehidratacija vyksta labai greitai, todėl reikalingas skubus išorinis drėkinimas. Neleiskite jam vaikščioti. Tegul paguli. Ir nepalikite ligonio vieno – vaikščiojimas ar kita fizinė veikla gali pasibaigti trauma, nes svaigstant galvai sunku koordinuoti judesius. Jokiu būdu nemažinkite ligonio temperatūros tam skirtais vaistais – ji signalizuoja tebesančią blogą būklę. Jeigu simptomai nesiliauja, o pirmoji pagalba neveiksminga (pavyzdžiui, temperatūra nekrenta, ligonis išvemia visą vandenį), kuo greičiau kreipkitės į medikus.

Kaip išvengti karščio traumų

– Venkite būti saulėje karščiausiu dienos metu (nuo 10 iki 15 val.). Toks atsargumas naudingas ir odos vėžio prevencijai. Atidėkite mankštą ar kitą fizinę veiklą, kol oras atvės. Vakaras ir ankstyvas rytas yra geriausias laikas išeiti pasportuoti. Jei mankštinatės, būtinai gerkite daugiau skysčių nei įprastai. Arba išbandykite užsiėmimą, kuris vėsina, pavyzdžiui, plaukimą, arba sporto salę su oro kondicionieriumi.

– Geriausias būdas nugalėti šilumą yra atšaldytas oras. Kondicionieriai turėtų veikti mažiausiu stiprumu, kad oras patalpoje būtų šiltas, bet ne šaltas. Jei neturite oro kondicionieriaus (ar ventiliatoriaus), atsišaldyti gali būti naudingas vėsus dušas arba vonia. Galima užsidėti šaltą, šlapią audinį ant galvos arba ties stambiomis kraujagyslėmis (pažastyse, kirkšnyse). Naktį galima atidaryti langus (geriausia priešingose pusėse), o dienos metu užtraukti užuolaidas, žaliuzes, kad kambarys neprišiltų.

– Kai karšti orai, svarbu naudoti pakankamai skysčių. Pamėginkite karštomis ir drėgnomis dienomis kas valandą išgerti po stiklinę vandens. Jokiu būdu nepiktnaudžiaukite gėrimais, kuriuose yra kofeino ar alkoholio, nes jie gali sukelti (ar sustiprinti) dehidrataciją.

– Per karščius patariama papildomai vartoti ir kalio, ir magnio preparatų. Jei tik nesergate tam tikromis, pavyzdžiui, inkstų ligomis, kai papildomai vartoti kalį būtų pavojinga.

– Renkitės šviesių, natūralių audinių drabužiais, kurie gerai vėdinasi ir padeda vėsinti kūną.

– Įkaitus saulėje, nerekomenduojama šokti į šaltą vandenį: tai organizmui sukels per didelį stresą. Gali atsirasti raumenų spazmų.

– Jei per karščius vairuojate automobilį, stenkitės, kad oro temperatūra salone būtų apie 20 °C (beje, mažinkite ją palaipsniui).

– Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus), – bent keletą valandų per dieną stenkitės pabūti vėsioje aplinkoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Labai ACIU!!!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių