– Esate Vaikų ortopedijos traumatologijos sektoriaus vadovas, sukaupęs didelės patirties šioje srityje, savo profesines žinias gilinote Švedijoje, Suomijoje, Kanadoje. Judrūs mažieji, kad ir kur gyventų, traumų neišvengia?

– Ryški tendencija, kad vaikų ortopedai traumatologai dirba sezoniškai. Natūralu, kad šaltuoju metų laiku traumų pasitaiko mažiau nei vasarą. Juk žiemą vaikai lanko mokyklą, papildomas pamokas, įvairius būrelius, daugiau būna suaugusiųjų akiratyje. Per vasaros atostogas vaikai laisvesni, daugiau laiko praleidžia lauke. Medžiai brandina vaisius, ir vaikui norisi pačiam jų nusiskinti. Rūpi įšokti į šiltą ežero vandenį, pasimaudyti. Be to, vaikystė neatsiejama nuo važinėjimo dviračiu, riedučiais. Ir atveža tėvai vaikus, lūžus rankai ar kojai, susitrenkus galvą, nudegus.

– Nudegimai grėsmingi visais metų laikais, juolab būdingi patiems mažiausiems?

– Tai viena dažniausių vaikų iki trejų metų amžiaus traumų. Nepakankamai prižiūrimi mažyliai dažniausiai nusidegina karšta kava ar arbata, kai ją užsipliko tėvai, ar netgi pasiekia karštą puodą ant viryklės. Vasarą pasitaiko nudegimų nuo laužo liepsnos. Kūdikiams nudegimai ypač pavojingi dėl jų odos plonumo.

Karštas skystis kūdikiui pažeidžia gilesnius odos sluoksnius nei suaugusio žmogaus. Pastarajam nusiplikius verdančia kava, nudegimas būtų pirmo ar antro laipsnio, o kūdikiui – jau trečio laipsnio. Net ir nedidelis kiekis karšto skysčio, užpilto ant mažylio, gresia itin rimtais padariniais, todėl vaikus prižiūrintys suaugusieji turi būti itin atidūs.

– Kokia pirmoji pagalba nudegus?

– Ji labai svarbi tolimesniam gijimui. Pirmiausia, ką reikia žinoti: nudegimo vietos nereikia tepti jokiais tepalais. Nenurengiant drabužių nudegusią vietą būtina šaldyti tekančiu  šaltu vandeniu – tai kartu ir skausmą malšinanti priemonė ir, vėsinant nudegusią odą, nudegimo laipsnis bus mažesnis. Svarbu ir laikymo po šalto vandens srove laikas: geriausia, kai nudegimas vėsinamas nepertraukiamai, kol atvažiuos greitosios pagalbos medikai. Jei ketinate patys vežti mažylį, pavėsinkite nudegusią odą 10–15 min., uždenkite steriliu tvarsčiu ar, jei jo neturite, švariu medvilniniu audiniu, ir vežkite vaiką į ligoninę.

– Ar tiesa, kas išnirimai yra dažna pradėjusių vaikščioti mažylių trauma?

– Tėveliai turi būti labai atidūs vesdami mažylį už rankos. Viena dažniausių vaikų iki ketverių metų amžiaus traumų yra stipinkaulio išnirimai alkūnės srityje. Dažnai tėveliai, ragindami vaiką eiti greičiau, nejučia timpteli už rankos. Mažylio raiščiai yra netvirti ir stipinkaulis gali išnirti. Tokiu atveju vaikas skųsis rankos skausmu, negalės jos pakelti.

– Dažnai jau paaugę vaikai susižeidžia bėgiodami, nukritę nuo sūpynių, tvoros ar medžių, po kuriuos įdomu karstytis?

– Mažesni vaikai dažniau nukrenta iš nedidelio aukščio – nuo kėdės, stalo, dviratuko, batuto, riedlenčių, karstynių. Ar būtų vasara, ar ruduo, augant vaikui, traumų rizika auga kartu. Tėvai neįvertina, kad jau trijų keturių mėnesių mažylis gali apsiversti. Pakanka vos kelių sekundžių, kad jis, paliktas prie lovos krašto, nusiristų žemėn ar iškristų iš vežimėlio.

Pradedantys stovėti kūdikiai gali iškristi iš lovytės, persisvėrę per jos kraštą, – kūdikių galva sudaro penktadalį viso kūno svorio. Ji nukenčia ypač dažnai, nes kaukolės kaulai minkšti. Pats lūžimas nėra toks pavojingas, nes smegenis apsaugo tvirtas antkaulis. Tačiau smegenų sutrenkimas ar išsiliejusios kraujosruvos smegenyse gali turėti neigiamų padarinių. Pastebėjus, kad kūdikio galvelė patinusi, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Vyresnio amžiaus vaikams nuo kritimo lūžta dilbio, riešo sąnario kaulai, stipinkaulis ir alkūnkaulis. Dažnos alkūnės sąnario,  žastikaulio, raktikaulio traumos. Paaugę vaikai, ypač berniukai, į Skubios pagalbos skyrių atvežami dar labiau nukentėję. Dažnai pasitaiko kaulų dislokacijos – kaulo dalies pasislinkimas, neišeinant už minkštųjų audinių ribos, ar atviri kaulų lūžiai. Pastarųjų požymiai – kaulo fragmento išsikišimas už minkštųjų audinių ribos, kaulo dalies nebuvimas, dujos po oda, svetimkūniai. Lūžusius kaulus atstatant rankiniu ar vidinės fiksacijos metalinėmis konstrukcijomis metodu neretai prireikia narkozės.

– Pastebėjau, kad retas vaikas, važiuojantis dviračiu ar riedučiais, yra užsidėjęs apsaugus. Juk jie padėtų išvengti traumų ar bent sušvelnintų jas?

– Labai raginu tėvus vaikams nupirkti apsaugus alkūnėms, riešams, keliams, sąnariams ir galvai – šalmą. Reikia skatinti užsidėti apsaugus aktyvios fizinės veiklos metu. Paaugliams jos galbūt atrodo nepatrauklios, todėl būtina aiškinti, kaip tai svarbu.

Daug vaikų lanko sporto būrelius: žaidžia krepšinį, ledo ritulį, treniruojasi karatė. Tai kontaktinis sportas. Šio pobūdžio traumų išvengia tie, kurie prieš sportuojant atlieka apšilimo, tempimo pratimus. Jie raumenis ir kaulus tarsi pažadina iš miego režimo ir parengia fiziniam krūviui.

– Ir dar patarkite, ką daryti, lūžus kaului ir kaip tai įtarti?

– Skausmas, patinimas, deformacija būdinga visiems be išimties kaulų lūžiams, patempimams ar išnirimams.

Pirmiausia lūžio vietą galite vėsinti šalto vandens kompresais. Tai sumažins patinimą ir skausmą. Labai svarbu lūžio atveju imobilizuoti pažeistą galūnę, nes jai judant dar labiau pažeidžiami minkštieji audiniai, nervai ir kraujagyslės. Svarbu, kad galūnė ir sąnariai auksčiau ir žemiau lūžio vietos nejudėtų. Galūnių įtvarams naudojama praktiškai bet kas, kas gali garantuoti stabilumą. Tai gali būti siauri mediniai pagaliukai ar standesnis kartonas, net, pavyzdžiui, susukti žurnalai. Nereikia, kad priemonės, naudojamos imobilizacijai, spaustų – svarbu užtikrinti kraujotaką.

Taigi, pasitelkus priemonę, kuri padės suteikti galūnei stabilumą, reikia ją atsargiai pritaikyti prie pažeistos galūnės ir aprišti skarele, virvele ar medžiagos skiaute per daug nespaudžiant. Šio įtvaro negalima dėti ant atviros žaizdos. Nevalia bandyti patiems ištiesinti sukrypusią galūnę, tai turi atlikti patyręs specialistas.

Esant atviram lūžiui, pirmiausia būtina sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. Po to, nekeičiant galūnės padėties, skubiai  vežti nukentėjusįjį į ligoninę. Išlindusių kaulų nuolaužų jokiu būdu negalima bandyti sugrąžinti atgal.

– Vasarą dažnos ir vadinamosios stiklų traumos?

– Nepatartina vaikams leisti bėgioti po grindinį, žolę basiems, šokinėti į stiklais ir kitais aštriais daiktais užterštus vandens telkinius. Šios traumos pažeidžia kraujagysles, sausgysles, nervus, minkštuosius audinius. Padariniai gali išlikti ilgam.

Kaulų lūžimų simptomai ir pirmoji pagalba

Skausmas, patinimas, deformacija – tai galūnių kaulų lūžimo, patempimo, išnirimo simptomai.

Pirmiausia lūžio vietą galima vėsinti šalto vandens kompresais. Tai sumažina patinimą ir skausmą.

Labai svarbu lūžio atveju imobilizuoti pažeistą galūnę. Tam gali būti tikri siauri mediniai pagaliukai ar standesnis kartonas, net, pavyzdžiui, susukti žurnalai.

Priemonę, kuri padės suteikti galūnei stabilumą, prie jos reikia atsargiai pririšti skarele, virvele ar medžiagos skiaute.

Įtvaro negalima dėti ant atviros žaizdos. Nevalia bandyti patiems ištiesinti sukrypusią galūnę.

Esant atviram lūžiui, būtina sustabdyti kraujavimą, sutvarstyti žaizdą ir vežti nukentėjusįjį į ligoninę. Išlindusių kaulų nuolaužų jokiu būdu negalima bandyti sugrąžinti atgal.