Kas vėžio ligoniams padeda pasijusti geriau?

  • Teksto dydis:

Kasmet šalyje inkstų vėžiu suserga apie 700 žmonių. Neviltis, nežinia skatina užsisklęsti, pasitraukti iš aktyvaus gyvenimo. Pasaulinę inkstų vėžio dieną specialistai mokė pacientus, kaip, pasitelkus įvairias terapijas, išlieti savo emocijas ir išsaugoti ryšius su aplinkiniais.

Europa kyla į kovą

"Senstant žmonijai, naujų vėžio atvejų skaičius kasmet didėja. Prognozuojama, kad iki 2030 m. vėžys taps pirmąja mirties priežastimi, todėl onkologija tampa sveikatos politikos prioritetu. Siekdama mažinti mirštamumą nuo vėžio, EK pirmininkė Ursula von der Leyen inicijavo naują Europos kovos su vėžiu planą", – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė.

Kovos su vėžiu planas buvo paskelbtas šių metų vasarį. Prieš tai Europoje vyko viešos konsultacijos su aukščiausio lygio ekspertais ir specialistais, dalytasi įžvalgomis apie onkologinių ligų profilaktikos, ankstyvos diagnostikos, gydymo ir pacientų gyvenimo kokybės problemas ES šalyse ir jų sprendimo būdus.

"Kovos su vėžiu plane teigiama, kad, jeigu nesiimsime priemonių kovodami su onkologinėmis ligomis, dėl vėžio prarastų gyvybių gali padaugėti daugiau kaip 24 proc. Europos kovos su vėžiu plano tikslas – kompleksiškai imtis visų priemonių, susijusių su vėžio prevencija, ankstyva diagnostika, onkologinės ligos diagnozavimo ir gydymo kompleksiškumu bei savalaikiškumu ir su vėžiu sergančių asmenų bei įveikusiųjų vėžį ar jų artimųjų gyvenimo kokybe. Didelis dėmesys bus skiriamas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, skaitmeninei ir personalizuotai medicinai, naujų technologijų siūlomoms galimybėms išnaudoti. Bus siekiama mažinti vėžio ligonių priežiūros skirtumus tarp Europos valstybių narių", – sako E.Juozaitytė.

Profesorė Elona Juozaitytė. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Lietuvos onkologai dalyvauja viešose konsultacijose, teikia siūlymus, ruošiasi įgyvendinti kovos su vėžiu planą.

Senstant žmonijai, naujų vėžio atvejų skaičius kasmet didėja. Prognozuojama, kad iki 2030 m. vėžys taps pirmąja mirties priežastimi.

Priežastys nežinomos

"Moksliniai tyrimai rodo, kad inkstų vėžio riziką didina nutukimas, rūkymas, ilgalaikis vaistų nuo skausmo vartojimas, dažų pramonėje naudojamos medžiagos, tokios kaip kadmis, asbestas, švinas. Dažniau suserga tie, kuriems jau diagnozuotas cukrinis diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas, arterinė hipertenzija. Pastebėta, kad inkstų vėžio rizika didesnė, jei du ar daugiau šeimos narių sirgo šia liga. Riziką susirgti didina ir kai kurie genetiniai veiksniai", – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė chemoterapeutė Danguolė Trumpaitienė.

Anksti diagnozuoti inkstų vėžį nepaprasta, nes liga prasideda be jokių specifinių simptomų. Žmogus ilgai nieko nejaučia, todėl liga dažniausiai nustatoma atsitiktinai, dėl kitų priežasčių atliekant pilvo ultragarsinį tyrimą. Tik trečdaliui pacientų liga nustatoma ankstyvos stadijos.

Pasak gydytojos, nustačius ankstyvosios stadijos inkstų vėžį, taikomas radikalus chirurginis gydymas. Po tokio gydymo pacientas gali pasveikti. Gydant išplitusį inkstų vėžį, per pastarąjį dešimtmetį įvyko didelių pokyčių. Naujų vaistų atsiradimas labai pagerino inkstų vėžio gydymo galimybes. Inovatyvūs vaistai, vadinamoji taikinių terapija, naujos kartos imunoterapija veikia specifines vėžio vystymosi grandis ir, jas sutrikdydama, efektyviai stabdo vėžio vystymąsi. Naujoji terapija pagerina ligos simptomų kontrolę ir pailgina ligonių išgyvenamumą.

Liga kaip dovana

Diagnozė – inkstų vėžys – gali priblokšti ir įstumti į vienatvę. 2018 m. Tarptautinės inkstų vėžio koalicijos atlikta pacientų apklausa parodė, kad 96 proc. inkstų vėžio ligonių patyrė psichosocialinių problemų, tarp jų – nerimą ir baimę, o maždaug pusė apklaustųjų teigė nekalbantys apie savo problemas su šeima ir draugais.

Visame pasaulyje gydant inkstų vėžį didžiausias dėmesys kreipiamas į fizinę sveikatą, tačiau vis dažniau sužinome, kokia svarbi psichinė sveikata, kad žmogus ištvertų gydymą ir sparčiau sveiktų.

Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga apie 700 žmonių. Nežinia skatina užsisklęsti, todėl labai svarbu išlaikyti ryšius su aplinkiniais. Jų palaikymas leidžia žmogui jaustis išklausytam, suprastam, būti bendruomenės dalimi, – tai itin svarbi sėkmingo sveikimo prielaida.

Juvelyras Jonas Nariūnas teigia, kad ligą priima kaip dovaną, kuri padėjo pasikeisti. Prieš penkerius metus jis susirgo inkstų vėžiu, o dabar stengiasi ne tik nebeprisiminti ligos, bet ir padeda kitiems ją išgyventi.

Jonas Nariūnas. Kauno klinikų nuotr.

"Gydymas man yra vienas būdų kovoti su gyvenimo negerovėmis. Matau ligonius, kurie sutrikę, juos persekioja mirties baimė, neviltis, kalbuosi su jais, – sako menininkas ir priduria, kad žmogus turi išmokti būti laimingas tiek, kad tos laimės užtektų kitiems: – Laimė – tai pergalės džiaugsmas. Kovokime su liga ir būsime laimingi."

"Didžiausia inkstų vėžio ligonių problema – nerimas ir baimės, kartais  net nepagrįstos. Dėl šių priežasčių jie siunčiami pas psichologą, – sako Kauno klinikų medicinos psichologė Neringa Eimutienė. – Tokios jų būsenos dažniausiai susijusios su liga. Jautresniems diagnozė neretai būna kaip žaibas iš giedro dangaus – daug nežinomybės, neaiškumų. Vėžio diagnozė pas mus stigmatizuota, dėl to žmonės patiria sunkių išgyvenimų."

Psichologas ligos negydo, tačiau padeda sveikti – atsikratyti nerimo, keisti neracionalias mintis į racionalias, tam dažnai pasitelkiamos įvairios meno, įsitraukimo terapijos, nes jos padeda atitrūkti nuo sunkių minčių, kad žmogus negalvotų vien apie ligą.

"Pavyzdžiui, kaniterapija. Parodome ligoniams šuniukus – kai kurie džiaugiasi, kai kurie bijo, tačiau nė vienas nelieka abejingas. Paskui, mums išėjus, ligoniai dar ilgai šnekučiuojasi, dalijasi savo istorijomis, kaip jie turėjo šunis, kokie jie buvo protingi. Tai ir yra terapijos esmė – atitraukti žmogų nuo minčių apie ligą, kad negalvotų apie savo dabartinę situaciją", – pasakoja psichologė.

Meno terapijose pacientai gali emocijas išreikšti per piešinius, šokį netgi tada, kai žodžiais sunku pasakyti, ką jaučia.

"Tai tęstinis darbas ir jo metu žmogus keičiasi, net galima pamatuoti, kiek sumažėja depresija. Yra atvejų, kai žmogus, kurio savivertė – labai silpna, atsitiesia ir vėl nori gyventi, gali vėl dirbti", – teigia N.Eimutienė.

Pažadina savigydos procesus

Nustatyta, kad per spalvas ir medžiagos faktūras, prie jų prisilietus, stebint, pačiam kuriant, aktyvėja tam tikri smegenų procesai, kurie pažadina savigydos ir savęs palaikymo procesus.

"Nereikia būti dailininku, kad kurtumėte. Paėmę teptuką į rankas ant drobės išpiešite savo emocijas, būsenas, santykius. Intuityvioji kūryba – tiesioginis tikrovės suvokimas, kurio nebeiškreipia išankstinės nuostatos ir prietarai. Kurdami per spalvas jūs kiekvienas tampate gyduoliais, kurie į savo gyvenimą pasikvies tokias spalvas, kokias tik leis pamatyti jūsų vaizduotė. Sakoma, kad kiekvienas yra kūrėjas, bet tik kūrėjas tai žino", – aiškina dailės terapeutė Kristina Laučienė.

Dailės ir kitų panašių terapijų užsiėmimais siekiama patirti mažiau nerimo ir įtampos, priimti įvairius gyvenimo iššūkius, geriau sutarti su savimi ir kitais, pajusti daugiau džiaugsmo ir ramybės, išgyventi pilnatvę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių