Kartą ir visiems laikams: mėsa – naudinga ar žalinga?

  • Teksto dydis:

Gydytojai pastebi, kad mėsos vartojimas visame pasaulyje po truputį mažėja. Ir į maisto racioną žmonės įtraukia vis daugiau augalinės kilmės produktų. Tačiau kartu pabrėžiama, kad veganiška ir vegetariška mityba tinkama ne visiems. O visiškai atsisakius mėsos tam tikrame amžiuje, galima sulaukti tam tikrų pasekmių, tikina LNK.

Visuomenėje vis dažniau kalbama apie mėsos daromą žalą. Dietologai nesutaria, ar mėsa yra žalinga, ar ją reikėtų vartoti. Vieni sako, kad mėsos reiktų visiškai atsisakyti, kiti sako, kad šiandien mes be jos neišsiversime. Kaip reikėtų elgtis? LNK žurnalistas reportaže kalbino gastroenterologą Vaidotą Urboną

– Sakoma, kad šiais laikais, kai galima išvengti mėsos, reikėtų rinktis jos pakaitalus. Ar sutinkate?

– Iš dalies. Ta prasme, kad tas visavalgis maitinimosi būdas, kada mes valgome mėsą, turi ir teigiamų pusių, ne vien tik neigiamų. Nors dabar daugiau kalbama iš neigiamos pusės. Labai svarbu, kokio amžiaus grupę imsime. Todėl, kad maistas kiekvienai amžiaus grupei yra savas. Jei imtume mažus vaikus, kurie valgo tik mamos pieną ir 90 metų senolį. Tai visiškai skirtingi maisto poreikiai. Žmogus gali iš dalies valgyti ir nelabai sveiką maistą. Bet jeigu jis sportuos, nerūkys, nevartos alkoholio arba vartos saikingai, efektas bus vienas. Ir jei žmogus laikysis veganiškos dietos, bet gers, rūkys, nesportuos, tai gali būti visiškai skirtingas efektas. Užtat dieta yra tik dalis visumos, kuri suteikia sveikatą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įrašas:

– Galime pakalbėti apie tuos atvejus, kai žmonės pasirenka vaikams taikyti vegetarišką arba veganišką dietą, versdami atsisakyti mėsos. Ar tai sveika 3-5 metų vaikui?

– Jei valgytume natūralų maistą, be jokių priedų (vitaminų, kalcio ir kt.), nemanau, kad vaikui tai (vegetariška, veganiška mityba) sveika. Todėl, kad visi moksliniai tyrimai, kuriuose lyginami veganai (vaikai ir suaugę), vegetarai (vaikai ir suaugę), kaip taisyklė, visi pabrėžia tą patį – kai jie (veganai ar vegetarai) valgo savo maistą ir gauna maisto papildus (vitaminus, mineralus), tuomet viskas būna gerai. Bet jeigu jie nevartoja papildų, tuomet gali trūkti kažkurios medžiagos. Nebūtinai 100 proc.

– Kaip vertinate pasakymą, kad jei vaikas valgo, pavyzdžiui tofu sūrį – jame yra baltymų, ląstelienos – galime išsiversti, juk tas pats, kas mėsoje?

– Jokiu būdu. Augalinis maistas yra labai „neturtingas“, jame praktiškai nėra tam tikrų vitaminų (B12), cinko, labai prastai įsisavinama geležis. Pieno produktuose labai daug kalcio, kituose kalcio – žymiai mažiau. Jei žmogus nevartoja žuvies, trūksta dokozaheksaeno riebalų rūgšties, omega3 riebalų rūgšties, kuri yra labai svarbi vaikų regėjimui ir protiniam vystymuisi. Jei žiūrėtume teoriškai, tuomet idealus maistas – kai valgome viską. Tik visa problema ta, kad pradedame valgyti per daug, pavyzdžiui, mėsos ar perdirbtų jos gaminių. Tuomet poveikis sveikatai tikrai yra neigiamas. Su amžiumi žmogui reikia vis mažiau gyvulinės kilmės ir vis daugiau augalinio maisto.

– Gydytojau, o jūs pastebite tendenciją, kad žmonės vis dažniau atsisako mėsos? Iš kur ji atėjusi?

Deja, yra pastebėta tokių liūdnų faktų, kad vegetarus dažniau nei valgančius mėsą ištinka hemoraginis insultas.

– Visų pirma tai ateina iš mokslo. Moksliniuose tyrimuose iš tikrųjų atsispindi tai, kad mėsa arba tie, kurie vartoja mėsą (ypač raudoną), perdirbtą mėsą, jie dažniau serga onkologiniais susirgimais, širdies ir kraujagyslių ligomis, jų būna aukštesnis kraujospūdis. Tai išties ateina iš tyrimų. Bet tyrimai nėra labai tikslūs. Juos labai sunku padaryti. Kur gauti tokią grupę žmonių, kuriuos 50-100 metų maitiname vien mėsa, o kitus nuo gimimo vien daržovėmis. Ir po 70 metų padarome išvadas. Tokių grupių padaryti neįmanoma. Užtat tie tyrimai kartais vienas nuo kito skiriasi.

– O jei žmogus apsisprendė nevartoti mėsos? Ką jam reikėtų daryti?

– Jeigu jis atsisako mėsos dėl kažkokių įsitikinimų – dėl etinių, sveikatos ar mados – tai yra jo valia. Jokiu būdu negali sakyti, kad vegetarinė ar veganinė mityba yra blogai. Galbūt ateityje dar daugės tų duomenų, kad tokios mitybos reikia. Bet ir vegetarų, ir veganų draugijos pabrėžia, kad reikia papildų. Visų pirma – geležies, B12. Beveik visi vegetarai ir veganai vartoja sintetinį B12. Vaikams reikia ir omega3 riebalų rūgščių, jeigu jie nevartoja žuvies. Pastebėta, kad veganams ir vegetarams dažniau nei valgantiems mėsą lūžta kaulai. Todėl reikia vitamino D, didesnio kiekio kalcio. Deja, yra pastebėta tokių liūdnų faktų, kad vegetarus dažniau nei valgančius mėsą ištinka hemoraginis insultas. Negali sakyti, kad yra kažkoks supermaistas, kuris žmogų padarys idealiai sveiką. Vyresnio amžiaus žmonėms, ko gero, tikrai vegetarinis (ne veganinis!) maistas yra nebloga išeitis. Bet kai kalbame apie vaikus, galima jiems duoti vegetarinį maistą (veganinio tikrai nesiūlyčiau). Tik tuomet reikia sekti vaiko kraujo tyrimus, skirti papildus. Bet vėlgi tai nėra natūralus maitinimas, jei turi skirti tabletes ar injekcijas tam, kad būtų palaikoma normali žmogaus mineralų ar vitaminų pusiausvyra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ewar

ewar portretas
kai esi 90-ies, tai gali visai nebevalgyti, nes jau atgyvenai. O silpnam ligoniui mėsos valgymas gali būti tiesiog gyvenimo ar mirties klausimas, nes mėsos ar kitų gyvūninių produktų niekas nepakeičia (iš konkrečios praktikos)

Darius

Darius portretas
O kur gyvūnų teisės, reikia kalbėti apie tai, o ne apie mėsos naudą arba žalą, civilizacija, kuri lieja kitų kraują dėl maisto yra pirmykštė, nukreipta savo vystymesi ne į viršų.

na na

na na portretas
Pradėkim nuo to, kad nuotraukoje esančios dešrelės nėra tikra mėsa...
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių