Ką daryti, kai pavargsta svarbiausias žmogaus varikliukas – širdis?

Nemažai širdies ligų gali sukelti širdies nepakankamumą. Pasak medikų, dalį rizikos faktorių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligas, galime kontroliuoti patys. Kaip elgtis, kad širdies nepakankamumu nesusirgtume, o susirgę – kuo ilgiau išliktume geresnės būklės, pataria gydytojai.

Liga neatsiranda staiga

Gegužė – širdies nepakankamumo (ŠN) mėnuo. Jo metu tradiciškai daugiau kalbama apie pavargstantį svarbiausią žmogaus varikliuką, apie tai, kas tą nuovargį sukelia ir kas padėtų atsigauti. Dalis ŠN sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių nuo žmogaus nepriklauso, bet dalis – tokios kaip antsvoris ir rūkymas – gali būti kontroliuojamos.

"Širdies nepakankamumas neatsiranda staiga, dažniausiai tai galutinė kažkurios kitos širdies ligos stadija. Kai visiškai nusilpsta širdies raumuo, jis nebesugeba išstumti tinkamo kiekio kraujo į žmogaus organizmą. Dėl to atsiranda daug įvairių simptomų, tokių kaip dusulys, blogas fizinio krūvio toleravimas, kosulys, kojų edemos (patinimai kaupiantis skysčiams – red. past.), pilvo apimties padidėjimas ir daugelis kitų, – teigia Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė gydytoja kardiologė profesorė Diana Žaliaduonytė. – Vengiant ŠN, itin svarbu gydyti pagrindines širdies ligas, ar tai būtų krūtinės angina, ar arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimas ar vožtuvų ligos. – Jei sergant šiomis ligomis sveikata pablogėjo, atsirado dusulys, tinimai, žmogus nebepajėgia būti toks aktyvus savo kasdienėje veikloje, koks buvo anksčiau, tai ženklas, kad kažkas pasikeitė, nusilpo širdies raumuo ir laikas pas kardiologą."

Iki COVID-19 pandemijos skaičiuota, kad ŠN ligonių pasaulyje yra apie 26 mln., Europoje – apie 15 mln., Lietuvoje – apie 120 tūkst. Neabejojama, kad per pandemiją ligonių, sergančių šia liga, padaugėjo. Tačiau, pasak profesorės, tikslius skaičius įvardyti sunku. "Yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad koronavirusas daliai ligonių pažeidžia širdį, o tai lemia naujus ŠN atvejus. Daugelio pacientų būklė pasunkėjo. Žmonės vengė lankytis pas gydytojus, kai kurie liovėsi vartoti paskirtus vaistus, išderino savo režimą, o tai, sergant ŠN, žada labai prastą išeitį, dažniausiai pasibaigiančią tragiškai", – atkreipė dėmesį gydytoja kardiologė.

Profesorės žodžiais, širdies nepakankamumą dažniausiai sukelia išeminė širdies liga, ji atsiranda metai iš metų susidarant aterosklerotinėms plokštelėms: "Yra tam tikrų genetinių faktorių, kurie nulemia išeminę širdies ligą. Tačiau, siekiant šios ligos išvengti, labai svarbi žmogaus gyvensena, kad žmogus nerūkytų, daugiau judėtų, sveikai maitintųsi."

Susirgus ŠN, anot profesorės, daug gydymo elementų nėra. "Anksčiau daug intervencinių metodų nebuvo ir atrodė, kad ŠN yra kelio galas. Bet šiais laikais jau yra daug įvairių naujų vaistų grupių. Yra intervencinis gydymas, širdies transplantacijos. Tačiau svarbiausia – dabar akcentuojama tai, kad galima apsisaugoti nuo ŠN. Jeigu mokysime visuomenę, kokie rizikos veiksniai skatina tam tikrų ligų, vedančių link ŠN, atsiradimą, žmogus galės pats sau labai daug padėti", – atkreipė dėmesį D. Žaliaduonytė.

Profesorė Diana Žaliaduonytė.

Įvairias širdies ligas, kurių galutinė stadija – ŠN, gali sukelti didelio laipsnio nutukimas, ilgalaikis rūkymas. Vis dėlto, gydytojams prabilus apie tai, kad reikia keisti gyvenimo būdą, mitybą, mesti rūkyti, pradėti daugiau judėti, suklūsta ne visi pacientai. "Sunku pasakyti, ką pacientai lengviau padaro – meta rūkyti ar svorį. Mes paaiškiname apie rūkymo žalą, atkreipiame dėmesį, kad gali ištikti miokardo infarktas, insulto rizika padidėja kelis kartus, periferinių kraujagyslių aterosklerozė kojose gresia daug dažniau – žmogus dėl to gali nepaeiti. Paaiškiname, ir dalis meta rūkyti. Valios, pasiryžimo reikia tiek mesti rūkyti, tiek kontroliuoti svorį. Reikia keisti mitybą, daugiau judėti. Per pandemiją judėjimo galimybės buvo apribotos, atsirado daugiau nesaugumo, streso – matome, kad širdies ir kraujagyslių ligų padaugėjo", – pastebėjo profesorė.

D. Žaliaduonytė ragino neignoruoti simptomų, susijusių su pablogėjusia širdies veikla. "Buvo laikas, kai dėl pandemijos medicinos paslaugų buvo teikiama mažiau. Dabar taip nėra, tačiau pacientai pas mus dar nesugrįžo. Noriu atkreipti dėmesį, kad žmonės nedelstų, nevengtų eiti pas gydytojus – paslaugos teikiamos, o diagnozavus ligą ankstyvos stadijos, ją gydyti daug lengviau", – pabrėžė ji.

Psichologai padeda mesti

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto psichologė Laima Bulotaitė pastebėjo, kad žmonės neretai kreipiasi į psichologus pagalbos siekdami atsikratyti antsvorio, rūkymo, rečiau – alkoholio vartojimo. "Psichologai žino, kad įpročių atsisakyti nepaprasta. Pakeisti savo gyvenseną, kuri susiformavo ne per dieną, savaitę ar mėnesį, o per kelis, gal net keliasdešimt metų, yra tikrai labai sudėtinga. Yra žmonių, kuriems pavyksta tai padaryti patiems, bet tai labai reti atvejai. Dažniausiai jie gali pakeisti savo gyvenseną tik pasitarę su specialistais, psichologais", – sakė pašnekovė.

Pasak jos, psichologas nepakeis žmogaus – jis pats turi keistis, tačiau svarbu, kad žmogus suprastų, kodėl jis nori keistis. "Svarbu išsiaiškinti motyvus. Jei žmogus nori mesti rūkyti dėl to, kad kažkas liepė jam tai padaryti – kažkas iš artimųjų ar sutuoktinis, tai yra išorinis motyvas, dėl kurio nepasikeičiama. Lengviau radus vidinių motyvų, o psichologas ir padeda jų rasti", – teigė VU psichologė.

Žmonės vengė lankytis pas gydytojus, kai kurie liovėsi vartoti paskirtus vaistus, išderino savo režimą, o tai, sergant ŠN, žada labai prastą išeitį, dažniausiai pasibaigiančią tragiškai.

Jos teigimu, gal kam atrodo, kad tai yra tik akcentų perkėlimas kitur, tačiau žmogui svarbu suvokti: "Aš ne dėl mamos, tėčio ar sutuoktinio negersiu ar nerūkysiu, bet dėl to, kad noriu pasikeisti, noriu, kad mano mama ar mano sutuoktinis būtų laimingi, kad nesijaudintų dėl mano sveikatos. Taigi, ne dėl mamos, o dėl savęs."

Psichologai padeda žmogui surasti tinkamiausią jam būdą keisti gyvenseną, todėl tai padaryti tampa lengviau. Be to, atkreipia dėmesį, kad keitimasis yra ilgas procesas. "Jei prie tam tikros gyvensenos žmogus įprato per dešimt metų, vargu ar pakeis ją per mėnesį. Psichologas nuteikia žmogų, kad jis nesitikėtų greitų rezultatų, padeda žmogui susidaryti planą, kaip jis visa tai vykdys. Žmonėms labai reikia atgalinio ryšio ir pastiprinimo. Todėl reikėtų planuoti nedideliais etapais. Pavyzdžiui, planas, kad aš mėnesį nebevalgysiu saldumynų, yra blogas. Nes visą mėnesį aš negalėsiu pasidžiaugti rezultatu, o planas, kad nuo rytojaus nevalgysiu saldumynų, yra geras. Nes jo laikydamasis aš jau poryt galėsiu pasidžiaugti, kad vakar jį įvykdžiau", – apie mažų žingsnelių svarbą užsiminė L. Bulotaitė.

Laima Bulotaitė.

Pasak jos, taip po truputį galima pereiti prie ilgesnių laikotarpių be saldumynų, cigarečių, taurelės. Labai svarbu į pokyčių siekimo procesą įtraukti ir aplinkinius. "Jei įmanoma, reikia, kad aplinkiniai stebėtų pokyčius ir jais pasidžiaugtų. Nors ir sakoma, kad liekninamasi dėl savęs, bet juk paprastai norisi, kad kiti pamatytų. Žmogui svarbu, kad, kai įvyksta pokytis, kažkas tai pastebėtų, pasidžiaugtų. Mes skatiname artimuosius, kad jie pastebėtų ir pasakytų, pagirtų, kad ar žmogus mažiau rūko, ar mažiau saldumynų suvalgo ir numeta svorio – tada tam žmogui daug maloniau", – psichologės žodžiais, tokie pagyrimai svarbūs kiekvienam.

Jos teigimu, Lietuvoje jau rengiami sveikos gyvensenos specialistai, kurie padėtų žmogui keisti savo gyvenimo būdą nedarant drastiškų pokyčių. "Jei norisi saldumynų nebevalgyti – tai taip pat reikėtų daryti po žingsnelį. Pavyzdžiui, jei žmogus dedasi į arbatą tris šaukštelius cukraus, jam nesakome: nuo dabar visiškai nedėk cukraus. Mes sakome: iš pradžių tą kiekį sumažinkite šaukšteliu, puse ar ketvirtadaliu šaukštelio. Jei pradėjote nuo ketvirčio – po savaitės bandykite sumažinti iki pusės šaukštelio ir taip toliau. Taip daug didesnė tikimybė, kad per keletą mėnesių pavyks išmokti gerti nesaldintą arbatą, – ilgesnį, bet patikimesnį kelią atskleidė L.Bulotaitė. – Lygiai taip pat mes siūlome, kad žmogus, iki tol surūkydavęs pakelį cigarečių per dieną, pradėtų rūkyti viena cigarete mažiau. Stengtųsi, kad vakare pakelyje liktų bent viena nesurūkyta cigaretė. Ir taip po truputį siektų nesurūkytų cigarečių skaičių didinti."

Psichologės žodžiais, neretai žmonės sako, kad cigaretė ramina, kelia tam tikrą malonumą. "Tokiu atveju svarbu surasti kitą veiklą, kuri taip pat ramintų. Jei žmogus rūko dėl darbe patiriamo streso, jis galėtų išmokti kitokių būdų nusiraminti. Vieni tam ima sukti rutuliukus tarp pirštų, kiti eina sportuoti. Biuruose vis dažniau matome žaidžiant stalo tenisą – tai padeda atsikratyti streso, atsipalaiduoti", – pastebėjo pašnekovė.

Statistika rodo, kad be psichologų ar psichiatrų pagalbos mesti rūkyti pavyksta tik labai nedidelei daliai bandančių tai padaryti. O ką daryti, jei nepavyksta mesti rūkyti? Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Vilma Pukelevičienė yra pastebėjusi, kad jau kalbama apie rūkalų pakeitimą į mažiau žalingą jų rūšį.

"Nikotino vartojimas rūkant tradicines cigaretes yra pats pavojingiausias sveikatai. Cigaretės degimo metu išsiskiria šimtai nuodingų cheminių junginių, sukeliančių vėžį ir kitas ligas. Tyrimai rodo, kad nikotino vartojimas be tabako deginimo žymiai saugesnis nei įprastos cigaretės. Jei žmogus bando mesti rūkyti, iki tol, kol pavyks tai padaryti, geriau rinktis mažiausiai kenksmingą būdą", – pasak V.Pukelevičienės, lyginant su įprastomis cigaretėmis, tiek elektroninių cigarečių, tiek kaitinamojo tabako žala organizmui yra daug mažesnė.

Rūkiau ir alkoholio pavartodavau – visko buvo. Nemažas mano rūkymo stažas – apie 50 metų, bet dabar neberūkau. Tačiau turiu tokių pažįstamų, kurie net ir dėl širdies sveikatos bėdų nesugebėjo mesti rūkyti.

Sulaukė širdies donoro

"Prašau melstis už mane – einu širdies transplantacijos operacijos", – tokiu įrašu feisbuko paskyroje pirmadienį pasidalino Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentė Aistė Štaraitė, jau kurį laiką laukusi donoro.

Aktyvų gyvenimą gyvenusi jauna moteris ŠN susirgo prieš penkerius metus, gyvendama Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Simptomai buvo netipiški: pradėjo sausai kosėti, staiga ėmė augti svoris. Nerimą kėlė ir ramybės būsenos 100 dūžių per minutę siekęs pulsas. Širdies nepakankamumas Aistei diagnozuotas ne iš karto – kelis mėnesius ji tik žolelių arbatomis gydėsi tariamą peršalimą. Praėjus dvejiems metams nuo grėsmingos diagnozės, Aistė buvo įrašyta į laukiančiųjų širdies donoro sąrašą. Su dirbtine širdimi gyvenanti vilnietė pastebi, kad jauni žmonės dažnai netausoja sveikatos.

Kai A. Štaraitė ėmė skleisti aplinkiniams žinias apie ŠN, sulaukė nemažai žinučių, kuriose jauni žmonės teigė dabar ėmę ir patys labiau vertinti savo sveikatą. "Sveikatos už pinigus nenusipirksime. Galime tik saugoti save, bendradarbiauti su gydytojais ir siekti, kad bendri rezultatai būtų kiek įmanoma geresni", – dar nežinodama, kad už kelių dienų sulauks donoro, pasakojo jauna moteris.

Ji primena: svarbūs profilaktiniai patikrinimai. Pašnekovės žodžiais, jei šeimoje yra sergančių ar sirgusių širdies ligomis, reikia bent kartą per metus pasikonsultuoti su kardiologu. Lietuvoje sveikam žmogui kardiologiniai tyrimai dėl širdies ir kraujagyslių ligų priklauso kartą per dvejus metus.

Aistė Štaraitė.

Stengiantis anksti diagnozuoti širdies ligas, A. Štaraitė pataria pirmiausia išsiaiškinti, ar šiomis ligomis yra sirgusių šeimos narių, artimų giminių. "Nemažai širdies ligų perduodamos iš kartos į kartą, tačiau iškyla rizika, kad jaunam žmogui jos gali būti laiku nediagnozuotos, – remdamasi asmenine patirtimi pasakojo Aistė. – Stresas, netinkamas gyvenimo būdas, dažnas persivalgymas, nesveika mityba, rūkymas, alkoholis viską dar labiau paspartina."

Pasak jos, siekiant išvengti minėtų ligų, reikėtų pakankamai ilsėtis, vengti streso, būti fiziškai aktyviam: kuo daugiau mankštintis, vaikščioti, judėti, važinėti dviračiu, bėgioti, daryti mankštą. "Čia platus pasirinkimas. Reikėtų vengti žalingų įpročių. Juk žmonės patys pasirenka, kaip gyventi, todėl turi prisiimti atsakomybę tada, kai sustreikuoja sveikata. Susidūrus su širdies sveikatos problemomis nereikėtų bijoti kreiptis į gydytojus – šeimos gydytoją, kardiologą, – Aistė pataria kalbėtis, prašyti pagalbos. – Jau geriau, pajutus įtartiną simptomą, nueiti pas gydytoją ir sužinoti, kad tai nieko rimto arba galbūt visai ne su širdies veikla susijęs simptomas, bet neužleisti rimtos ligos."

Išmoko gyventi kitaip

Gintariui Klikūnui, 69 metų inžinieriui, širdies ritmo sutrikimas ir ŠN nustatyti prieš penkerius metus. Tačiau intensyviai lankytis pas gydytojus jis pradėjo prieš metus, žymiai pablogėjus širdies būklei. Gali būti, kad tam įtakos turėjo vėlai diagnozuotas cukrinis diabetas.

Jei prie tam tikros gyvensenos žmogus įprato per dešimt metų, vargu ar pakeis ją per mėnesį. Psichologas nuteikia žmogų, kad jis nesitikėtų greitų rezultatų, padeda žmogui susidaryti planą.

Kauniečio teigimu, pablogėjimas prasidėjo, kai "širdis pradėjo labai maskatuotis". Pojūčius vyras apibūdina taip: "Būdavo, miegi, ir staiga kad pradės širdis daužytis, net spyruoklės dreba." G.Klikūnas nuo menkiausio fizinio krūvio ėmė dusti. Vieną naktį dusulys tapo toks stiprus, kad teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip vyras pateko į LSMU Kauno ligoninę. G. Klikūno žodžiais, čia gydytojai pastatė jį ant kojų. Konsultacijos su gydytojais ir tai, kad jis pradėjo lankytis LSMU Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje veikiančiame Širdies nepakankamumo kabinete, kauniečio žodžiais, buvo lemtingas lūžis jo vis labiau streikuojančios širdies gydymo istorijoje.

Širdies nepakankamumo kabinete buvo atlikta jo būklės analizė, įvairūs tyrimai, be to, paskirti visiškai kiti, negu kitados išrašyti ir nuo tada nė vieno gydytojo nekeisti vaistai. Kartą per mėnesį nuvykęs į širdies nepakankamumo kabinetą G. Klikūnas ten praleidžia pusdienį. Čia jis mokomas, kaip gyventi, sergant šia liga. "Širdies nepakankamumo slaugytoja per kiekvieną apsilankymą konsultuodavo, kaip turiu elgtis, – pasakojo G. Klikūnas. – Ji aiškino, kaip maitintis, vartoti skysčius, nusistatyti poilsio režimą, kiek žingsnių nueiti per dieną, kokių įpročių atisakyti – žodžiu, ką turiu daryti ir ko vengti, sergant ŠN. Čia, širdies nepakankamumo kabinete, manęs nuodugniai visko klausinėjo, siuntė pas kitus specialistus, stebėjo, analizavo, kokia mano širdies ir bendra organizmo būklė. Tris kartus buvo koreguoti vaistai, kurie, iškart pajutau, yra veiksmingi."

Gintaras Klikūnas.

Pašnekovo žodžiais, minėtame kabinete gauti mokymai apie svorio, fizinio krūvio, streso, apskritai gyvenimo būdo kontrolę buvo labai naudingi. Jis prisipažįsta, kad gyvenimo būdą keisti buvo sunku. "Rūkiau ir alkoholio pavartodavau – visko buvo. Nemažas mano rūkymo stažas – apie 50 metų, bet dabar neberūkau. Tačiau turiu tokių pažįstamų, kurie net ir dėl širdies sveikatos bėdų nesugebėjo mesti rūkyti. Aš sugebėjau. Man jau, kaip sakoma, kito kelio nelabai buvo. Ir antsvorio turėjau. Aš – stambus žmogus, vienu metu svėriau apie 120 kg. Dabar išmokau mitybą kontroliuoti – daugiau nei 20 kg numečiau", – pasakojo G. Klikūnas.

Tokių kabinetų – per mažai

Vyras stengiasi laikytis dietos, nevalgo vakarais, prieš miegą. Labai mėgstamais bulviniais patiekalais sau leidžia pasimėgauti retai ir saikingai, per dieną stengiasi kuo daugiau nueiti. Dėl to dažniausiai tris kartus per dieną išveda pavedžioti šunį. "Išmokau įsiklausyti į save, sulėtinau gyvenimo tempą, vartoju paskirtus vaistus, laikausi rekomendacijų", – vardijo kaunietis.

Vyras mano, kad jei žmogus su tokia problema kaip ŠN paliekamas likimo valiai, jis gyvena nuo vieno greitosios medicinos pagalbos iškvietimo iki kito ir yra tiesiog pasmerkiamas. Pasak jo, pakeisti gyvenimo būdą ir pagerinti sveikatą jam padėjo tai, ko jis išmoko širdies nepakankamumo kabinete. "Tokie kabinetai būtini. Šiandien man viskas geriau, o jei nebūčiau patekęs į tokį kabinetą, nežinau, ar dabar besikalbėtume", – įsitikinęs G. Klikūnas.

Pasak D. Žaliaduonytės, į širdies nepakankamumo kabinetus dažniausiai patenka asmenys, kuriems nustatyta antros, trečios ar ketvirtos stadijos ŠN. "Čia žmogus mokomas gyventi su šia liga, susireguliuoti mitybą, skysčių balansą, nepertraukiamai laikytis vaistų režimo, koreguoti šlapimą varančių vaistų dozes. Minėtuose kabinetuose dirba ir gydytojai, ir specialiai parengtos slaugytojos", – sakė D. Žaliaduonytė.

Profesorės žodžiais, tokių kabinetų Lietuvai pradžioje reikėtų mažiausiai 30. Iki pandemijos jų veikė keliolika, per pandemiją liko mažiau nei dešimt. Kaune tokie kabinetai šiuo metu veikia LSMU Kauno ligoninės padalinyje Hipodromo gatvėje ir Kauno klinikose. Uostamiestyje – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ir Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.


Atsiranda nusilpus širdžiai

Širdies nepakankamumas – tai liga, kuria susergama nusilpus širdies raumeniui, kai, širdžiai nepajėgiant užtikrinti kiekvieno organo aprūpinimo deguonimi ir maisto medžiagomis, atsiranda ligos simptomų.

Širdies nepakankamumas dažniausiai išsivysto kaip kitų širdies ir kraujagyslių ligų padarinys. Širdies nepakankamumo išsivystymo rizikos veiksniai:

● padidėjęs ir negydomas arterinis kraujospūdis,

● sustorėjęs širdies raumuo,

● ilgalaikis rūkymas,

● cholesterolio apykaitos sutrikimai,

● cukraligė,

● esant inkstų pažeidimui,

● antsvoris.

Dėmesys širdies problemoms

Gegužę minimas Širdies nepakankamumo mėnuo. Suvienijus gydytojų ir pacientų jėgas, gegužės 27–28 d. Vilniuje rengiami švietėjiški renginiai, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į širdies nepakankamumo problemas Lietuvoje ir jų sprendimo galimybes.

Gegužės 28 d. nuo 11 iki 15 val. Vilniuje, priešais Vyriausybės rūmus, Vinco Kudirkos aikštėje, veiks atvira Kardiologijos klinika ir informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo. Renginio metu vaistininkai matuos kraujospūdį, dalys sveikatos dovanas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Dariki sunkiuju metalu tirimus, su slapimu inkstai viska parodis kas blogai , juosia kupiasui viskas , nereikes bulviniu blinu kaltint .
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių