Įveikusi per 60 pretendentų, metų vaistažole pripažinta didžioji dilgėlė

Mažalapė liepa, vaistinė ramunė, plačialapis gyslotis, kartusis kietis, valgomasis česnakas bei didžioji dilgėlė varžėsi finaliniame „Vaistinių augalų“ rinkimų etape.

Vertinant visus 66 rinkimų dalyvius (augalus), pirmiausia aiškintasi, ar jie Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi, dažnai vartojami, perspektyvūs vaistiniai augalai, ar kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai, koks jų poveikis žmogaus organizmui.

Pristatant antrą kartą surengtų rinkimų nugalėtoją, didžiąją dilgėlę, pažymima, jog tai – dilgėlinių šeimos daugiametis žolinis vaistinis, vitamininis, maistinis, dažinis, pluoštinis augalas, visas naudojamas vaistinei augalinei žaliavai. Dilgėlių lapų preparatai pasižymi švelniu diuretiniu poveikiu, siejamu su flavonoidais ir dideliu kalio kiekiu. Šie preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip veiksmingi būdai gydant prostatos hiperplaziją. Didžiųjų dilgėlių šaknų nuoviras arba etanolinė ištrauka (tinktūra) apsaugo galvos odą ir gerina plaukų struktūrą. Tačiau perspėjama, kad dilgėlių negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui. O didesniais kiekiais ar ilgesnį laiką jas vartojant, galimi skrandžio ir žarnyno negalavimai.

Anot prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės iš VDU Botanikos sodo, rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse. Taip pat supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis bei nepageidaujamais poveikiais. Visais atvejais, kaip pataria profesorė, prieš pradedant gydymo kursą vaistiniais augalais, reikia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ organizuotuose rinkimuose sprendimus dėl 2021 metų Lietuvos vaistinio augalo priėmė komisija, sudaryta iš šalies universitetų ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų. Tarp jų buvo šalies sveikatos apsaugai nusipelniusi darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. O. Ragažinskienė, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto prof. dr. habil. Nijolė Savickienė, to paties universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius doc. dr. Tauras Antanas Mekas, tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Kristina Staivė.

VDU Botanikos sodo pranešime pabrėžiama, jog antrus metus LR Seimas atkreipia dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos sritį, – vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. 2021-ieji paskelbti sveikos gyvensenos, farmakognozijos ir botanikos mokslo pradininko Lietuvoje – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, minint šio mokslininko gimimo 250-ąsias metines.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kopustas.

Kopustas. portretas
Tada nei kiek nenustebsiu jaigu Dilgele bus Nelegali Lygiai Taip Pat Kaip, Kad Ir Kanapes, cha, cha ,cha... Valdzia tai sugiaba, cha , cha , cha...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių