„Moksliniai tyrimai rodo, kad net iki 30 proc. pacientų po gydymo Intensyviosios terapijos skyriuose susiduria su vadinamuoju pointensyviosios terapijos sindromu. Jam būdinga kognityvinė disfunkcija, potrauminio streso sindromas, depresija ir fizinio pajėgumo sumažėjimas. Šiems pacientams bei jų artimiesiems reikalinga specializuota, kompleksinė pagalba“, – sakė prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas.

„Įvairiose šalyse taikomi skirtingi pacientų, gydytų Intensyviosios terapijos skyriuose, priežiūros modeliai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje galiojančios gairės numato, kad visiems tokio gydymo prireikusiems pacientams turi būti teikiama specializuota pointensyviosios terapijos priežiūra, jei tik jos reikia, – teigė doc. Neringa Balčiūnienė, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovė. – Siekiant suteikti pačią geriausią priežiūrą pacientams ir užtikrinti sėkmingą tolesnį sveikimo procesą, tokią praktiką jau taikome ir Kauno klinikose.“

Pacientus po gydymo Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje konsultuoja gydytojai anesteziologai reanimatologai, neurologai, psichiatrai, psichologai ir klinikiniai farmakologai. „Šiuo metu paslaugą teikiame tiems pacientams, kurie gali bendrauti. Jeigu jie sutinka dalyvauti programoje, pacientai konsultuojami multidisciplininės komandos, – paaiškino Ingrida Urbonienė, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos slaugos vadovė. – Konsultacijos prasideda po trijų mėnesių nuo gydymo Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje. Pirmiausia pacientus konsultuoja intensyviosios terapijos komanda, o vėliau, identifikavus konkrečias problemas, jie nukreipiami pas minėtus specialistus“.

Kauno klinikų nuotr.

Pasak I. Urbonienės, paslaugos plėtra – svarbi socialiai atsakingos ligoninės vizijos dalis. „Matome, kad ši paslauga padeda ne tik pacientams, bet ir mūsų skyriaus specialistams. Gautos įžvalgos leidžia tobulinti darbo organizavimą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Tikimės, kad prisijungs didesnė specialistų komanda ir galėsime skirti daugiau dėmesio pacientų artimiesiems, kurie taip pat patiria pointensyviosios terapijos sindromo padarinius“, – pridūrė doc. N. Balčiūnienė.

Doc. Tomas Tamošuitis, Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas ir pointensyviosios terapijos paslaugos idėjos autorius, pirmasis atkreipė dėmesį į pacientų

problemas po gydymo Intensyviosios terapijos skyriuose, subūrė komandą ir inicijavo paslaugos teikimo modelio kūrimą. Pasak jo, paslaugą reikėtų plėsti ir kituose Intensyviosios terapijos skyriuose, pasitelkiant jau sukauptą patirtį.

Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje kasmet gydoma apie 2300 pacientų. Čia gydomi asmenys po įvairių neurochirurginių operacijų, patyrę daugybinius kūno sužalojimus, sunkias galvos smegenų ir stuburo traumas, sergantys galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, epilepsija, centrinės nervų sistemos infekcinėmis ligomis, navikais, miastenija ir kitomis neurokritinėmis ligomis.