- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Galima paklausti bet kurio žmogaus, ar jis – už pažangą ir naujoves medicinoje. Ir visi be abejonės atsakys – taip.
Visi džiaugiamės, kai gydytojams pavyksta žmogų ištraukti iš mirties nagų, jei išgydomos ligos, anksčiau laikytos neišgydomomis, didžiuojamės, kad net onkologinė liga šiandien jau nebėra mirties nuosprendis žmogui. Tik ar visada susimąstome, kokių pastangų, kokių investicijų ir žmogaus darbo reikia įdėti į procesą, kurio rezultatas – naujos galimybės ar naujas požiūris medicinoje?
Tyrimai – griežtai reglamentuota sritis
Mokslas kuriamas ne tik gerai įrengtose laboratorijose, o naujos tiesos ne visada atrandamos, leidžiant ilgas valandas bibliotekose ir archyvuose. Prie mokslo naujovių gali prisidėti kiekvienas savo sąmoningu sprendimu ir sutikimu dalyvauti mokslo pažangą lemiančioje veikloje, rašoma Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės pranešime.
Kasmet medicinos ir mokslo įstaigose atliekama po kelis šimtus mokslinių tyrimų, kurių rezultatai vėliau pasitarnauja naujiems gydymo metodams ar naujiems vaistams kurti. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose per metus vyksta per 300 biomedicininių ir klinikinių tyrimų, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale Vaikų ligoninėje – per 60.
2018 metais gavusios Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premiją Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovės prof. Augustinos Jankauskienės nuomone, apie biomedicininius ir klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvauja pacientai iki 18 metų, kalbama per mažai. Tai suprantama, nes vaikai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių ir neretai vis dar gajus stereotipas, kad bet koks mokslinis tyrimas tai yra „bandymai su žmonėmis“.
Jei atidžiai skaitytume vaistų anotacijas, pamatytume, kad labai dažnai jose nurodoma, kad vaistai skiriami tik vyresniems žmonėms. Tai nereiškia, kad šiais vaistais gydomos tik tokios ligos, kuriomis neserga vaikai.
Pasak prof. A. Jankauskienės, biomedicininių ir klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvauja vaikai, tikrai yra nepalyginti mažiau, nes į juos vaikai įtraukiami tik tada, kai tyrimai jau būna atlikti su suaugusiaisiais. Paprastai tirti pradedami vyresni vaikai – 13-18 metų, tada gali būti įtraukiami 7-12 metų vaikai ir tik tada – patys mažiausieji.
„Skiriant naujesnius vaistus vaikams, gydymas yra griežtai reglamentuotas, atidžiai stebimas, kad būtų visapusiškai saugus ir nepraslystų pro akis net ir menkiausi šalutiniai reiškiniai. Tyrimus atliekantys gydytojai yra nuolat prižiūrimi atsakingų už jų vykdymą institucijų“, – pabrėžia prof. A. Jankauskienė.
Galimybė gauti pažangiausią gydymą
Kad vaikai, kaip ir suaugusieji galėtų gauti šiuolaikišką efektyvų gydymą naujausiais vaistais, atliekami intervenciniai klinikiniai tyrimai.
Jei atidžiai skaitytume vaistų anotacijas, pamatytume, kad labai dažnai jose nurodoma, kad vaistai skiriami tik vyresniems žmonėms. Tai nereiškia, kad šiais vaistais gydomos tik tokios ligos, kuriomis neserga vaikai. Tiesiog skirdami šiuos vaistus vaikui, medikai nesiremia tyrimų klinikiniais duomenimis. Kaip rašoma gydymo įstaigos pranešime, o tai labai reikalinga, kad gydytojai turėtų pakankamai informacijos apie vaisto saugumą ir efektyvumą, gydydami jaunesnio amžiaus pacientus.
Ypač svarbu, kad tinkami vaistai būtų skiriami vaikams, kurie turi įgimtų lėtinių ligų ar jomis suserga kūdikystėje ir vaikystėje, – juk galimai medikamentinio gydymo jiems prireiks visą gyvenimą.
Gydytojų vaikų onkohematologų patirtis rodo, kad proveržis gydant hemofiliją nebūtų buvęs įmanomas be dalyvavimo tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose, kuriuose ligoniai gavo itin brangius, pažangius ir efektyvius vaistus. Pasak Vaikų onkohematologijos centro vadovės doc. dr. Jelenos Rascon, šiandien kiekvienas vaikas, kuriam diagnozuojama hemofilija (reta liga, dėl kurios nekreša kraujas ir ligonis ilgai kraujuoja) gauna profilaktinį gydymą trūkstamu krešėjimo faktoriumi.
Sukūrus naują vaistą (šiuo atveju – krešėjimo faktorių) reikia įsitikinti, kad jis yra veiksmingas ir saugus vaikams. Jei tėvai sutinka, kad vaikas būtų įtrauktas į klinikinį tyrimą, jam nepertraukiamai skiriamas profilaktinis gydymas vaistu, kurio poveikis atidžiai stebimas. Reguliarus profilaktinis gydymas leidžia apsaugoti vaiką nuo sunkių kraujavimų ir neįgalumo, kurį formuoja dažni kraujavimai, ir garantuoja gerą gyvenimo kokybę.
Antras ne mažiau svarbus aspektas – dalyvavimas biomediciniuose ir klinikiniuose tyrimuose nekainuoja ne tik ligoniui ir jo šeimai, bet ir valstybei, nes kol vyksta klinikinis tyrimas, sukūrusi vaistą kompanija tiekia jį nemokamai. Dėl klinikinių tyrimų naudos ir pažangaus gydymo šiandien sergantieji sunkia hemofilija nebesiskundžia sužalotais sąnariais, judėjimo negalia, nors dar prieš 15-20 metų tai buvo įprastas reiškinys.
Kitą pavyzdį pateikia prof. A. Jankauskienė: inkstų cistinės ligos ilgą laiką buvo primirštos, trūko specifinių tyrimų, kurie padėtų nustatyti jų priežastį, trūko modernių vaistų joms gydyti. Dabar viskas yra pasikeitę: ligoniams buvo pasiūlyta dalyvauti biomedicininiame tyrime ir atlikti specifinį genetinį tyrimą. Mažam berniukui, kuriam buvo persodintos kepenys, tokiu būdu buvo išaiškinta reta, netipiškos eigos inkstų cistinė liga. Tai padėjo gydančiam gydytojui numatyti šios retos ligos eigą ir skirti efektyvesnį gydymą.
Saugus pasidalijimas paciento duomenimis
Dar viena tyrimų kryptis – registriniai tyrimai, ypač pravartūs tiriant retas ligas ir būkles. Atliekant šiuos tyrimus paciento ar jo įstatyminio atstovo prašoma leidimo dalintis užkoduota informacija apie paciento ligos eigą, diagnostiką ir medikamentinį gydymą. Europoje tai itin populiari tyrimų kryptis, kuri įmanoma dėl tarptautinių referencijos tinklų, leidžiančių įvairių šalių gydytojams, mokslininkams dalintis medicinos informacija, konsultuotis vieniems su kitais sudėtingų ligų ir būklių atvejais.
Pasak prof. A. Jankauskienės, atliekant registrinius tyrimus, labai nuodugniai ir objektyviai ištiriami pacientų medicininiai duomenys, gaunama naujos informacijos, leidžiančios patikslinti ligas sukėlusias priežastis, geriau diagnozuoti ir prognozuoti ligų eigą bei atrasti dar nežinomus simptomus. Taip visiškai neskausmingas apsisprendimas pasidalinti užkoduotais medicininiais duomenimis prisideda prie mokslo vystymo ir perspektyvos ligoniams gauti dar saugesnį ir geresnį gydymą, o gydytojai, dalyvaudami tarptautiniuose tyrimuose, turi galimybę susipažinti su pačia naujausia ir aktualiausia savos srities informacija.
„Tai – investicija į ateitį, į mokslo pažangą, dalyvaujant visos Europos mokslininkams, – įsitikinusi prof. A. Jankauskienė. – Tuo turėtų didžiuotis ir gydytojai, ir moksliniuose tyrimuose dalyvaujantys pacientai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...