Kas padėtų gerokai sumažinti mirčių nuo krūties vėžio skaičių?

Išgyvena mažiau nei ES

Lietuvos krūties vėžio asociacijos (LKVA) pirmininkė gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė primena, kad profilaktinė mamografinė patikra gali gerokai sumažinti mirčių nuo krūties vėžio skaičių.

Gydytoja pabrėžia: nors sergamumas krūties vėžiu mūsų šalyje atitinka ES šalių vidurkį, tačiau penkerių metų išgyvenamumas ir ankstyvų ligos stadijų nustatymas nuo jų atsilieka 9 proc. Viena iš svarbiausių to priežasčių – mažas dalyvavimas atrankinėje krūties vėžio programoje. Išsivysčiusiose šalyse šios programos ir visuomenės informavimas apie galimą krūties vėžio ankstyvą diagnostiką gerokai sumažino mirštamumą nuo šios ligos. Lietuva 2014 m. buvo tarp prasčiausiai atrankinę mamografinės patikros programą taikiusių šalių. Nors pastaraisiais metais situacija pamažu gerėja (2019 m. programinę mamografiją teigia atlikusios beveik 53 proc. 50–69 metų amžiaus mūsų šalies moterų), tačiau, pasak pašnekovės, vis dar gerokai atsiliekame nuo ES atliekamų šių tyrimų vidurkio (65,9 proc). Lietuvos medikai siekia atkreipti dėmesį į aktualiausius krūties vėžio aspektus, užleistų ligos stadijų gausą lemiantį nepakankamai atsakingą požiūrį į mamografinę patikrą ir paskatinti moteris ugdyti įprotį reguliariai tikrintis krūtis.

Laikas: A. Čižauskaitė primena, kad net 95 proc. atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuotas krūties vėžys gali būti pagydomas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Daug nepatikimos informacijos

Pasak A. Čižauskaitės, krūties vėžio riziką didinantys veiksniai skirstomi į nuolatinius (amžius, moteriška lytis, specifinės genų mutacijos, ilgalaikis estrogenų poveikis dėl anksti prasidėjusių menstruacijų ar vėlyvos menopauzės), kintamus (vėlyvas pirmas gimdymas, pakaitinės hormoninės terapijos vartojimas, nutukimas) ir aplinkos veiksnius (pvz., darbas trąšų pramonėje ir kt.).

„Įvairiuose nepatikimuose interneto šaltiniuose galima rasti daugybę papildomų, moksliškai neįrodytų rizikos veiksnių, susijusių su sveikata, higiena ir gyvenimo būdu. Sveikatos veiksnių grupėje anamnezėje dažniausiai minimas pagalbinis apvaisinimas, daugkartiniai nėštumo nutraukimai, krūties implantai ir krūties sužalojimai. Higienos grupėje galima rasti tokių veiksnių kaip antiperspirantuose esančių aliuminio druskų poveikis krūties ar limfoidiniam pažasties srities audiniams, liemenėlių (ypač su metaliniais lankeliais) dėvėjimas, auskarai krūties spenelyje ar net areolės plaukelių epiliacija. Gyvenimo būdo grupėje paminėtini mokslinių įrodymų stokojantys veiksniai yra mobiliojo ryšio telefonų laikymas liemenėlėje sportuojant, naktinis pamaininis darbas, cukraus vartojimas (nesant nutukimo) ar aplinkos teršalai“, – sako pašnekovė.

Nors sergamumas krūties vėžiu mūsų šalyje atitinka ES šalių vidurkį, tačiau penkerių metų išgyvenamumas ir ankstyvų ligos stadijų nustatymas nuo jų atsilieka 9 proc.

Gydytojos chirurgės teigimu, dažnai klaidingai manoma, kad jei šeimoje ar giminėje yra sergančių krūties vėžiu moterų, tikimybė susirgti yra 100 proc. Tačiau tai netiesa. Dauguma krūties vėžio atvejų yra sporadiniai (atsitiktiniai), o paveldėjimo riziką sirgti šia liga turinčios moterys sudaro mažiau nei 10 proc. ligonių. Šiandien, esant nustatytų indikacijų, galima atlikti genetinį tyrimą dėl galimo paveldėjimo sirgti onkologinėmis ligomis. Siekiant nustatyti patogenines mutacijas, tiriama daugiau kaip 50 genų. Didžiausią tikimybę susirgti krūties vėžiu turi tokios patogeninės mutacijos kaip BRCA1, BRCA2, CHEK2, ATM, PALB2 ir kt. Nustačius šias mutacijas, moteriai rekomenduojama dažnai, periodiškai išsitirti krūtis ir riziką mažinančios operacijos. Atvykti į gydytojo genetiko konsultaciją rekomenduojama, jei: turite dvi ar daugiau pirmos, antros eilės giminaites, sergančias krūties ir / ar kiaušidžių vėžiu; turite du ar daugiau pirmos, antros eilės giminės narius, sergančius krūties ir / ar žarnyno, gimdos vėžiu; pirmos, antros eilės giminės nariui nustatytos genų mutacijos, didinančios riziką sirgti vėžiu.

Kada pradėti tikrintis?

Pasak A. Čižauskaitės, tikslių gairių, kada reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50 iki 69 metų amžiaus, tuomet moterį tirtis siunčia šeimos gydytojas.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija paskelbė atrankinių vėžio patikrų programų rekomendacijas, kur mamografinę krūtų patikrą dėl jaunėjančio ligonių amžiaus ir ilgėjančios gyvenimo trukmės rekomenduojama ankstinti – pradėti nuo 45-erių ir ilginti iki 74-erių.

„Tai nuolatinis kiekvienais metais spalį (Krūties vėžio žinomumo mėnesį) Lietuvoje vykstančios socialinės akcijos „Minios balsas“ klausimas, kurį, tikiu, išgirs sveikatos apsaugos valdininkai. Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos dėl krūtų patikros skiriasi, tačiau  sutariama, kad sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinių pokyčių, tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra sveikatos būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti“, – sako LKVA pirmininkė.

Pasak jos, moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę –  manoma, kad, tikrinantis periodiškai, pavyks išvengti ligos. Nuolatinės kartotinės patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kai ji dar gali būti visiškai pagydyta.

„Mūsų tikslas – pirmoji stadija ar, dar geriau, ikivėžinė būklė, kurias dažniausiai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu“, – pabrėžia gydytoja.

Kas dvejus metus

Pašnekovė primena, kad svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas yra mamografija. Jo metu, naudojant rentgeno spindulius, gaunamas suminis detalus krūties audinio vaizdas – mamograma. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Šio tyrimo tikslumas siekia 95 proc. Profilaktinės mamogramos periodiškai atliekamos moterims, kurios nejaučia ligos simptomų, siekiant ankstyvesnės krūties vėžio diagnostikos, nei liga pasireiškia kliniškai. Diagnostinės mamogramos tikslas – diagnozuoti ligą moterims, kurios jaučia klinikinių simptomų.

Nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma atrankinė programa, kurios metu 50–69 metų moterys kartą per dvejus metus kviečiamos atlikti profilaktinę mamogramą. Šio tyrimo tikslas – patikrinti, ar krūtyje nėra pakitimų. Jeigu pakitimų nerandama, moteris gali vėl atlikti tyrimą po dvejų metų. Nustačius pakitimų, atliekami nuodugnesni tyrimai. Deja, pasak gydytojos chirurgės, šia galimybe pasinaudoja vos pusė kviečiamų pasitikrinti moterų. Dažnai moteris sustabdo nepagrįstos skausmo ar apšvitos baimės.

Nuolatinės kartotinės patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kai ji dar gali būti visiškai pagydyta.

„Mamografinis tyrimas trunka vos kelias minutes, jis neskausmingas, o suspaudimo metu sukeliamą diskomfortą galima sumažinti tinkamai parinkus laiką (7–12 mėnesinių ciklo dienos), tyrimo metu atpalaidavus krūtinės raumenis ir nusiteikus pozityviai. Svarbu žinoti, kad didesnis suspaudimas užtikrina mažesnę spindulių dozę ir geresnės kokybės vaizdus. Apšvitos baimintis taip pat nereikėtų, nes šiuolaikiniai skaitmeniniai mamografai ir aukštos vaizdų apdorojimo technologijos tyrimo metu gaunamos spinduliuotės kiekį sumažina iki minimalios. Tyrimais įrodyta, kad per 34 metus (atliekant mamogramas kasmet 40–55 metų moterims, kartą per dvejus metus 56–74 metų moterims) radiacijos nulemto vėžio rizika yra 1 iš 1 000 moterų (0,1 proc.), o išsivysčiusių šalių moterų populiacijoje rizika susirgti krūties vėžiu yra 100 kartų didesnė (1 iš 10 moterų)“, – palygina A. Čižauskaitė.

Pasak jos, neretai moterys vengia atlikti mamografijos tyrimą ir bijodamos sužinoti piktybinės ligos diagnozę. Tačiau, remiantis tyrimų duomenimis, krūties vėžys patvirtinamas mažiau nei 10 proc. profilaktinės mamogramos metu detaliau ištirti pakviestų moterų. Dėl profilaktinės mamografinės patikros mirštamumas nuo krūties vėžio sumažėjo 40 proc., nes net 95 proc. atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga gali būti pagydoma“, – primena gydytoja chirurgė.

„Mokslinėje literatūroje buvo nagrinėjamos prielaidos, kad kasmetis mamografinis tyrimas, kuris taikomas kai kuriose pasaulio šalyse, gali padidinti ikivėžinių būklių atsiradimo krūtyse riziką. Atliekant ilgalaikius stebėjimus buvo pripažinta, kad nauda sveikatai – ankstyvų ligos stadijų nustatymas – viršija galimą žalą“, – pabrėžia pašnekovė ir ragina neatidėlioti gyvybę galinčios išgelbėti patikros.