Kai valstybė neįgali, tai ir neįgaliesiems padėti negali

Kaip išgyventi iš 114 eurų? Galima gauti socialinę pašalpą. Tam, o ne darbui pagal išgales skatina mūsų šalies politika.

Galvojo, kad tai gripas

Sisteminė raudonoji vilkligė – tai lėtinė uždegiminė autoimuninė liga, kuri pažeidžia įvairius vidaus organus ir sistemas.

Ji išsivysto tuomet, kai organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų "įsibrovėlių" saugantis imunitetas pradeda nebeskirti, kas yra sava ir kas svetima, ima daryti atpažinimo klaidų ir naikinti savo organizmą. Dėl to autoimuninės ligos labai klastingos. Informacijos apie jas apstu interneto tinklapiuose.

Kaunietė Valda, 44-erių metų moteris, vilklige serga jau devyneri metai. Neįgalumo stažas – septyneri. Dveji metai prabėgo, kol buvo nustatyta diagnozė.

"Kai pirmą kartą susirgau, pakilo temperatūra, maniau, kad man – gripas. Kai kūną nusėjo mėlynės, į kapiliarus išsiliejo kraujas, maniau, kad tai – gripo komplikacija", – Valda pasakojo, kad ir šeimos gydytoja ne iš karto įtarė vilkligę.

Išnykus mėlynėms kelis kartus užklupo galvos skausmo priepuoliai, panašūs į migrenos. Būdavo labai silpna, vėl pakildavo temperatūra.

"Išsikviesdavau greitąją medicinos pagalbą, suleisdavo kraujagysles plečiančių vaistų, ir viskas", – mena Valda.

Prisidėjo dar viena liga

Vilkligė kaunietei buvo nustatyta Kauno klinikose po daugybės tyrimų ir svarstymų. Iš pradžių buvo įtartas kraujo vėžys.

Pastebėjus, kad vilkligė – geriau, nes ne tokia pavojinga, Valda tik nusijuokia. Tačiau tada, kai ji atsidūrė Kauno klinikų Hematologijos skyriuje, visi aikčiojo: Dieve, tokia jauna, o jau vėžys.

"Dabar jau šypsausi, nes susitaikiau su liga. Tuomet mano dukrai buvo vienuolika metų ir labiausiai kankino klausimas, kas užaugins, aprūpins vaiką. Su vyru jau buvau išsiskyrusi", – pasakoja Valda ir prisipažįsta, kad tuomet verkė be perstojo.

Dabar moteris verkia ne dėl to, kad serga, nors ir puikiai žino, kokia sunki ir klastinga yra vilkligė.

"Jei raudonis ant veido būtų buvęs drugelio formos – medikams būtų buvę aiškiau. Mano liga – kitokia, ji slepiasi, sunku aptikti", – gydytojus pateisina pacientė.

Negana vilkligės – kartu buvo diagnozuota dar ir trombocitopenija. Tai būklė, kai laikinai ar nuolat sumažėja trombocitų kiekis kraujyje. Odos mėlynės, kraujosrūvos, kraujas šlapime, kraujavimas iš virškinimo trakto, į galvos smegenis, gausios, ilgai trunkančios mėnesinės, dantenų kraujavimas yra trombocitopenijos požymiai. Ši liga gali būti vilkligės padarinys.

Dabar moteris verkia ne dėl to, kad serga, nors ir puikiai žino, kokia sunki ir klastinga yra vilkligė.

Labai sunki vasara

Valdos kraujyje trombocitų buvo žemiau kritinės ribos, o toks sumažėjimas reiškia, kad dėl minimalios traumos gali prasidėti nesustabdomas, netgi spontaninis, kraujavimas. Moteris jautėsi labai prastai, kartą ištiko kone mirtinas priepuolis. Vos sušalus, gelia rankų pirštus, laužo kaulus.

"Jei geriu vaistus nuo gripo – mažėja trombocitų kiekis kraujyje. Kai vieną ligą gydausi, kita komplikuojasi. Taip buvo nuo paracetamolio, kol nežinojau, kas man yra", – įsiminė Valda.

Vilkligė neretai paūmėja staiga, kai vieną minutę ligonis jaučiasi pakenčiamai, o kitą jau nebegali paeiti: suriečia sąnarių, kaulų skausmai, pakyla temperatūra. Skausmai Valdą užklumpa gana dažnai, kelis kartus per savaitę, stipriausi būna vakare.

"Pastaruoju metu skauda kas vakarą. Jei nejaučiu skausmo – šventė", – apibendrina.

Tokia savijauta alina. Šią vasarą Valda jautėsi itin prastai. Nukritusio trombocitų kiekio ilgai nepavyko sunormalizuoti, dėl to buvo labai silpna.

"Dieną – mieguistumas, naktį – nemiga, – taip savo būklę apibūdino moteris. – Atrodo, žinai, kuo sergi, galėtum ligas kontroliuoti, bet ne visada išeina. Kartais būna taip silpna, iš ryto atsikėlus nepaeini ir nežinai, kas atsitiko. Griebiesi vaistų, kad pagerėtų, o darosi dar blogiau. Paskui paaiškėja, kad su vaistais iš organizmo išplovei visą kalį. Nei jo, nei kitų papildomų vaistų ligonių kasos nekompensuoja. Geriu du pagrindinius nuolat, ir trečią – nuo skausmo. Tai labai kenkia kepenims. Užklupo depresija."

Valdą gydo reumatologai, hematologai, šeimos gydytoja. Prireikė ir psichoterapeutų pagalbos. Šiemet pirmą kartą per devynerius metus, kai Valda serga, jos ligos paūmėjo itin stipriai.

"Sunkiai sirgau ir į darbą negalėjau eiti net tris mėnesius", – Valdai pripažintas 50 proc. darbingumo lygis.

Tik tris mėnesius

Valda, nepaisydama prastos sveikatos būklės, negali nedirbti, nes jos netekto darbingumo pensija tėra 114 eurų. Tačiau neseniai susirgusi antrą kartą šiais metais sužinojo, kad ligos išmokos negaus, nes jau išnaudojo "limitą".

"Kai dėl to pasiskambinau į Sodrą, man pranešė, kad nedarbingumas nepriklauso, tik invalidumas. Paprašius patarimo, kaip išgyventi iš 114 eurų – susimokėti mokesčius, nusipirkti maisto ir vaistų, sužinojau, kad norėdama gauti ligos išmoką turiu atsisakyti invalidumo. Kitaip sakant, būti sveika", – liūdnai šyptelėjo moteris.

Susitaikiusi, kad prarado ligos pašalpą, antrąkart šiais metais pasiligojusi, Valda teigia gavusi dar vieną smūgį. Paaiškėjo, kad ji privalo grąžinti išmoką darbovietei, kurią gavo už dvi pirmąsias ligos dienas.

"Ligos išmokos skiriamos ir mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Jame nustatyta, kad apdraustiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka pradedama mokėti nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus", – pasidomėjus, kodėl Valda, susirgusi antrąkart, negavo ligos išmokos, "Kauno dienai" paaiškino Sodros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Džiužaitė ir pabrėžė, kad laikinojo nedarbingumo trukmei viršijus 90 kalendorinių dienų, ligos išmoka nebemokama.

Patarimas šokiravo

Valda nerimauja, kas bus, jei ir ateityje ji sirgs ilgiau nei tris mėnesius ir negaus nė cento nei iš Sodros, nei iš darbdavio.

"Jei man nepadėtų sesuo, dukra, kuri jau užaugo ir pradėjo dirbti – neišgyvenčiau vien iš neįgalumo. Iki šiol dirbau iš visų jėgų, neverkšlenau, neprašiau išskirtinių sąlygų nei lengvatų, bet dabar, sužinojusi, kiek mažai mums priklauso, nerimauju dėl visų neįgaliųjų. Juk mes kabinamės į gyvenimą, norime dirbti ir užsidirbti, tad kodėl esame skriaudžiami?" – klausia moteris.

Kad ir koks būtų darbingumo lygis, svarsto Valda, netekto darbingumo pensija yra labai maža.

"Šiemet, kai labai prastai jaučiausi, nuėjau į neįgalumo komisiją, pasakiau, kad prekyboje, kur dirbu, man sunku. Pasiūlė išeiti iš darbo, likti be papildomų pajamų ir laukti, gal kažkada kas nors ką nors pasiūlys", – ne be nuoskaudos pasakojo Valda.

Ji džiaugiasi, kad pagaliau darbdaviai pradėti skatinti įdarbinti bent kelis neįgaliuosius. Ir stebisi, kodėl jie diskriminuojami, ribojamas ligos laikotarpis, kai galima gauti ligos išmoką. Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovė Simona Aglinskaitė patvirtino, kad forumas šią problemą susitikimuose su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais kelia jau seniai ir prašo ieškoti išeičių, bet kol kas nėra jokių prošvaisčių.

"Šiuo metu kitokia ligos išmokos mokėjimo trukmė apdraustiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nenumatyta", – atkerta Sodros atstovė I.Džiužaitė.

Ar nevertėtų keisti šį įstatymą? Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė atsakė, kad tai – ne jos vadovaujamo komiteto kompetencija.

Buvo dar blogiau

"Siekiama, kad dėl to paties pobūdžio draudžiamojo įvykio nebūtų mokamos dvi panašios paskirties viso dydžio socialinio draudimo išmokos", – ne įstatymo pataisų, o esamo metodo įtvirtinimo siekiamybę pabrėžė Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė.

Ji pakartojo, kad apdraustam asmeniui, gaunančiam valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, tapus nedarbingu dėl ligos ar traumos ir dėl to praradusiam darbo pajamų, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

"Jei asmeniui nustatomas nedarbingumo lygis, tačiau jam valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija neskiriama, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo lėšų mokama bendra tvarka ir 90 kalendorinių dienų terminas nėra taikomas. Šis 90 dienų ribojimas galioja nuo 2002 m. Iki tol dirbantiems neįgaliesiems susirgus ligos išmoką buvo galima gauti iki 30 kalendorinių dienų per metus", – tarsi ir paguodė E.Samoškaitė ir pabrė, kad anksčiau buvo dar blogiau.

Peradresuoja savivaldybėms

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atskleidžia, kad iš dirbančiųjų surenkamos ligos socialinio draudimo įmokos nepadengia išmokamų išmokų, todėl ši draudimo rūšis yra nuostolinga. Šių metų duomenimis, 2017 m. Valstybinio socialinio draudimo fondui ligos išmokoms mokėti trūko daugiau kaip 116 mln. eurų.

"Nustačius neribotą ligos išmokos mokėjimo trukmę asmenims, gaunantiems netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos socialinio draudimo išlaidos didėtų ir tai didintų jau šiuo metu esantį šios draudimo rūšies disbalansą. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu keisti galiojančios tvarkos neplanuojama", – ministro patarėja E.Samoškaitė jokių vilčių neįgaliesiems gyventi geriau nesuteikia.

Siekiama, kad dėl to paties pobūdžio draudžiamojo įvykio nebūtų mokamos dvi panašios paskirties viso dydžio socialinio draudimo išmokos.

Tiesa, pateikia paramos jiems receptą, kuris Valdai, deja, nepriklauso, nes ji dirba ir nori dirbti.

"Asmenims, kurių darbo, socialinio draudimo ir kitos pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos, gali būti teikiama piniginė socialinė parama: socialinė pašalpa, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Socialinę pašalpą turi teisę gauti asmenys, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas – 122 eurai", – paaiškina Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovė E.Samoškaitė.

Ji nurodo dar vieną paramos šaltinį – savivaldybes, kurios, geriausiai žinodamos gyventojų problemas, turi teisę teikti socialinę paramą ir nenumatytais atvejais. Pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą, kai parama pagal nustatytą teisinį reguliavimą nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau, atsiradus sudėtingoms situacijoms, yra būtina.

Be orumo

"Nepasiturintiems gyventojams taip pat teikiama parama maisto produktais, finansuojama iš Europos pagalbos fondo labiausiai skurstantiems asmenims", – rūpinimąsi negalinčiais užsidirbti ligoniais deklaruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Deja, apie orumą, kai serga jauni, perspektyvūs, jų būklės supratimo valdininkų prašantys žmonės, negali būti nė kalbos.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sistemine raudonąja vilklige serga 997 mūsų šalies gyventojai. Dirba ir ilgai sunkiai serga ne visi. Ar tikrai nukentėtų Sodros biudžetas, jei ligos išmokos būtų mokamos ilgiau nei 90 dienų per metus?

"Valstybė kiek galėdama prisideda tiek paslaugomis, tiek kompensuodama vaistus, kad palengvintų žmonėms šią naštą. Ligai gydyti kasmet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriama apie 200 tūkst. eurų. Dar daugiau lėšų, šiemet – per 260 tūkst. eurų, skiriama kompensuojant vaistus šia liga sergantiems žmonėms, nes jiems reikiamų medikamentų bazinė kaina yra kompensuojami 100 proc.", – atsakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Gabrielė Banaitytė.


Apie ligą

Sisteminė raudonoji vilkligė yra lėtinė liga. Jos eiga būna skirtinga ir nenuspėjama. Ligos požymiai gali atsirasti staiga arba pasireikšti iš lėto, būti įvairaus sunkumo ir skirtingos raiškos. Liga diagnozuojama vėlyvosios stadijos, dėl to faktiškai yra nepagydoma.

Priežastys

Tikslios ligos priežastys nėra žinomos. Jos atsiradimą skatina išoriniai faktoriai, tokie kaip saulės spinduliai, kai kurios virusinės infekcijos, medikamentai, hormonų disbalansas brendimo laikotarpiu. Nustatyta, kad moterys šia liga serga 10 kartų dažniau negu vyrai. Gali susirgti bet kurio amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai liga diagnozuojama 10−50 metų žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo šios ligos miršta 10 proc. sergančiųjų.

Požymiai

Susirgus kiekvienas organizmas reaguoja savaip ir labai nespecifiškai: dažniausiai pasireiškia karščiavimas, raumenų bei sąnarių skausmas ir nuovargis. Ligai būdingas nespecifinis ilgalaikis nedidelio laipsnio karščiavimas. Nesmarkiai karščiuojant prasideda sisteminis vidaus ir išorės organų irimas.

Dažnai pastebimas sąnarių sustingimas, skausmas, patinimas; pažeidžiami riešų, pirštų, kelių sąnariai. Skausmas gali pereiti nuo vieno sąnario prie kito, tačiau sąnarių nedeformuoja. Kartais gali išsivystyti raumenų uždegimas, skaudėti raumenis.

Tipiškas ligos požymis yra drugelio pavidalo raudonas odos bėrimas, apimantis skruostus ir nosies nugarėlę, kuris paūmėja nuo saulės.

Inkstai pažeidžiami daugiau nei pusei sergančiųjų. Vystosi inkstų uždegimas, kurio metu inkstai nebesugeba pašalinti iš organizmo toksinių medžiagų, progresuoja inkstų funkcijos nepakankamumas.

Dėl širdies raumens uždegimo gali atsirasti infarktą simuliuojantys skausmai. Gali sutrikti pirštų kraujotaka. Pirštai pabąla, pamėlsta, skauda. Tokius spazmus provokuoja šaltis, stresas, skausmas.

Kai pažeidžiama nervų sistema, pasireiškia galvos skausmas, svaigimas, traukuliai, regos, elgesio sutrikimai, neretai atsiranda depresija.

Diagnozavimas ir gydymas

Siekiant diagnozuoti ligą yra aprašomi sergančiojo nusiskundimai, ieškoma būdingų požymių (drugelio formos bėrimo) ir atliekami tyrimai, kad būtų galima nustatyti pažeistą sistemą arba organą. Laboratoriniai tyrimai taip pat nėra vienareikšmiški, todėl labai svarbu teisingai diagnozuoti siteminę raudonąją vilkligę, kad būtų galima parinkti tinkamą gydymą. Liga diagnozuojama aktyvios stadijos, kai organizmo irimo procesas yra progresavęs, todėl visiško išgydymo tikėtis negalima. Pagrindinis gydymo tikslas yra stebėti ligos požymius ir stabdyti vidaus organų irimo procesus. Gydant taikomi hormonai, imunosupresantai, priklausomai nuo ligos stadijos ir eigos.

Prognozės

Laikui bėgant vilkligė gali pažeisti įvairius organus, sukelti įvairių komplikacijų. Tai gali būti kraujo krešuliai kraujagyslėse, infarktas, insultas, plaučių ir inkstų pažeidimai, nėštumo komplikacijos ir persileidimas.

Sergant vilklige yra svarbūs šie ligos paūmėjimo ir komplikacijų prevenciniai veiksmai ir priemonės:

Būdingi šiai ligai bėrimai paūmėja būnant saulėje, todėl svarbu  dėvėti apsauginius drabužius, akinius, naudoti kremą nuo saulės ultravioletinių spindulių.

Gydymas stipriais hormoniniais vaistais gali sukelti kaulų retėjimą.

Širdies ligų prevencija taip pat yra labai svarbi.

Šaltinis: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip...cia jums ne

taip...cia  jums  ne portretas
,,,sovietiniai,,,laikai.......

Algys

Algys portretas
Tegul nors anstoliu neprileidzia prie invalidumo pasalpos,o tai dabar palieka60%,kuriu net uz buta neuztenka susimoketi(18m)!
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių