Atsiranda vėžinių ląstelių

Gajus įsitikinimas, kad gyvenant sveikai vėžiu nesusirgsi. Vis dėlto medikai pastebi: gyvenimo būdas reikšmingos įtakos sveikatai ir savijautai turi, tačiau iš tiesų vėžio diagnozę išgirsti galime kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar turimo imuniteto.

Imunitetas saugo mus nuo išorinių grėsmių – bakterijų, mikrobų, virusų, grybelių ir kitų patogenų infekcijų. Nespecifinio imuniteto ląstelės dalyvauja taisant ir mechaninių ar fizikinių veiksnių sukeltų pažaidų padarinius – pavyzdžiui, įsipjovus ar kitaip susižeidus, jos padeda greičiau gyti žaizdoms.

Dirbdama dviem frontais, imuninė sistema taip pat kovoja ir su vidinėmis grėsmėmis. Atlikdama sanitarinę funkciją, ji šalina pasenusias, pakitusias ar žuvusias ląsteles, pakitusius ar savo funkcijos nebeatliekančius baltymus, o kalbant apie onkologiją – saugo mus nuo piktybiškai pakitusių, arba kitaip – vėžinių ląstelių pasireiškimo. Vis dėlto čia ne vienas gali pasidaryti skubotą išvadą esą stiprus imunitetas gali mus visiškai apsaugoti. Iš tiesų, tai nuo vėžinių ląstelių neapsaugos, tačiau nuo sisteminės ligos – vėžio – iš dalies tikrai gali apsaugoti.

„Vėžinių ląstelių, ypač su amžiumi, kiekvieno žmogaus organizme susidaro neišvengiamai ir tai absoliučiai nepriklauso nuo to, kaip veikia mūsų imuninė sistema. Tačiau šių ląstelių atsiradimas dar nereiškia vėžio kaip ligos, nes imuninė sistema pavienes vėžines ląsteles ar mikrožidinius įprastai sunaikina, neleisdama joms pasireikšti. Taigi, nepaisant, kad vėžinėms ląstelėms susidaryti imunitetas reikšmės neturi, būtent jis daugiausia nulemia, koks bus tolesnis tos vėžinės ląstelės likimas“, – paaiškina M. Strioga.

Marius Strioga / Asmeninio archyvo nuotr.

Žaidžia ne pagal taisykles

Kodėl vienas vėžines ląsteles imuninė sistema sėkmingai aptinka ir įveikia, o kitoms leidžia pasireikšti? Atsakymas slypi ląstelių mutacijoje. Kuo įvairesnių ar pasipriešinti reikiamų mutacijų ląstelės yra prikaupusios, tuo lengviau jos geba apgauti imuninę sistemą.

Susidarius vėžinių ląstelių, įprastai yra du keliai. Vienas, kuomet žmogus apie jas nieko nesužino, nes tinkamai savo darbą atlikusi imuninė sistema šias ląsteles pašalina. Kitas, kuomet vėžinėms ląstelėms nugalėjus imuninę sistemą žmogui diagnozuojamas vėžys.

Tiesa, yra ir trečias kelias – vadinamoji pusiausvyros būsena tarp vėžinių ląstelių mikrožidinių ir imuninės sistemos. Ji įprastai susidaro, kai imuninė sistema ilgesnį laiką kovoja su atsiradusiomis vėžio ląstelėmis ir nesugeba jų visiškai sunaikinti – kitaip tariant, nors priešo imuninė sistema neįveikia, tačiau dar geba jį kontroliuoti.

„Tokia pusiausvyros būsena gali tęstis netgi dešimtmečius, tad klausimas, kas ką pralauš. Vėžys šiuo atveju turi pranašumą, nes yra genetiškai nestabilus ir geba įgyti pakitimų, leidžiančių jam įveikti nepalankius veiksnius, pavyzdžiui, imuninės sistemos spaudimą. Jeigu vėžio ląstelės sugeba pralaužti šį imuninės sistemos barjerą, turime vėžį kaip ligą – jis auga ir galime jį aptikti diagnostiniais metodais“, – pasakoja M. Strioga.

Priverčia save toleruoti

Gydytojas onkoimunologas pabrėžia, kad apgaulingasis vėžys gali elgtis labai nenuspėjamai – kartais jis priverčia imuninę sistemą save toleruoti, todėl vėžines ląsteles ji traktuoja kaip sveiką audinį ir leidžia jam vešėti, o kartais jis slepiasi, todėl imuninė sistema su juo net nekovoja.

„Blogiausia, kad vėžys geba rasti imuninėje sistemoje Achilo kulną ir priverčia ją ne naikinti vėžį, o priešingai – dalis imuninės sistemos komponentų pradeda skatinti vėžio augimą. Vėžys selektyviai į savo audinius pritraukia imuninį atsaką slopinančių ląstelių – komponentų, kurie, įveikus ligą, duoda ženklą imuninei sistemai nustoti kovoti. Taip sukuriamas imuninės sistemos disbalansas“, – apie organizmui siunčiamą apgaulingą signalą nebekovoti su vėžiu užsimena M. Strioga.

Šių ląstelių atsiradimas dar nereiškia vėžio kaip ligos, nes imuninė sistema pavienes vėžines ląsteles ar mikrožidinius įprastai sunaikina, neleisdama joms pasireikšti.

Nelygiavertė kova

Imuninės sistemos kovą su vėžinėmis ląstelėmis gydytojas prilygina nelygiavertei kovai – tai tas pats, kaip į futbolo rungtynes įleisti regbio žaidėją, kuris žaidžia pagal savo taisykles. Mat mūsų imuninė sistema visuomet veikia griežtai pagal reguliacinius mechanizmus, o vėžinės ląstelės jiems absoliučiai nepaklūsta.

„Kad vėžiu suserga net ir normaliai funkcionuojančią imuninę sistemą turintis žmogus, įprastai yra ne imuninės sistemos kaltė, o vėžinių ląstelių gudrumas ir pranašumas. Tačiau atkreipkite dėmesį – mes kalbame apie normaliai funkcionuojančią imuninę sistemą, kuriai papildomi rizikos veiksniai, tokie kaip žalingi įpročiai, gali turėti neigiamos įtakos. Faktas, kad turintieji įgimtų ar įgytų imuninės sistemos sutrikimų neišvengiamai kur kas dažniau serga vėžiu, todėl kiekvienam būtina rūpintis savo imunitetu“, – sako gydytojas onkoimunologas.

Skirtingai: krūties vėžys pasireiškia įvairiomis formomis, ne visas jas vienodai gerai veikia imunoterapinis gydymas. / Asociatyvi freepik.com nuotr.

Turi daug veidų

Diagnozavus vėžį, be kitų gydymo metodų, gali būti pradėta taikyti imunoterapija – gydymas, kuris padeda grąžinti imuninės sistemos funkciją ir jos gebėjimą kontroliuoti grėsmes. Tačiau, kaip pastebi M. Strioga, vienai krūties vėžio formai šis gydymo metodas įprastai būna mažai efektyvus.

„Šiandien jau žinoma, kad krūties vėžys turi be galo daug veidų. Pavyzdžiui, hormoninis krūties vėžys auga misdamas hormonais. HER2 molekulę turintis krūties vėžys išsiskiria greitesniu dauginimusi, agresyvesne ligos eiga. O štai trigubai neigiamas krūties vėžys neturi HER2 ir dviejų hormonų – estrogeno ir progesterono – receptorių ir yra laikomas agresyviausia krūties vėžio forma“, – sako specialistas.

Šią agresyviausią ir sunkiausiai gydomą krūties vėžio formą imuninė sistema mato geriausiai, taigi ir imunoterapijai ji yra imliausia.

Gydoma skirtingai

Visų tipų krūties vėžio matomumas imuninėje sistemoje, o kartu ir imunoterapijos taikymo veiksmingumas labai skiriasi, nepaisant, kad bet kuri forma vadinama tuo pačiu bendru pavadinimu – krūties vėžys.

„Hormoninis krūties vėžys greta chemoterapijos ar taikinių terapijos gydomas slopinant hormonų receptorius. Nors šios formos krūties vėžio ligos eiga yra nuosaikiausia, imuninė sistema jį sunkiai aptinka, todėl ir vėžys imunoterapijai pasiduoda mažiausiai. HER2 krūties vėžį įveikti padeda būtent šio receptoriaus blokavimas. O štai trigubai neigiamo krūties vėžio atveju rasti taikinius sunkiau. Įdomu tai, kad būtent šią agresyviausią ir sunkiausiai gydomą krūties vėžio formą imuninė sistema mato geriausiai, taigi ir imunoterapijai ji yra imliausia“, – pasakoja M. Strioga.

Šešios taisyklės, pagerinančios imuninį atsaką

M. Strioga pastebi – kiekvieno žmogaus imuninės sistemos pajėgumas atremti grėsmes yra skirtingas. Lygiai taip pat, kaip skiriasi mūsų gabumai, – vieni geriau dainuoja, kiti gabesni piešti, treti – sportuoti. Tačiau, norint palaikyti genetiškai nulemtas imuninės sistemos normos ribas, reikia investuoti į sveiką gyvenimo būdą ir laikytis šešių esminių taisyklių.

„Išgirdę atsakymą į klausimą, kaip palaikyti normalią imuninę sistemą, mano pacientai dažnai lieka nusivylę, nes jokių stebuklų čia nėra: subalansuota mityba, žalingų įpročių atsisakymas, pakankamas fizinis aktyvumas, cirkadinis paros ritmas, lėtinio streso vengimas ir grūdinimasis yra svarbiausi raktai norintiems turėti normalią imuninę sistemą. Ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų į normalų miego ritmą ir lėtinio streso vengimą, nes jis slopina visą imuninį atsaką nuo žemiausios iki aukščiausios grandies. Nėra tokios piliulės, kuri sustiprintų imuninį atsaką, jo tiesiog reikia nežaloti“, – pataria gydytojas onkoimunologas.