Sulaukia daug skambučių

Lietuvos asociacijos "Gyvastis" narės, į kurias dažniausiai kreipiasi šie pacientai, sako, kad per karantiną skambučių ir prašymų patarti, paaiškinti ir padėti, sulaukia labai daug. "Gyvasties" prezidentės Aušros Degutytės teigimu, tam susikūrė ir grupės socialiniuose tinkluose, kur dalijamasi patirtimi, patarimais, svarbia informacija dėl vaistų išrašymo nuotoliniu būdu.

Dializuojami pacientai, tie, kurių inkstai neveikia ir kas antrą dieną turi lankytis dializės centruose, turi būti ypač saugomi nuo infekcijų. Tačiau tą padaryti sunkiai sekasi – apsaugos priemonių turi retas pacientas, transporto priemonėse sudėtinga išlaikyti atstumą. Pasak A.Degutytės, turint omenyje tai, kad dializės centruose turi lankytis vyresni žmonės, kurie serga ir lėtinėmis ligomis, jų apsauga turėtų būti ypač kruopšti.

Pateko tarp surūšiuotų

Irma Juodienė, Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos "Kauno Gyvastis" pirmininkė, sako, kad ir apsauga šiems žmonėms, ir visokia pagalba – gyvybiškai būtina, o jos nesulaukiantys panikuoja: "Į dializės centrus autobusiuke juos veža po penkias ar septynias, apsaugos priemonių jie neturi. Yra pacientų, kurie gavo vos po vieną kaukę. Tačiau kai reikia važiuoti atlikti dializių po du tris kartus per savaitę, tai ta viena kaukė yra tas pats, kas nieko. Tai ir galvojame, kad esame vieni iš tų surūšiuotų, deja."

Yra pacientų, kurie gavo vos po vieną kaukę. Tačiau kai reikia važiuoti atlikti dializių po du tris kartus per savaitę, tai ta viena kaukė yra tas pats, kas nieko.

Rūpindamiesi likimo bičiuliais ir ieškodami išeičių, "Kauno Gyvasties" nariai sutelkė savo artimuosius ir draugus – paprašė paaukoti pinigų respiratoriams. "Užsakėme 2 tūkst. respiratorių iš Kinijos, juos turi balandžio pradžioje pristatyti. Taip stengiamės gesinti apsaugos priemonių stygiaus gaisrą. Žinoma, už tą apsaugą turėsime sumokėti ir pridėtinės vertės mokestį, ir akcizą – bus auksiniai respiratoriai. Bet kitos išeities neturime", – sako I.Juodienė.

Teikia psichologinę pagalbą

"Kauno Gyvastis" rūpinasi ir psichologine pagalba pacientams. "Iškart paskelbus karantiną savo nariams išsiuntėme trumpąsias žinutes su kvietimu kreiptis, jei kažko reikia: patarimų ar pagalbos. Kartą per savaitę siunčiame tokias žinutes, kad žmonės nesijaustų palikti likimo valiai. Ir psichologė yra visada pasiekiama – kai pacientai kreipiasi, ji pasirengusi talkinti, – pasakoja su transplantuotu inkstu gyvenanti I.Juodienė. – Mums talkina ir pagalbininkai, kurie yra sveiki ir gali parūpinti medikamentų ar maisto produktų iš parduotuvės nupirkti. Svarbu, kad žmonės kreiptųsi. Mes, sergantieji, turime palaikyti ir paremti vieni kitus, nes iš kitur pagalbos nesulaukiame."

Nacionalinio transplantacijos biuro vadovas Artūras Bagotyrius kviečia visus, kurie savo aplinkoje turi ar pažįsta transplantacijos laukiantį recipientą ar gyvenantį su transplantuotu organu, parūpinti jiems maisto produktų ar medikamentų, kad šie žmonės galėtų neiti į viešas vietas – į vaistinę, parduotuvę, kur tikimybė užsikrėsti infekcinėmis ligomis yra labai didelė: "Padėkime jiems apsisaugoti. O būdami kartu namuose su savo artimaisiais, pasikalbėkite apie organų donorystę. Ir kviečiu užpildyti sutikimą elektroniniu būdu."

Daugiau informacijos kaip tapti donoru – ntb.lt.