- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje matomas didžiulis vaistininkų trūkumas. Skaičiuojama, kad šiandien trūksta kelių šimtų vaistininkų. Problemos dėl vaistininkų trūkumo stebimos ne tik regionuose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Apie tai pokalbis su Vaistinių asociacijos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.
– Kas vyksta su vaistininkais Lietuvoje? Ar jų ateityje gali pritrūkti?
– Jau šiandien vaistininkų tikrai trūksta ir jų galėtų priimti apie 150. Atėjus vasarai įsigalioja naujas reglamentavimas, kuris reikalauja, kad visą darbo dieną fiziškai vaistinėje būtų vaistininkas. Daugumoje vaistinių taip ir yra, tačiau yra regionų vaistinės, labiau nutolusios nuo centrų ir ten visą darbo dieną dirba farmokotechnikas. Vaistininkas konsultuoja farmokotechniką nuotoliniu būdu. Atvažiuoja kelis kartus per savaitę, patikrina receptus ir pabendrauja. Jei šis reglamentavimas įsigalioja, tada trūkstant vaistininkų nebėra galimybės tų vaistinių išlaikyti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokia problema universitetuose, kad paruošiamų vaistininkų skaičius neatitinka poreikio?
– Yra kelios dalys. Visų pirma, visuomenė sensta ir jai sveikatos priežiūros paslaugų reikia vis daugiau. Šiandien į pensiją išeina daugiau, nei ateina iš universitetų. Valstybė turėtų labiau finansuoti šias studijas, nes jos brangios, trunka ilgai ir studentams sunku įsipareigoti ir priimti tokius finansinius įsipareigojimus. Vaistinės daro viską, kad jų kuo daugiau būtų, bet pirmo kurso studentai nelinkę įsipareigoti, kad po kažkiek metų dirbs tam tikroje vaistinėje tam tikrą laiką.
– Ar tai nauja problema, kad studentai nenori įsipareigoti vienai vaistinei?
– Tai natūralus dalykas. Naujam žmogui pradėjus darbus sunku įsivaizduoti, kokios jis norės karjeros, kaip jam seksis. Pirmame kurse tikrai sunku įsivaizduoti, ką norėsiu veikti po penkerių metų. Vaistininkai yra ta profesija, kurios didžioji dalis lieka dirbti Lietuvoje.
Vaistinės deda visas pastangas, kad priviliotų kuo daugiau vaistininkų. Kiekvienais metais kyla atlyginimai, gerėja darbo sąlygos.
– Kokia situacija dėl farmokotechnikų?
– Farmokotechnikų profesija dar labiau sensta. Apie 40 proc. yra pensinio ar priešpensinio amžiaus. Bus problema, kai šių žmonių nebus. Valstybė turėtų skatinti farmokotechnikų studijas. Reikia kalbėti apie didesnį finansavimą farmacijos studijoms, šios specialybės reikia mums visiems. Tai atskleidė pandemija, kai buvo sunku patekti pas sveikatos priežiūros specialistus, žmonės turėjo galimybę bendrauti su vaistininkais, pasitarti su jais. Vilniaus mieste padėjome nemokamai dalyti kalio jodido tabletes. Matėme, kaip puikiai žmonės galėjo pasiimti priklausančias tabletes. Kai reikėjo per pandemiją dalyti galimybių pasus, iš pradžių skaičiavome, kad per dieną bus apie kelis tūkstančius žmonių, tačiau kai per vieną dieną į vaistines atėjo 90 tūkst. žmonių, tai parodė, kad vaistinės yra arti žmonių, jiems patogu. Atsirado vakcinavimo paslauga vaistinėse. Arti namų, nereikia planuoti, iš anksto užsiregistruoti.
– Problema dėl vaisininkų trūkumo jaučiama ne tik mažesniuose, bet ir didžiuosiuose miestuose?
– Taip. Reikia didesnio finansavimo ir jaunus žmones kviesti rinktis šią profesiją. Nėra nė vieno vaistininko, kuris neturėtų darbo. Lietuvoje vaistinėse dirba 70 proc. licencijas turinčių vaistininkų, Europoje, kitose šalyse – 55 proc. Vaistinės deda visas pastangas, kad priviliotų kuo daugiau vaistininkų. Kiekvienais metais kyla atlyginimai, gerėja darbo sąlygos. Šių specialistų reikia ir universitetams, Sveikatos apsaugos ministerijai, ligonių kasoms, ligoninėms. 70 proc. tikrai didžiulis skaičius ir vaistinės viską darys toliau, kad kuo daugiau specialistų prisiviliotų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...