– Kas buvo nuspręsta ir priimta per diskusiją? Ar mamų laukia teigiamos permainos?

– Svarbu paminėti, kad labai gerai, kad klausimas buvo išdiskutuotas iš įvairių kampų. Dalyvavo ir akušeriai, ir socialiniai darbuotojai, psichologai, taip pat ir Sveikatos ministerijos atstovai. Į šį klausimą buvo pažvelgta kompleksiškai bei buvo išvardinta daug priemonių. Kiek tų priemonių pavyks įgyvendinti trumpuoju laikotarpiu, kiek jų liks ilgajam laikotarpiui, čia jau yra darbo specifikos klausimas, bet papildyti nėščiųjų priežiūros aprašus psichikos sveikatos elementais tikrai galima gana greitai. Ilgalaikiškesnis klausimas – peržiūrėti studijų programas dėl geresnio akušerių arba slaugytojų parengimo. Skalė yra labai plati.

– Kiek dabartinėje medicinos sistemoje yra skiriama dėmesio pagimdžiusiai mamai?

– Pagimdžiusiai mamai, jeigu žvelgtume į dokumentus, labai liūdna tai sakyti, bet dėmesio nėra skiriama. Mane irgi nustebino, kad nėščiosios priežiūra baigiasi 41 nėštumo savaitę – gimus kūdikiui. Toliau einama pasverti, prižiūrėti tik kūdikio, numatytas vienas vizitas, kurio metu galima dar paklausti dėl žindymo. Bet apie pačią moterį, jos psichinę, emocinę būseną nekalbama. Stebiuosi, kad per tokį laiką nebuvo atkreipiamas į tai dėmesys. Tai yra ir mūsų Seimo ir valdžios sudėties klausimas, kadangi ilgą laiką Lietuvos problemas sprendė vyrai, o jų prioritetai galėjo būti kiti.

– Kokius pokyčius iš to, ką siūlėte, būtų realiausia ir lengviausia įgyvendinti?

– Patys greičiausi pokyčiai – nėštumo priežiūros apraše nuo pirmojo apsilankymo įtraukti pasiteiravimus moters apie jos jau turėtus emocinius sunkumus arba psichikos sveikatos ligas. Tokio punkto nėra, klausiama tik apie tuberkuliozę, diabetą, skydliaukę, o psichikos sveikatos net nėra. Tad greitai galima pradėti nuo to. Tuomet viso priežiūros laikotarpio metu horizontaliai šalia visų tyrimų bei kitų aprašytų punktų įtraukti psichikos sveikatos stebėseną. O po gimdymo šį skyrelį, kuris aprašytų priežiūrą ir paslaugas po gimdymo, tame apraše reikėtų padaryti naują.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat šia tema buvo kalbamasi ir su Seimo nariu Linu Slušniu.

– Kaip tėtis galiu sakyti, kad ta krizė ištinka beveik kiekvieną šeimą, tik vieni su ta krize tvarkosi kokią savaitę, o kiti per tiek laiko nesusitvarko. Tuos, kurie nesusitvarko, mes matome, o tų, kurie susitvarko, mes tiesiog nematome.

– Kokie jausmai aplanko pagimdžiusią mamą? Kas yra normalu, įprasta, o kas jau gali kelti susirūpinimą ar signalizuoti didesnes problemas?

– Pirmiausia – visos nori būti labai geros mamos ir jos pačios nori maitinti, prižiūrėti vaiką, šypsotis. Jeigu praeina kuris nors laikas ir kažkas nepavyksta dėl maitinimo, galbūt neatsiranda pieno, galbūt nėra laimės jausmo, nes moteris tiesiog pavargusi, pradeda imti kaltės jausmas, tada atsiranda savęs menkinimas ir nusivylimas, kad galbūt ji yra prasta mama. Tada prasideda savęs nuvertinimas ir apima liūdesys, kas ilgainiui virsta depresija.