Aisbergo viršūnė
Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles.
„Visų pirma, labai svarbu žinoti savo kraujo spaudimą. Padidėjusio kraujo spaudimo liga yra labiausiai paplitusi širdies ir kraujagyslių liga. Pasauliniu mastu 30–79 m. amžiaus grupėje ja serga 1,3 mlrd. asmenų“, – kalbėjo S. Glaveckaitė.
Profesorė pasidalijo 2013 m. tyrimo duomenimis. Minimoje amžiaus grupėje mažiau nei pusė asmenų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis, tą žino. Tik pusė tai žinančiųjų gydosi. Ir tik 13 proc. besigydančiųjų pasiekia reikiamą kraujo spaudimą.
„Įsivaizduojate, koks aisbergo fenomenas tai yra? Tai, ką matome, yra tik mažoji dalis sergančiųjų“, – atkreipė dėmesį medikė.
Padidėjęs kraujo spaudimas dar vadinamas arterinė hipertenzija.
Kodėl žmogus gali nežinoti, kad jo kraujo spaudimas yra didesnis nei turėtų būti? „Ne visi juntame kokius nors nemalonius pojūčius. Arterinė hipertenzija, kaip ir dislipidemija (cholesterolio koncentracijos pokyčiai kraujyje – red. past.), yra vadinamosios nebyliosios žudikės. Kai nejaučia, jo ir nesimatuoja, nesikreipia į gydytojus. Padidėjęs kraujo spaudimas tuo metu atlieka savo blogąjį darbą“, – teigė profesorė, pridūrusi, kad yra tiesinė priklausomybė tarp padidėjusio kraujospūdžio ir tokių komplikacijų kaip infarktas, insultas, vainikinių, periferinių arterijų ligos, širdies nepakankamumas, lėtinė inkstų liga.
Rizika – didžiulė. Daugiau nei prieš 20 m. nustatyta, kad sistolinio (viršutinio) kraujo spaudimo padidėjimas 20 mm gyvsidabrio (Hg) stulpelio arba diastolinio (apatinio) kraujo spaudimas padidėjimas 10 mm padvigubina riziką mirti nuo insulto arba išeminės širdies ligos.
Svarbu: prof. S. Glaveckaitė akcentavo, kad nevalia nuvertinti padidėjusio kraujo spaudimo keliamų grėsmių. / S. Glaveckaitės asmeninio archyvo nuotr.
Kodėl kyla spaudimas?
Kas lemia aukštą kraujo spaudimą? Kalbėdama apie priežastis, prof. S. Glaveckaitė išskyrė pirminę ir antrinę hipertenziją. 90 proc. sergančiųjų arterine hipertenzija serga pirmine hipertenzija – tokia, kurią sukelia ne viena priežastis. Ją lemia genetinių, aplinkos veiksnių ir amžinių pokyčių kompleksas.
„Priskaičiuojama daugiau kaip 1 tūkst. genų, genetinių faktorių, kurie turi įtakos hipertenzijai. Vienas faktorių – padidėjęs sisteminis kraujagyslių rezistentiškumas, tonusas. Padidėjęs kraujospūdis palaiko pats save. Kita, siaurėja arterijos. Ne tik stambios, bet ir smulkios, pavyzdžiui, inkstų“, – vardijo profesorė.
Kai matuojamas kraujo spaudimas, fiksuojamas sistolinis ir diastolinis spaudimas. Į kurį reikia kreipti daugiau dėmesio, kuris svarbesnis?
„Abu svarbūs. Abiejų didėjimas didina komplikacijų riziką, organų taikinių pažaidą. Sistolinis kraujospūdis – kai susitraukdama širdis išstumia kraują į aortą ir kitas arterijas. Diastolinis – tas, kuris lieka arterijose tarp širdies susitraukimų“, – aiškino S. Glaveckaitė.
Normos ribos
Padidėjęs kraujospūdis diagnozuojamas, kai pakartotinai matuojant sistolinis kraujospūdis siekia 140 ir daugiau ir (arba) diastolinis siekia 90 ir daugiau. Jeigu padidėjęs tik diastolinis kraujospūdis, tai taip pat yra arterinė hipertenzija.
Pati grėsmingiausia – III laipsnio hipertenzija, kai sistolinis kraujospūdis siekia 180 ir daugiau, ir/arba diastolinis – 110 ir daugiau.
Pirmo laipsnio arterinė hipertenzija – kai sistolinis kraujo spaudimas yra tarp 140„159 ir (arba) diastolinis kraujospūdis tarp 90 ir 99. Antro laipsnio arterinė hipertenzija – kai sistolinis kraujo spaudimas yra 170–179 ir (arba) diastolinis kraujospūdis – 100–109.
Ar svarbus skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo? Taip. Vyresnio amžiaus žmonėms būdinga izoliuota sistolinė hipertenzija, kai laikosi aukštas sistolinis ir normalus diastolinis kraujo spaudimas. Šis skirtumas didėja su amžiumi.
„Manoma, kad diastolinis kraujo spaudimas didėja iki 50–60 metų, o vyresniame amžiuje net sumažėja. Būtent todėl vyresnio amžiaus žmonėms yra būdingesnė izoliuota sistolinė hipertenzija“, – paaiškino gydytoja kardiologė.
Pati grėsmingiausia – III laipsnio hipertenzija, kai sistolinis kraujospūdis siekia 180 ir daugiau ir (arba) diastolinis – 110 ir daugiau.
Baltojo chalato hipertenzija
S. Glaveckaitė užsiminė apie baltojo chalato hipertenziją.
„Daliai pacientų, atėjus pas gydytoją ir matuojant kraujo spaudimą, jis yra aukštas. Tuo metu monitoruojant namuose, t. y. su specialiu aparatu kraujospūdį sekant visą parą, arba tiesiog matuojant pakartotinai su kraujo spaudimo matavimo aparatu, kraujo spaudimas yra normalus. Skaičiuojama, kad tokią hipertenziją, vadinamą „baltojo chalato“ hipertenzija, turi nuo 30 iki 40 proc. žmonių. Dažniausia tai vyresnio amžiaus moterys, nerūkančios“, – vardijo profesorė.
„Baltojo chalato“ hipertenzija šiek tiek didina kardiovaskulinę riziką, bet ne tiek, kiek maskuota hipertenzija (vadinamoji slaptoji). Ji pasireiškia atvirkščiai. Gydytojo kabinete kraujospūdis susinormalizuoja, nors namuose jis yra aukštas. Tokia hipertenzija pasireiškia maždaug 15 proc. pacientų, turinčių padidėjusį kraujo spaudimą. Dažniausia tai – jaunesnio amžiaus, fiziškai aktyvūs, rūkantys, alkoholį vartojantys, nerimastingi ir daug streso darbe patiriantys vyrai.
Svyruoja visą parą
Kraujo spaudimas, priklausomai nuo paros meto ir įvairių aplinkybių svyruoja. Jis keičiasi ir su amžiumi. Dieną kraujo spaudimas labiau svyruoja, naktį – mažiau. Labiau svyruoja tiems žmonėms, kurie turi arterinę hipertenziją, mažiau tiems, kurių kraujo spaudimas normos ribose.
Moterims perimenopauzės (laikotarpio iki menopauzės – red. past.) metu kraujospūdis ima labiau svyruoti. Pakilimai susiję su karščio bangomis.
Viena dažniausių kraujospūdžio svyravimo priežasčių yra vaistų režimo nesilaikymas.
„Pacientai neretai galvoja, kad jeigu šiandien mano kraujospūdis yra normalus, vadinasi, vaistų nebereikia, kad kraujospūdis daugiau nebekristų. Tai neteisingas mąstymas. Parinktas gydymas yra optimalus, todėl negalima savarankiškai nuspręsti negerti kurio nors iš paskirtų vaistų“, – kalbėjo kardiologė, pridūrusi, kad reguliariai vartoti vaistus reikia normalaus kraujospūdžio palaikymui. Vaistai jo nenumuš labiau nei reikia, o palaikys sveikatai palankesnėse ribose.
Simptomai
Pakilus kraujo spaudimui didžioji dalis pacientų nejaučia jokių simptomų, tačiau kai kuriuos kamuoja galvos skausmas pakaušyje, viršugalvyje, kiti jaučia nuovargį, diskomfortą krūtinėje arba stiprų širdies plakimą. Nemiga taip pat gali būti simptomas – pacientas nemiega, nes naktį jam padidėja kraujospūdis. Sukluskite ir jei iš nosies dažnai kraujuoja, akių junginėje vystosi kraujosrūvos. Sekite, matuokitės kraujo spaudimą.
Vyresnio amžiaus žmonėms būdinga izoliuota sistolinė hipertenzija, kai laikosi aukštas sistolinis ir normalus diastolinis kraujo spaudimas. Šis skirtumas didėja su amžiumi.
Būna, kad kraujo spaudimas pakyla iki neatidėliotinos būklės – iki trečio laipsnio arterinės hipertenzijos ir pasireiškia simptomai, pavyzdžiui, ūmus intensyvus skausmas krūtinėje, ūmiai kartu su kraujo spaudimu atsiradęs dusulys ar neurologiniai simptomai: pakinta veido simetrija, tirpsta ranka, koja, pakinta kalba, išsivysto dalinis aklumas, atsiranda mieguistumas, traukuliai, net sąmonės praradimas.
Kraujo spaudimui reguliuoti yra daugybė vaistų. Jie skirtingai veikia hipertenzijos išsivystymo mechanizmus, yra skiriami atsižvelgiant į daugybę faktorių ir individualią paciento situaciją, turimas kitas ligas ir t. t., todėl nederėtų vadovautis taisykle: „padėjo kaimynui, padės ir man“.
Kraujospūdžio didėjimą lemia ir su amžiumi standėjančios kraujagyslių sienelės. Kol kas medicina šiam standėjimo procesui nemoka daryti įtakos. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad didžiulį poveikį turi gyvensenos korekcija. Pavyzdžiui, esant nutukimui, vienas netektas kilogramas spaudimą sumažina 1 mm Hg stulpelio. Fizinis aktyvumas, druskos ribojimas taip pat duoda ryškių rezultatų.
Šiuo metu tiriami vaistai nuo hipertenzijos, kurie veikia genų lygmenyje ir kurie leidžiami į paodį kas šešis mėnesius. Tai būtų didžiulis progresas arterinės hipertenzijos gydymo srityje, nes būtinybė kasdien vartoti vaistus apsunkina pacientus, neužtikrina gydymosi nuoseklumo, veikia virškinimo sistemą.
Naujausi komentarai