Sviestas pasaulyje smerkiamas jau nuo 1970 -ųjų, kuomet jis pradėtas sieti su širdies ligų pavojumi. Margariną pradėta labai plačiai gaminti Vakarų šalyse, juo buvo rekomenduojama pakeisti sviestą. Sakoma, kad jo gausa susijusi ir su Vakarų šalyse likdavusiomis daugybe atliekų nuo žaliavos (medvilnės, kukurūzų), kuriuos reikėjo kažkur panaudoti, rašoma Lietuvos sveikuolių sąjungos pranešime spaudai.

Sviestas yra pavojingas sveikatai?

Sviestas smerkiamas visų pirma už aukštą jame esančių sočiųjų rūgščių santykį (apie 50 proc.). Tačiau šis teiginys jau ne kartą sukritikuotas naujausiais klinikiniais tyrimais. Pačių tyrimų, kuriuose sočiųjų rūgščių vartojimas yra siejamas su didesne širdies ligų rizika (17 proc.), rezultatai yra migloti, nes nėra aišku, kokie kiti mitybos faktoriai buvo įtraukti. 2015 metaus išanalizavus 636151 žmonių gyvenimus, įskaitant 28271 mirties atvejus, nerasta tiesioginio ryšio tarp sviesto vartojimo, širdies ligų ir diabeto.

Kito tyrimo metu išanalizuoti 150000 širdies ligų atvejai ir nustatyta, kad tiriamieji nevartojo sočiųjų riebalų daugiau nei rekomenduojama.

Sviestas dar buvo kaltintas ir aukšto cholesterolio kiekiu. Cholesterolis yra būtinas mūsų organizmo funkcionavimui ir gaminasi jį pats. Tačiau dabar jau yra aišku, kad gaudamas daugiau cholesterolio su maistu, jis tiesiog jo mažiau gaminasi pats.

Sviesto privalumai

Visų pirma, sviestas yra natūralus produktas, jo gamyboje nenaudojami jokie cheminiai procesai. Kuo natūralesnis maistas, tuo jis naudingesnis mūsų organizmui ir lengviau virškinamas.

Sviestas, gaunamas iš tik žole šertų gyvulių pieno, turi ir daugiau teigiamų savybių:

Jame yra vitamino K. Moksliniais tyrimais įrodyta jo nauda organizmui, ypač norint išvengti vėžio, osteoporozės bei širdies ligų.

Svieste yra linoleino rūgšties, turinčios priešvėžinių savybių ir galinčios padėti mažinti kūno riebalus.

Žole šertų gyvulių svieste yra Omega 3 rūgšties (skirtingai nuo grūdais šeriamų, kuomet formuojasi Omega 6). Omega 3 labai svarbi mūsų organizmui riebalų rūgštis, nes ji mažina uždegiminius procesus tuomet, kai Omega 6 sukelia chronišką uždegimą, kuomet jos yra per daug. Idealiai santykis turėtų būti 1:1, tačiau šiuolaikinėje dietoje jis 20:1, todėl Omega 6 reiktų kiek įmanoma vengti.

Margarinas – ne natūralus produktas

Margarinas pradėtas labai plačiai gaminti pradėjus smerkti sviestą. Jį mielai ėmė naudoti maisto pramonė kepiniams ir gaminiams dėl jo pigumo ir pageidaujamos struktūros.

Margarinas hidrogenizacijos būdu gaminamas iš augalinių riebalų (aliejų), dalį nesočiųjų riebalų rūgščių paverčiant sočiosiomis, siekiant, kad skysti riebalai įgautų kietą konsistenciją kambario temperatūroje. Tam naudojami cheminiai procesai, aukštos temperatūros, katalizatoriai. Dėl to susidaro dideli transriebalų kiekiai, pavojingi mūsų organizmui.

Margarinas, nuolat kritikuotas už transriebalus, imtas gaminti ir kitu būdu, kuomet transriebalai pašalinami. Nepaisant to, didžioji dalis margarino rinkoje  yra vis tiek hidrogenizuota, o jo gamyba yra cheminis procesas. Šis produktas – visiškai nenatūralus. Į margariną dažnai pridedama emulsinimo druskų, kvapų, kitų maisto priedų.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad vartojant hidrintus riebalus kartu su cukrumi, jie sukelia priklausomybę, nutukimą.

Margarine yra daug Omega 6, kuri, kaip minėta, dideliais kiekiais sukelia chroniškus uždegiminius procesus, širdies ligas, nutikimą.

Susirūpinimą kelia ir tai, kad margarinas gaminamas iš sojų, kukurūzų aliejaus, kurie dažniausiai – genetiškai modifikuoti.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad vartojant hidrintus riebalus kartu su cukrumi, jie sukelia priklausomybę, nutukimą.

Natūralus produktas visada geriau

Panašu, kad ši diskusija, kas sveikiau – sviestas ar margarinas, dar netils ilgai. Oficiali medicina vis dar laikosi sviesto ir apskritai riebalų smerkimo politikos dėl kelių mokslinių tyrimų, kurių išvados nėra įtikinamos ir aiškios, visiškai ignoruodama naujausias studijas, paremtas ilgamečiais stebėjimais.

Pamirškime tyrimus, pasitelkime tiesiog sveiką protą: ar gali produktas, kuriamas laboratorijose, paveikiamas daugybės cheminių procesų, sveikesnis už tą, kuris yra visiškai natūralus ir kurį žmonės vartojo šimtus metų? Mityboje visuomet reikia vadovautis paprasta taisykle – jei jūs nesuprantate, kaip produktas pagamintas, jūsų organizmas irgi nesupras. O tai sukelia ne tik virškinimo sutrikimus – chemiškai pakeistos, natūraliai maiste neegzistuojančios medžiagos sukelia uždegimus, alergijas, lėtines ligas bei vėžinius susirgimus.

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė teigia, kad sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojo, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo A. Kranausko, daug metų atsakingo už mitybos srities reguliavimą šalyje, veikla niekada nebuvo orientuota į rezultatą.

"Jo asmeninių nuostatų dėka vegetarinė ir veganinė mityba, kuri jau seniai vertinama civilizuotose šalyse, Lietuvoje buvo įvardijama kaip nepalanki sveikatai. Galimybė rinktis vegetarišką maistą valstybinėse ugdymo įstaigose kelią pradėjo skintis tik prieš keletą metų, o iniciatyva išleisti palankių sveikatai receptų knygą su technologinėmis kortelėmis buvo tampoma porą metų ministerijos koridoriuose, rekomenduojant sviestą pakeisti margarinu", – sako S. Kriaučiūnienė.