Per karščius ligoninėse – rekordinis skaičius vaikų: kas nutiko?

Tai, kad karščiai labai pavojingi tiems, kurie serga širdies ligomis, žinome jau seniai. Tačiau tai, kad pastaruoju karštymečiu Kauno ligoninėse gerokai padaugėjo sergančių vaikų – lyg ir naujiena. Kas nutiko?

Rekordiniai ligonių skaičiai

Į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių vos per vieną iš pastarųjų parų buvo atvežti net 152 vaikai.

"Tai rekordas. Ligonių srautas padidėjęs pusantro karto. Įprastai per parą apsilanko apie 80 mažųjų ligonių, piko savaitgaliu daugiausia – 100–120, o dabar – net pusantro šimto", – stebėjosi Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas docentas Vaidotas Gurskis.

Mažųjų pacientų gausa pastaruoju metu stebina ir Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėją Darių Varaškevičių.

"Per vieną parą – 37 ligoniai. Tiek daug iki šiol nebūdavo", – konstatuoja patyręs gydytojas.

Ar tai – karščio padariniai? Nejaugi tėvai nesaugo savo vaikų nuo saulės?

Medikai aiškina, kad galima perkaisti ir pavėsyje. Vaikų, ypač mažų, dar maitinamų krūtimi, kūno termoreguliacija nebūna susiformavusi. Kai oras karštas, o patalpose oro drėgnumas didelis – sutrinka prakaito išsiskyrimas.

"Rezultatas – kritinis skysčių sumažėjimas organizme. Kraujas tampa tirštesnis, sutrinka druskų apykaita, dėl to į smegenis patenka mažiau deguonies", – Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas aiškina, dėl ko vaikus ištinka šilumos smūgis.

Vaikų mėgstami ledai, kuriais stengiamasi atsivėsinti, skysčių trūkumo nekompensuoja. Būtina gerti vandenį, jį gurkšnoti nuolat.

Realus pavojus gyvybei

Profesorius R.Kėvalas perspėja dėl pavojų, kurie gali nutikti, ir atkreipia dėmesį į netinkamą tėvų elgesį.

"Kiekvieną vasarą pasaulyje miršta automobilyje tėvų palikti vaikai. Štai vien JAV tokių mirčių kasmet suskaičiuojama per 40. Dauguma tai – kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų. Taip atsitinka, kai kartais tėvai nubėga "trumpam" apsipirkti į parduotuvę, vaiką palikę automobilyje ar netgi pamiršta, kad jis ten yra", – pasakoja gydytojas R.Kėvalas.

Mokslininkai tyrė, kokia temperatūra būna automobilio salone, palikus jį stovėti saulėje. Tyrimui pasirinko pilkos spalvos automobilį "Honda Civic". Sėdynės salone irgi buvo pilkos spalvos. Nustatyta, kad tuomet, kai automobilis buvo paliekamas saulėje, lauko temperatūrai siekiant 35 laipsnius, po pusvalandžio jo salone jau buvo 51 laipsnis. Po valandos temperatūra viduje pasiekė 60 laipsnių ir daugiau. Beje, tamsios spalvos automobiliai su tamsios spalvos salonu įkaista dar greičiau. Pažymėtina, kad rezultatai gali skirtis nuo automobilio spalvos bei dienos vėjuotumo.

"Mažų vaikų termoreguliacinė sistema nėra iki galo subrendusi, todėl jie greičiau perkaista, negu, pavyzdžiui, suaugusieji. Be to, į automobilio saloną nepatenka šviežio oro, vaikas, aprengtas rūbais, sėdi automobilio kėdutėje. Automobilio viduje vaikui reikia tris kartus daugiau energijos, kad jis palaikytų savo įprastą kūno temperatūrą, negu būnant tokioje pat temperatūroje gryname ore", – aiškina profesorius R.Kėvalas.

Specialistas akcentuoja, kad, pakilus kūno temperatūrai iki 42 ir daugiau laipsnių, sutrinka organų veikla ir iškyla pavojus gyvybei.

Traumos ir virusai

Laimei, mažųjų pacientų, dėl karščio ištiktų saulės ar šiluminio smūgio, Kaune dirbantys medikai šiemet dar neturėjo.

Jie tvirtina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios dabar vaikai patenka į ligoninę, yra virusinės infekcijos ir traumos.

"Išsekusių dėl perkaitimo būna vienetai, o dauguma traumų patiriama dėl gero oro. Vaikai kone visą dieną būna lauke, o žaisdami, važinėdami dviračiu griūva, laipiodami paslysta, krenta nuo karstyklių. Vienas berniukas susižeidė pilvo organus, nesėkmingai važiavęs motoroleriu. Laimei, traumos dažniausiai smulkios: nubrozdinimai, žaizdos, nesudėtingi galūnių lūžiai", – vardija docentas V.Gurskis.

Jis džiaugiasi, kad nei galvą susižalojusių, nei skendusių pacientų iki šiol nebuvo, ir prašo visų būti atsargių.

Kauno klinikinės ligoninės, kurioje gydomi infekcinėmis ligomis sergantys ligoniai, Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas D.Varaškevičius sako negalįs patarti, kaip išvengti per karščius puolančių virusų.

Artėja meningitų banga

"Enterovirusų yra labai daug, o karštis prisideda prie sergamumo didėjimo. Vėsesniu oru ligonių būklė būna lengvesnė, o per karščius, daugiau prakaituojant, vystosi dehidratacija.

Tai būklė, kai vandens organizme lieka mažiau, negu būtina fiziologinė norma, ir ima trikti normali fiziologinė veikla. Dehidratacijos simptomai – stiprus troškulys, išdžiuvusi burna ir sausas liežuvis, bendras silpnumas, galvos svaigimas, žymiai sumažėjęs ar visai dingęs prakaitavimas, vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas ar net apalpimas.

Gydytojas D.Varaškevičius aiškino, kad tai apsunkina sergančiųjų virusinėmis infekcijomis būklę, ir jie atvažiuoja į ligoninę. Bene dviem trečdaliams pacientų pakanka suteikti medicinos pagalbą, parą laiko praleisti intensyvaus stebėjimo palatoje, ir jie išvažiuoja namo.

"Prasideda virusinių meningitų banga. Ji kartojasi kas septyneri aštuoneri metai. Dabar ateina šis periodas", – gydytojas D.Varaškevičius paaiškina, kad meningitą – galvos smegenų uždegimą gali sukelti įvairūs virusai: meningokokai, pneumokokai ir kiti.

Jais užsikrečiama maudantis, šie virusai ypač dauginasi stovinčiuose vandens telkiniuose.

"Šie virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, maudantis vanduo patenka į burną. Kai karšta, visi nori maudytis", – gydytojas D.Varaškevičius pridūrė, kad virusų gali būti ir namų kiemų baseinuose, kur ilgiau laikomas vanduo, o jie itin sparčiai dauginasi, kai šilta.

Laimė matyti sveikstančius

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties padalinio vadovės Irenos Dabulskienės duomenimis, per vieną parą būna maždaug septyni iškvietimai dėl perkaitimo.

"Štai greitoji pagalba buvo kviesta penkiolikmetei mergaitei, 31-erių vyrui, kuris blogai pasijuto darbe", – vienos dienos iškvietimų dėl karščio pobūdį pakomentavo I.Dabulskienė.

Ji pabrėžė, kad vaikų mėgstami ledai, kuriais stengiamasi atsivėsinti, skysčių trūkumo nekompensuoja. Būtina gerti vandenį, jį gurkšnoti nuolat.

"Vaikus skatinant gerti vandenį jį galima paskaninti, skiedžiant su naminėmis sultimis", – pataria medikė.

Jai pritaria Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Inga Levickienė. Ji patvirtino, kad pastaruoju metu ligoninėje padaugėjo mažųjų pacientų, sergančių angina bei žarnyno infekcijomis.

Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje gydomi itin sunkūs ligoniai, jų skaičius kinta nuolat: tai ligonėlių skyrius pilnas, tai jų guli vos keli, nes, būklei pagerėjus, jie perkeliami į kitus skyrius.

"Šiuo metu pas mus – tik keturi pacientai", – vieną praėjusios savaitės dienų situaciją pristatė jau 37 metus šiame skyriuje dirbanti vaikų intensyvios terapijos gydytoja Birutė Šinkūnienė.

Gydytoja B.Šinkūnienė žino, kad Skubios pagalbos skyriuje esant tuščių lovų situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką.

Paprašius pakomentuoti, kas jiems, paaiškino, kad gydomi dėl paūmėjusių lėtinių ligų. Dviem vaikams, sergantiems epilepsija, padažnėjo traukuliai, trečiasis gydomas po sudėtingos operacijos, atliktos dėl įgimtos virškinimo trakto ligos.

Gydytoja B.Šinkūnienė džiaugiasi medicinos galimybėmis ir sako, kad anksčiau nemažai tokiomis sunkiomis ligomis sergančių vaikų neišgyvendavo. Jos didžiausia laimė – matyti sveikstančius mažuosius.


Šilumos smūgio simptomai

Pirmieji požymiai – suglebimas, pykinimas, galvos skausmas, galvos svaigimas. Kūną išmuša lipnus prakaitas, pasikeičia vaiko judesiai.

Kūno temperatūra pakyla iki 40 laipsnių.

Centrinės nervų sistemos pokyčiai: sumišimas, mąstymo sutrikimai, haliucinacijos, sunkumai vaikščiojant, traukuliai, nualpimas.

Dažnas kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis, vėmimas ar viduriavimas, mėšlungis ar silpnumas, galvos skausmas.


Pirmoji pagalba

Perkaitusį vaiką būtina perkelti į vėsesnę patalpą, duoti gerti daug skysčių, vėsinti vėsiu vandeniu. Stebint elgesio pokyčius ir temperatūrai kylant iki 40 laipsnių nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

Jeigu vaikas nualpo, būtinai kvieskite gydytoją arba vežkite į ligoninę. Kol tai darysite, paguldykite mažylį, pasistenkite, kad jis gautų gryno oro (važiuodami automobiliu, atverkite langą). Ant galvos, kaklo ar šonų dėkite šaltus kompresus. Galima vaiką visiškai įsukti į šlapią paklodę. Norėdami pagreitinti vėsinimą, galite įjungti ventiliatorių. Lauko sąlygomis neturint tokių priemonių padės apliejimas šaltu vandeniu ar kūno vėsinimas užberiant žeme.


Kada galima gydytis namuose?

Kai nėra centrinės nervų sistemos pokyčių, temperatūra mažiau 40 laipsnių.

Galima apipurkšti vaiką vėsiu vandeniu ir pasodinti prieš ventiliatorių vėsesnėje aplinkoje (pavėsyje, vėdinamoje patalpoje), išmaudyti vėsioje vonioje ar po dušu, duoti gerti daug vandens, nurengti visus papildomus drabužius, padėti ledo ar vėsią medžiagą ant kaklo ar į pažastis.


Apsauga nuo perkaitimo

Kai lauke karšta ir drėgna, stengtis riboti fizinį krūvį, geriau sportuoti ryte, kol dar ne taip karšta,

daryti pertraukas mankštinantis,

gerti pakankamai skysčių,

dėvėti laisvus, lengvus drabužius,

nepalikti vaikų mašinoje.


Temperatūra lauke ir automobilyje



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių