- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažalapė liepa, vaistinė ramunė, plačialapis gyslotis, kartusis kietis, valgomasis česnakas bei didžioji dilgėlė varžėsi finaliniame „Vaistinių augalų“ rinkimų etape.
Vertinant visus 66 rinkimų dalyvius (augalus), pirmiausia aiškintasi, ar jie Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi, dažnai vartojami, perspektyvūs vaistiniai augalai, ar kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai, koks jų poveikis žmogaus organizmui.
Pristatant antrą kartą surengtų rinkimų nugalėtoją, didžiąją dilgėlę, pažymima, jog tai – dilgėlinių šeimos daugiametis žolinis vaistinis, vitamininis, maistinis, dažinis, pluoštinis augalas, visas naudojamas vaistinei augalinei žaliavai. Dilgėlių lapų preparatai pasižymi švelniu diuretiniu poveikiu, siejamu su flavonoidais ir dideliu kalio kiekiu. Šie preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip veiksmingi būdai gydant prostatos hiperplaziją. Didžiųjų dilgėlių šaknų nuoviras arba etanolinė ištrauka (tinktūra) apsaugo galvos odą ir gerina plaukų struktūrą. Tačiau perspėjama, kad dilgėlių negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui. O didesniais kiekiais ar ilgesnį laiką jas vartojant, galimi skrandžio ir žarnyno negalavimai.
Anot prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės iš VDU Botanikos sodo, rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse. Taip pat supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis bei nepageidaujamais poveikiais. Visais atvejais, kaip pataria profesorė, prieš pradedant gydymo kursą vaistiniais augalais, reikia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ organizuotuose rinkimuose sprendimus dėl 2021 metų Lietuvos vaistinio augalo priėmė komisija, sudaryta iš šalies universitetų ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų. Tarp jų buvo šalies sveikatos apsaugai nusipelniusi darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. O. Ragažinskienė, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto prof. dr. habil. Nijolė Savickienė, to paties universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius doc. dr. Tauras Antanas Mekas, tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Kristina Staivė.
VDU Botanikos sodo pranešime pabrėžiama, jog antrus metus LR Seimas atkreipia dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos sritį, – vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. 2021-ieji paskelbti sveikos gyvensenos, farmakognozijos ir botanikos mokslo pradininko Lietuvoje – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, minint šio mokslininko gimimo 250-ąsias metines.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...