Kas signalizuoja, kad vystosi skrandžio vėžys?

Helicobacter pylori infekcija

Pagal sergamumą šia liga Lietuva yra trečioje vietoje Europoje, po Baltarusijos ir Rusijos. Dažniausiai skrandžio vėžys diagnozuojamas jau vėlyvų stadijų. Kodėl taip atsitinka ir apie šios ligos priežastis pasakoja gydytoja gastroenterologė, endoskopuotoja Agnė Dikčiūtė.

Vienas iš aplinkos veiksnių, lemiančių susirgimą skrandžio vėžiu, yra Helicobacter pylori infekcija. PSO yra paskelbusi šią bakteriją neabejotinu karcinogenu. H. pylori bakterija skrandyje sukelia atrofinį gastritą, kuris progresuoja į žarninę metaplaziją, paskui – į displaziją ir galiausiai į skrandžio adenokarcinomą – skrandžio vėžį.

Potencialus sinerginis efektas pastebėtas tarp H. pylori infekcijos ir didelio kiekio druskos maiste. Sūrus maistas pažeidžia skrandžio gleivinę ir sudaro palankias sąlygas daugintis H. pylori. Šiuolaikinė H. pylori diagnostika patvirtina bakterijos buvimą organizme ir leidžia skirti gydymą antibakteriniais vaistais. Sėkmingas Helicobacter pylori gydymas sumažina riziką sirgti skrandžio vėžiu net iki šešių kartų.

Problemos skrandžio gleivinėje

Pažeistą skrandžio gleivinę lengviau paveikia karcinogenai. Vienas iš pavojingiausių karcinogenų yra N-nitrozo junginiai. 40–75 proc. N-nitrozo junginių pasigamina žmogaus kūne. Su maistu gaunami nitratai absorbuojami skrandyje ir išskiriami su seilėmis. Burnos bakterijos juos redukuoja iki nitritų. Nitritai gali reaguoti su aminais, amidais ir aminorūgštimis, sudarydami N-nitrozo junginius. N-nitrozo junginiai, patekę į virškinimo traktą, pažeidžia ląstelių DNR, o tai lemia normalios skrandžio gleivinės transformaciją į navikinį audinį.

Nitratų gauname gerdami užterštą vandenį, valgydami neekologiškas daržoves ir vaisius, vartodami mėsą ir sūrį, kuriuos gaminant naudojami nitratai. Renkantis sveikatai palankius maisto produktus, valgant daugiau vaisių ir daržovių bei maisto produktų, kuriuose gausu vitaminų A, C ir folio rūgšties, galima sumažinti riziką sirgti skrandžio vėžiu.

Sėkmingas Helicobacter pylori gydymas sumažina riziką sirgti skrandžio vėžiu net iki šešių kartų

Dažnai niekuo nesiskundžia

Skrandžio vėžys – klastinga liga. Apie pusę pacientų, sergančių ankstyvųjų stadijų skrandžio vėžiu, niekuo nesiskundžia. Ligai progresuojant, atsiranda daugybė ne tik tiesiogiai su virškinimo sistema susijusių simptomų.

Pastebėjus skrandžio vėžiui būdingus požymius rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gydytojas, įvertinęs skundus ir objektyvius apžiūros duomenis, skirs reikalingus tyrimus. Įtariant skrandžio vėžį rekomenduojama atlikti endoskopinį viršutinio virškinimo trakto ištyrimą – gastroskopiją. Tai jautriausias ir specifiškiausias tyrimo metodas diagnozuojant skrandžio navikus.

Gastroskopijos metu gydytojas apžiūri stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę, pastebėjęs įtartinų pakitimų paima nedidelių gleivinės audinio gabalėlių histologiškai ištirti. Histologinis tyrimas leidžia diferencijuoti normalią skrandžio gleivinę nuo priešvėžinių būklių ar navikinio audinio. Daugiau nei 90 proc. pacientų, kuriems skrandžio vėžys diagnozuojamas ankstyvų stadijų, radikaliai išgydomi.

Skrandžio vėžiui progresuojant atsirandantys simptomai:

• Pilvo skausmas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje vargina apie pusę vėlyvųjų stadijų skrandžio vėžiu sergančių pacientų.

• Didžioji dalis pacientų taip pat pastebi ir svorio mažėjimą, kurį lemia nepakankamas kalorijų gavimas su maistu. Dažnai nepakankamos mitybos priežastis yra sutrikęs rijimas – disfagija. Disfagija dažniau jaučiama sergant viršutinės skrandžio dalies naviku, kai navikinės masės užima didžiąją stemplės spindžio dalį. Jei navikinės masės užima didžiąją skrandžio tūrio dalį, atsiranda ankstyvas sotumo jausmas, pykinimas, gali būti ir vėmimas.

• Sergant apatinės skrandžio dalies naviku sutrinka skrandžio išsituštinimas po valgio ir vystosi gastrostazė. Agresyvi skrandžio vėžio forma linitis plastica infiltruoja skrandžio sieną, todėl sutrinka skrandžio gebėjimas išsitempi valgio metu. Suvalgius nedidelį maisto kiekį, dėl nepadidėjančio skrandžio tūrio jaučiamas ankstyvas sotumo ir nevirškinimo jausmas.

• Penktadaliui pacientų skrandžio vėžys pasireiškia kraujavimu. Neintensyvus kraujavimas lemia anemijos išsivystymą – jai būdingas bendras silpnumas, greitas nuovargis ar dusulys.

• Skrandžio vėžį, kaip ir kitas onkologines ligas, gali lydėti paraneoplastiniai sindromai (simptomų, atsiradusių dėl naviko, rinkiniai). Greičiausiai pastebimi pokyčiai odoje. Staiga atsiranda difuzinių seborėjinių keratorių arba tamsiai aksominių pigmentinių dėmių ant odos raukšlių.

• Gali būti diagnozuotas inkstų funkcijos sutrikimas, kraujagyslių ligos ar kraujo krešėjimo sutrikimai.

Kaip plinta skrandžio vėžys?

Simptominiam navikui išplitus, skrandžio vėžys plinta į gretimus audinius ir metastazuoja į toliau esančius organus. Skrandžio vėžio metastazių dažniausiai randama kepenyse, pilvaplėvėje, kiaušidėse ir limfmazgiuose.

• Vėžiui metastazavus į kepenis, galima užčiuopti padidėjusias kepenis po dešiniu šonkaulių lanku.

• Navikinėms masėms sutrikdžius tulžies nutekėjimą tulžies latakais atsiranda gelta.

• Navikui metastazavus į limfmazgius, jie padidėja, sukietėja, dažnai keli infiltruoti limfmazgiai jungiasi į konglomeratus. Infiltruotus limfmazgius galima užčiuopti virš raktikaulio, aplink bambą ar kairėje pažastyje.

• Navikui išplitus pilvaplėje, pilvo ertmėje pradeda kauptis skystis, todėl didėja pilvo apimtis, svoris, tampa sunku kvėpuoti.