Ką daryti, kad kelionių negadintų ligos?

Įvežtinio poliomielito rizika

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kokios užkrečiamosios ligos kuriose šalyse paplitusios ir kaip jų saugotis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2002 m. Europos regioną paskelbė laisvą nuo poliomielito. Tačiau išlieka rizika šia liga susirgti keliaujant į šalis, kuriose jos sukėlėjas tebėra paplitęs. 2023 m. gegužės 3 d. PSO buvo sušauktas Ekstremalių situacijų komiteto 35-asis posėdis dėl poliomielito plitimo tarptautiniu mastu. Šiemet vasario mėnesį registruotas vienas laukinio poliomielito viruso atvejis Pakistane, taip pat nustatyti 3 teigiami aplinkos mėginių tyrimo rezultatai: du Indijoje, Pundžabo regione, ir vienas – Pakistane. Du iš jų siejami su Afganistane cirkuliuojančiu virusu. Afganistane 2023 m. ligos atvejų neužfiksuota, tačiau sukėlėjas aptiktas aplinkos mėginiuose. PSO duomenimis, Pietų Afrikoje nuo paskutinio poliomielito atvejo 2022 m. rugpjūtį naujų atvejų neužregistruota, tačiau poliomielito plitimo galimybė šioje šalyje išlieka dėl nepakankamos priežiūros ir skiepijimo aprėpties.

Primename, kad poliomielitas – ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Infekcijos šaltinis – tik žmogus. Pagrindinis plitimo kelias – fekalinis ir oralinis. Užsikrečiama per maistą, vandenį, nešvarias rankas.

Efektyviausia profilaktikos priemonė, apsauganti nuo poliomielito, yra skiepai. Lietuvoje vaikai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Skiepijimo schemą sudaro penkios vakcinos dozės, skiriamos 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn. ir 6–7 metų amžiaus vaikams. Jeigu vaikas nebuvo laiku paskiepytas, gydytojas gali sudaryti individualų skiepijimo planą ir taip pasivyti kalendoriuje numatytą skiepijimą.

Jei neprisimenate, ar jūs ir jūsų vaikas yra paskiepyti nuo poliomielito, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jei nėra įrašo apie atliktą skiepą, rekomenduojama pasiskiepyti.

Maliariją platina uodai

Dar viena liga, kuria išlieka rizika užsikrėsti keliaujant po daugiau kaip 100 šalių, yra maliarija. Tai parazitinė kraujo liga, perduodama įkandus Anopheles genties uodo patelei ir pasireiškianti reguliariais karščiavimo priepuoliais. Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. 95 proc. visų susirgimų ir mirčių nustatyta Afrikos regione. Daugiau nei pusė jų – Nigerijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Nigeryje, Tanzanijoje.

Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose.

Norint apsisaugoti nuo maliarijos, būtina vartoti antimaliarinius vaistus, nes skiepų nuo jos nėra. Taip pat labai svarbu pasirūpinti apsauga nuo uodų įkandimų: nevaikščioti lauke temstant ar auštant, tokiu laiku nebūti arti vandens; dėvėti šviesius rankas ir kojas dengiančius drabužius; avėti kulkšnis dengiančius batus; naudoti uodus atbaidančias priemones (repelentus); patalpų langus ir duris uždengti tinkleliais.

Dengės karštligė

Lietuvoje registruojami įvežtiniai Dengės karštligės atvejai. Liga paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio kraštuose, daugiau nei 100 šalių Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione. Dengės karštligę platinantys Aedes genties uodai būna aktyvūs dienos metu ir dažniausiai gyvena, veisiasi netoli žmonių būstų.

Kad ši uodų platinama liga nesugadintų kelionės, specialistai pataria saugotis jų įgėlimo: naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų įgėlimo, dėvėti tokius drabužius, kurie uždengtų kuo daugiau odos, ant langų, durų, lovų patalpose naudoti nuo uodų apsaugančius tinklelius. Nors dauguma pacientų savaime pasveiksta patyrę lengvų simptomų, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, bėrimą ir skausmą, daliai pacientų liga progresuoja ir gali išsivystyti sunki jos forma. Grįžus iš kelionės po endemines šios ligos teritorijas ir per 3–14 dienų pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmų, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir informuoti gydytoją apie kelionę.

Sukelia Marburgo virusas

Šių metų vasario mėn. Marburgo karštligės protrūkis užregistruotas Pusiaujo Gvinėjoje. Iš viso buvo nustatyta 17 ligos atvejų, iš jų 12 mirties. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo balandžio pabaigos naujų Marburgo virusinės ligos atvejų Pusiaujo Gvinėjoje neužregistruojama, tačiau ir toliau vykdoma šios ligos epidemiologinė priežiūra, tęsiamas sąlytį turėjusių asmenų stebėjimas. Šiemet kovo mėn. Marburgo karštligės protrūkis registruotas ir Tanzanijoje. Jo metu užregistruoti 8 patvirtinti ligos atvejai, 6 iš jų mirties.

NVSC specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad nuo Marburgo hemoraginės karštligės vakcinos nėra. Asmenys, keliaujantys į Marburgo hemoraginės karštligės paveiktas teritorijas, turi laikytis šių saugos priemonių: vengti tiesioginio sąlyčio su sergančiais ar mirusiais nuo Marburgo hemoraginės karštligės asmenimis; vietovėse, kur nustatyti Marburgo hemoraginės karštligės atvejai, rekomenduojama nesilankyti urvuose, šachtose, nekontaktuoti su laukiniais gyvūnais, nevartoti jų mėsos; vengti nesaugių lytinių santykių, naudoti apsisaugojimo priemones; dažnai plauti rankas su muilu ar naudoti antiseptiką, kuris turi būti įtrinamas į rankas.

Pasitikrinti, nuo kokių užkrečiamųjų ligų rekomenduojama arba būtina pasiskiepyti vykstant į užsienio šalis, galima čia: nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams.