Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant insultą, pasaulyje kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių ir šis skaičius vis auga. Siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius šias pražūtingas ligas, ir paskatinti sveiką gyvenseną, Pasaulinė širdies federacija dar 1999 m. paskutinį rugsėjo sekmadienį paskelbė Pasauline širdies diena. Ji minima 90-yje pasaulio šalių.

Profesorius Rimvydas Šlapikas, LSMU profesorius, Kardiologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, Europos kardiologų, Hipertenzijos, Aterosklerozės draugijų, Amerikos kardiologų kolegijos narys, Kauno krašto vyriausiasis kardiologas

Širdies ir kraujagyslių ligos – plati sąvoka, apimanti daugelį ligų: įgimtus ir įgytus širdies vožtuvų pažeidimus, arterinės hipertenzijos paveiktus širdies veiklos, širdies ritmo sutrikimus. Vis dėlto viena svarbiausių patologijų – aterosklerozės sukelta širdies vainikinių arterijų liga, lemianti infarkto išsivystymą, staigią mirtį, širdies nepakankamumą, kaip dažnai sakoma, pasiekė epidemijos lygį. Nė viena pastarąjį dešimtmetį kilusi epidemija, pavyzdžiui, gripo, nenusinešė tiek gyvybių, kiek širdies ir kraujagyslių ligos.

Infekcinių ligų epidemijos iš esmės skiriasi nuo širdies ligų epidemijos. Jos yra nors ir nelengvai, bet pakankamai greitai kontroliuojamos.

Širdies ir kraujagyslių ligų kontrolė yra daug sudėtingesnė. Ji apima daugelį dešimtmečių, mes turime pakeisti milijonų žmonių daugelio metų gyvensenos įpročius ir juos kontroliuoti ne vieną dešimtmetį, motyvuoti juos, esant reikalui, reguliariai vartoti vaistus, kad būtų matomi rezultatai – sumažėtų sergamumas ir mirštamumas nuo šių ligų.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys širdies ir kraujagyslių ligų išsivystimą, yra rūkymas, padidėję arterinis kraujospūdis ir cholesterolio koncentracija kraujyje, cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas. Iš pirmo žvilgsnio sveikas, niekuo nesiskundžiantis žmogus gali turėti šių labai pavojingų rizikos veiksnių rinkinį. Visa tai iš pradžių lyg ir netrukdo, tačiau šio užtaiso laikrodinis mechanizmas jau įjungtas. Veikia ir žmogaus psichologinė gynyba: galvojama, gal tai atsitiks ne su manimi, gal ne dabar. Ir tik patį žmogų, jo artimuosius, žymius žmones palietusi liga verčia susimąstyti apie savo gyvenseną.

Daug kalbame apie taisyklingą mitybą, kuri padeda ne tik sumažinti antsvorį, bet ir cholesterolio kiekį kraujyje. Maisto pramonė veikia pagal rinkos dėsnius ir tai skatina pateikti daug įvairių maisto produktų, turinčių mažą riebalų, sumažintą cholesterolio kiekį. Vartotojui belieka rinktis. Norėčiau priminti, kad mažas riebumas negarantuoja mažo produktų kalorijų kiekio. Jame gali būti daug angliavandenių, todėl tai reikėtų atsiminti norintiesiems sumažinti savo svorį.

Ne mažiau svarbu mitybos kultūra – ne kiekybė, o kokybė, net aplinka, kurioje maistas gaminamas ir valgomas. Juokaujama, kad šiais laikais kiekvienas kulinaras turi televizijos laidą ir mažą leidyklėlę. Aš už tokią gražią mitybos kultūrą, bet ne visi gardūs ir gurmaniški patiekalai turėtų kasdien atsirasti ant mūsų stalo. Apskritai planuojant savo mitybą reikėtų vadovautis ne parduotuvėse dalijamais lankstinukais, o gydytojų rekomenduojamais bendrais mitybos principais, kuriuos jie išsamiai gali paaiškinti.

Jei cholesterolio koncentracija yra labai didelė, akivaizdus labai didelis polinkis jauniems sirgti širdies vainikinių arterijų liga. Cholesterolio kiekį reikia ištirti ir vaikams, siekiant nustatyti sunkias genetines dislipidemijos formas. Nustačius padidėjusią cholesterolio koncentraciją, patariama laikytis bendrųjų mitybos ir apskritai sveikos gyvensenos principų. Spręsti, ar pacientui būtina vartoti vaistus cholesteroliui mažinti, gali tik gydytojas, įvertinęs visus rizikos veiksnius ir ligos simptomus.

Raimondas Kubilius, LSMU docentas, Reabilitacijos klinikos vadovas, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas.

Paskutinio "Eurostat" tyrimo duomenimis, Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų kone pustrečio karto viršija ES šalių vidurkį. Todėl nenuostabu, kad šiandien Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė ES yra mažiausia, siekia vos 68,5 metų (Latvijoje – 69,3 m., Islandijoje – 80,5 m.). Per pastaruosius dešimt metų vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo vos keturiais mėnesiais. Tai yra pats mažiausias pokytis tarp visų ES šalių, o Estijoje jis yra didžiausias – 2,4 metų.

Kardiologai suskaičiuoja daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, tačiau ligos prognozei vertinti naudojame tik svarbiausius ir pagrindinius – lytį, rūkymą, arterinį kraujospūdį ir cholesterolio koncentracijos vertes.

Ūminis miokardo infarktas vis dažniau diagnozuojamas į trečią–ketvirtą dešimtį įkopusiems žmonėms. Prieš dešimtmetį tokių atvejų nebūdavo. Kardiologams naudojant paprastas skaičiuokles, galima įvertinti paciento kraujagyslių amžių. Žmogaus biologinis amžius gali būti 30 metų, o jo kraujagyslėms – 50 metų. Tarkim, 60 metų pacientui, kurio cholesterolio koncentracija ir arterinis kraujospūdis yra normalūs, yra nerūkantis, rizika mirti nuo šių ligų yra maža, o 40 metų žmogaus, kurio cholesterolis ir sistolinis (viršutinis) kraujospūdis yra padidinti, kuris rūko, jo kraujagyslių amžius prilygsta šešiasdešimtmečiui. Tad galime paaiškinti, kodėl kartais iki tol buvę sveiki jaunuoliai staiga suserga ūminiu miokardo infarktu.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių korekcija niekada nėra vėlyva. Antai įrodyta, kad vyrams, įžengusiems į septintą dešimtį ir patyrusiems miokardo infarktą, metus rūkyti net tris kartus sumažėja kartotinio ūminio miokardo infarkto pasireiškimas. Ir tai yra didesnė apsauga, nei vartojant kai kuriuos medikamentus. Kiekvienoje šeimoje ir mus supančioje bendruomenėje turėtume pasirūpinti, kad žmonės įvertintų ir pradėtų valdyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, nes tik tokiu atveju galime pakloti pamatus sveikesnei ateities visuomenei.

Olivija Gustienė, LSMU docentė, Kardiologijos klinikos Kardiologijos skyriaus vadovė

Miokardo infarktas – širdies raumens ląstelių mirtis ištinka sutrikus kraujotakai širdies vainikinėse arterijose. Dažniausiai tai atsitinka dėl aterosklerotinių plokštelių trūkimo, pažeidimo ir ties pažeista vieta besiformuojančių trombų iš dalies ar visiškai uždarančių vainikinės arterijos spindį. Rečiau infarktas ištinka spazmuojant kraujagyslei ar atkeliavus trombo embolui iš kitur.

Klinikiniai miokardo infarkto požymiai įprastai pasireiškia krūtinės skausmu, kuris yra spaudžiančio, slegiančio, gniaužiančio ar plėšiančio pobūdžio, už krūtinkaulio, trunka ilgiau nei 20 minučių, gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą. Neretai kartu su skausmu gali būti dusulys, silpnumas, prakaito pylimas, mirties baimė.

Gaila, kai infarktas laiku neatpažįstamas, kai pasireiškia netipinėmis formomis, vadinamąja skrandžio, kai simptomai būna panašūs kaip sergančiųjų virškinimo sistemos ligomis, kai skauda apatinėje krūtinkaulio dalyje, duobutėje, pykina. Infarktas gali pasireikšti ir dusuliu, bendru silpnumu, galvos svaigimu. Tai dažniau nutinka vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, inkstų ligomis, demensija. Infarktas gali prasidėti naktį, paryčiui ar esti išprovokuojamas po fizinio krūvio, streso.

Miokardo infarkto diagnozė gali būti nustatyta greitai, nebrangiu ir gana tiksliu metodu – registruojant elektrokardiogramą. Infarktas diagnozuojamas ir laboratoriniais tyrimais – kraujyje aptinkama padidėjusia troponino koncentracija. Tai yra medžiaga, patenkanti į kraujotaką žuvus širdies raumens ląstelėms.

Pastarųjų dešimtmečių medicinos laimėjimai yra akivaizdūs, mažinant sergančiųjų miokardo infarktu mirtingumą nuo 30 proc. iki 4–5 proc., kai buvo pradėtos taikyti intervencinės vainikinių arterijų atvėrimo ir specialių skėtiklių – stentų implantavimo procedūros arba trombai vainikinėse arterijose tirpinami specialiais vaistais. Tačiau staigios mirtys, ištinkančios sergančiuosius ūminiu infarktu iki patenkant į ligoninę, išlieka didelė problema. Labai svarbu, kad pajutus simptomus, panašius į miokardo infarkto, būtų kviečiama greitoji medicinos pagalba, ir registruojant elektrokardiogramą diagnozė būtų patvirtinta arba paneigta. Negalima automobilio vairuoti pačiam arba neretai prarandamas laikas, laukiant šeimos gydytojo konsultacijos.

Gydant miokardo infarktą svarbiausia yra laikas, per kurį atveriama uždaryta širdies kraujagyslė, kad būtų išsaugomas gyvybingas širdies raumuo, išvengiama komplikacijų – širdies nepakankmumo vystymosi ir mirties. Šiuo metu Lietuvoje veikianti miokardo infarkto klasterio sistema užtikrina, kad penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje miokardo infarktu sergantiems žmonėms pagalba būtų prieinama visą parą be pertraukų veikiančiuose intervencinės kardiologijos centruose.

Pacientas, sergantis miokardo infarktu, turi būti nuvežtas į artimiausią jam centrą, pavyzdžiui, iš Alytaus į Kauną. Tik tada, kai nespėjama ligonio nuvežti per pirmąsias dvi valandas iki centro išplėsti vainikinei arterijai, pasirenkamas kitas metodas – trombo tirpinimas vaistais (trombolizė). Kauno klinikų gydytojai sukaupę didžiulę patirtį, kasmet atlieka apie 6 tūkst. vainikinių arterijų angiografijų (koronarografijų) ir daugiau kaip 2 tūkst. stentavimo procedūrų.

Persirgus infarktu išlieka didelė ligos pasikartojimo tikimybė, todėl ilgalaikiam gydymui yra būtini kelių grupių medikamentai. Vieni jų – skystinamieji, kiti – saugantys nuo širdies ritmo sutrikimų, staigios mirties, nuo širdies nepakankamumo, treti – mažinantys cholesterolio koncentraciją, aterosklerotinių plokštelių susidarymą. Labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių ir pašalinti rizikos veiksnius.

Rimantas Benetis, LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas

Tik integralus komandinis darbas padės pacientui išvengti didesnių sveikatos problemų. Kai itin sunkiems pacientams atliekamos techniškai sudėtingos operacijos ir iš tikrųjų jiems padedi, apima malonus jausmas. Skauda širdį, jei kažkas nepasiseka.

Galima kalbėti apie tobulėjimą, taikant tą patį metodą – plastines vožtuvų operacijas. Galima atlikti operaciją, telpant į nustatytus komplikacijų ir mirštamumo parametrus, bet visada galvoji, kad galima padaryti dar geriau, išoperuoti dar sunkesnį, dar vyresnio amžiaus ligonį. Garbaus amžiaus paciento audiniai yra visiškai kitokie nei jauno, ir chirurgui būtina tai įvertinti. Senjorą operuojame tais pačiais instrumentais, bet siuvimo medžiaga ir technika turi būti kita, pritaikyta kitokiems audiniams. Anksčiau galvodavome, kad 70 metų yra riba, kai ją peržengusiųjų operuoti nebegalima. Dabar operuojame sulaukusius 90-ies ir vyresnius, o 80-mečiai yra įprasti mūsų pacientai.

Įvairiose transplantacijos programose dalyvavau nuo 1994 m. Dirbau Švedijoje, Lundo universitete, Briuselyje, daugiausia teko darbuotis Londone krūtinės organų persodinimo programose. Atsimenu neįprastą įspūdį, kai išimta paciento širdis, lieka tuščia krūtinės ląsta. Žmogus tampa priklausomas nuo įrangos. O tau tenka atsakomybė transplantuoti naują širdį, kuri pagerins ligonio būklę. Šiandien tai yra operacija, kurią tu darai žinodamas visus žingsnius, visus etapus, todėl emocijų yra gerokai mažiau. Visuomet malonu, kai matai ligonį, kuris po dienos ar dviejų su tavimi jau gali kalbėti ir jam viskas gerai. Apima puikus jausmas, kai padedi ar išgelbėji dar vieną žmogų.

Norėdamas tobulėti žmogus turėtų sau kelti maksimalius reikalavimus. Privalome įnešti naujų vėjų, suprasti reikalo esmę. Asmeniniame gyvenime turime jausti atsakomybę tiek už save, tiek už artimus. Ir turime maksimaliai išnaudoti tą laiką, kuris žmogui yra skirtas.

Širdies chirurgija vystosi intensyviai, atsiranda naujos gydymo metodikos. Gali suprasti ir žinoti savo srityje daug, tačiau tobulybė nepasiekiama, tai nuolatinis buvimas kelyje. Artimiausiuose planuose – hibridinės operacijos, turiu mintyse galimybę diagnozuoti ir keisti operacijos eigą "ant operacinio stalo, naudojant moderniausias rentgeno diagnostikos priemones.

Pajutus miokardo infarkto simptomus

Sučiulpti arba sukramtyti 160–325 mg aspirino, jei nėra alergijos jam.

Sučiulpti glicerolio trinitrato tabletę (0,5 mg po liežuviu kas 5 min. iki 3 dozių) arba purkšti jo aerozolio kas 5 min. iki 3 dozių.

Nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, jei skausmas nerimsta.

Bendrasis pagalbos telefonas – 112.

Greitoji medicinos pagalba: TEO – 03, OMNITEL – 103, BITE - 033, TELE2 – 033.

Statistika

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmą vietą tarp visų mirties priežasčių.

Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalyse kasmet miršta 4,35 mln., ES šalyse – 1,9 mln. žmonių.

Širdies ir kraujagyslių ligos sudarė 36 proc., išeminė širdies liga – 13 proc. visų mirčių ES šalyse.

Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta dvigubai (56 proc.) daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse.

Lietuvos vyrų ir moterų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Renginiai Širdies dienai

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos širdies asociacija ir Kauno klinikos rugsėjo 25–26 d. kviečia visus dalyvauti Pasaulinės širdies dienos minėjimui skirtuose renginiuose tema "Ką galėtume padaryti, kad kauniečių širdys plaktų ilgiau?"

Rugsėjo 25 d. 11–15 val. Kauno "Akropolio" prekybos centre veiksiančioje savo širdies pažinimo stotelėje galėsite:

padedami specialistų sužinoti savo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius,

įvertinti savo kūno masės indeksą ir sudėtį,

sužinoti širdies ir kraujagyslių ligos išsivystymo tikimybės riziką per artimiausius dešimt metų,

išsiaiškinti, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Pirmosios pagalbos teikimo ir įgūdžių lavinimo stotelėje išmoksite, kaip pradėti organizuoti ir teikti pirmąją pagalbą,

naudojantis manekenais turėsite galimybę tai išbandyti praktiškai,

įgydami pirmosios pagalbos įgūdžiūs kursime mūsų visų saugesnę aplinką.

Rugsėjo 26 d. 13–15 val. visuomenei skirta konferencija "Ką galėtume padaryti, kad kauniečių širdys plaktų ilgiau?" (Kauno m. savivaldybė, Laisvės al. 96, Kaunas). Paskaitas skaitys LSMU profesoriai R.Benetis, R.Šlapikas, docentai O.Gustienė, R.Kubilius.

Sveiko žmogaus asmens kodas

0   3   5   140   5   3   0

0  Nerūkyti

3  3 km kasdien arba 30 min. fizinio aktyvumo

5  porcijos vaisių ir daržovių

140  sAKS < / = 140 mm Hg

5  BC < 5 mmol/l (bendras cholesterolis)

3  MTL-Ch < 3 mmol/l (blogasis cholesterolis)

0  NE antsvoriui ir CD