Kaip bus sprendžiamas vaistų trūkumo klausimas?

Pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu apie Briuselyje aptartus veiksmus.

– Kokia šiuo metu situacija? Kokių medikamentų ar jų sudedamųjų dalių labiausiai trūksta?

– Lietuvoje nuo rudens daugiausia problemų iškildavo dėl antibiotikų, vaistų nuo kosulio, ypač vaikams, geriamųjų sirupų, kraujospūdžio vaistų. Situacija neapibrėžta, sudėtinga. Problema yra didelė, nes tai ne Lietuvos problema, o visos ES.

– Kodėl ji atsirado?

– Antradienį buvo posėdis, susirinko ES sveikatos apsaugos ministrai – Čekijos, Lietuvos ir dar aštuonių šalių. Pagrindinės trys priežastys – po pandemijos viršutinių takų ir rudens ligos sugrįžo su griausmu, atvėrėme socialinį gyvenimą ir grįžo gripas. Antplūdis ne tik Lietuvoje, taip pat grįžo mėnesiu anksčiau. Vadinasi, tiekėjai, gamintojai buvo nepasiruošę, nes dvejus metus prioritetas buvo vakcinoms, o dabar ir daugiau sergančiųjų. Kita priežastis – dėl karo sutrikusios logistinės grandinės. Tai sudaro nemažų problemų tiekėjams. Trečioji – veikliųjų medžiagų tiekimas. Net pakavimo medžiagų trikdžiai. Tai dalykai, kurie daro poveikį.

– Kokie sprendimai, kad situacija nesikartotų ateityje?

– Kryptys yra dvi. Vienos jų imsis Europos Komisija – reikia peržiūrėti ES galiojantį farmacijos teisyną, pažiūrėti, kokių galima imtis pokyčių, reguliavimo. Tai užims laiko, nes ES mastu tokie pokyčiai trunka iki dvejų metų, o ruduo jau arti. Kitas dalykas – reikia poveikio investicijoms, taisyklėms, infrastruktūrai kurti. Visos krizės sustiprina, neabejoju, po šios krizės ir ES, ir Lietuvoje ši sritis sustiprės.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Situaciją ir sveikatos ministro naujienas komentavo ir Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė.

– Kokie farmacijos iššūkiai būtų iš jūsų pusės?

– Daugiausia pastaruoju metu deklaruota sutrikimų dėl antibiotikų. Tačiau pastebime, kad ir akių ligoms, nervų sistemoms, psichikos, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti vaistų sutrikimai deklaruojami. Tai liūdina.

– Sveikatos apsaugos ministras pateikė, kaip ši problema galėtų būti sprendžiama. Kaip vertinate?

– Tikriausiai verta pradėti nuo Lietuvos, nes dauguma gamintojų yra kitose ES valstybėse. Ten investicijos jau kreipiamos, statomos gamyklos, kad Europa ir jos piliečiai gautų daugiau. Lietuvoje pagrindinė problema – kainodara. Ji labai stipriai neleidžia gamintojams adaptuotis prie kylančių gamybos išlaidų. Vadinasi, nuo 2019 m. kainos Lietuvoje įšaldytos ir gamintojai negali keisti ar kitaip adaptuoti kainų, kurios natūraliai išaugo dėl gamybos kaštų. Lietuva – gana maža valstybė ir vaistų gamybos eilėje esame C ar D kategorija. Valstybės kitos, rinkos turi prioritetą ir vietą eilėje pagal gaminamus kiekius.

– Kokie jūsų siūlymai?

– Džiugu, kad valdžios institucijos pripažino, jog egzistuoja vaistų trūkumo problema. Tačiau trūksta kelių žingsnių, kad jie suvoktų ir pripažintų, jog kainodara yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios sumažėja jų prieinamumas.