- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Septyniolikmetis Lukas gyveno aktyvų jaunuolio gyvenimą iki tol, kol pradėjo justi skausmą krūtinėje. Vaikinas skausmo, atsirandančio tik po treniruočių, per daug nesureikšmino. „Didelių nusiskundimų niekada neturėjau. Po fizinio krūvio jausdavau skausmą kairėje pusėje, bet jis praeidavo“, – pasakoja Lukas.
Atvykus apžiūrai pas Kauno klinikų specialistus ir atlikus reikalingus tyrimus, paaiškėjo kiek kitoks atsakymas nei buvo tikėtasi – vaikinui diagnozuota širdies raumens liga, kuriai būdingi grėsmingi širdies ritmo sutrikimai (aritmogeninė kardiomiopatija – aut. past.). Jam rekomenduota kardioverterio-defibriliatoriaus implantacija (IKD).
„Implantuojamas aparatas veikia be medicinos personalo, kad ir kur pacientas bebūtų: grybautų miške, žvejotų paežerėje ar tiesiog būtų vienas namuose“, – apie implantuojamo prietaiso galimybes pasakoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies aritmijos skyriaus vadovas gydytojas kardiologas prof. dr. Aras Puodžiukynas.
Prof. dr. Aras Puodžiukynas. / Kauno klinikų nuotr.
Ligos simptomai, kuriuos jautė Lukas, buvo nežymūs. Gydytojai kardiologai manė, kad tai būdingi skausmai, pasitaikantys paaugliams. „Paaugliai kartais jaučia krūtinės skausmus judesių metu, kurie dažnai yra nesusiję su širdies patologija, – aiškina Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytojas vaikų kardiologas Lukas Kazakevičius. – Tačiau šioje situacijoje, dėl paciento šeimoje pasitaikiusių susirgimų, buvo atliktas detalesnis paciento ištyrimas ir diagnozuota aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija – jai būdingi gyvybei pavojingi skilveliniai ritmo sutrikimai.“
Paaiškėjus Luko diagnozei, pradėtas planuoti tolesnis jo gydymas. „Įvertinus esamus rizikos veiksnius, nuspręsta implantuoti ypatingą poodinį IKD. Kauno klinikose ši procedūra atlikta pirmą kartą“, – sako gydytojas kardiologas L. Kazakevičius.
Gydytojas kardiologas L. Kazakevičius. / Kauno klinikų nuotr.
Vaikinui naudota šiuolaikinė IKD sistema, kurios nė vienas elementas nėra nei širdies viduje, nei kraujagyslinėje sistemoje: visos sistemą sudarančios dalys yra po oda. „Ši sistema leidžia išvengti su paciento augimu susijusių problemų. Suaugus pacientui, tokia poodinė sistema gali būti pakeista į įprastinę IKD sistemą, kuri turės jau platesnį gydomųjų ir diagnostinių funkcijų spektrą“, – sako gydytojas kardiologas prof. dr. A. Puodžiukynas.
Kauno klinikų nuotr.
Lukas – paauglys, o jo kūnas, galimai, dar augs ir keisis, tad įprastinės IKD sistemos implantavimas ateityje galėjo būti susijęs su tam tikromis problemomis. „Daugumos IKD aktyvusis laidas, nutraukiantis gyvybei pavojingus skilvelinius širdies ritmo sutrikimus, yra kraujagyslių ir pačios širdies viduje, – pasakoja Širdies aritmijos skyriaus vadovas. – Implantavus įprastinį aparatą, galėtų atsirasti rizika, jog laido ilgis, tinkamas implantavimo operacijos metu, ilgainiui taps per trumpas ir implantuotas prietaisas nebeatliks pagrindinės, gyvybę gelbstinčios savo funkcijos.“
Implantuotas prietaisas seks Luko širdies skilvelių veiklą, o gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus galingu elektriniu impulsu sugrąžins į normalų ritmą. „Viskas vyksta kaip filmuose, rodančiuose paciento gaivinimą ligoninėje ar greitosios pagalbos automobilyje“, – šypteli prof. dr. A. Puodžiukynas. Profesorius teigia, kad paauglys galės gyventi įprastą gyvenimą, o prietaisas, esantis po oda, juo rūpinsis.
Nepaisant to, kad vaikinui implantuotas ypatingas prietaisas, jam reikės ir toliau vartoti medikamentus, pagal šios ligos tarptautines rekomendacijas.
„Operacija praėjo sklandžiai, be jokių netikėtų sunkumų. Operacijoje talkino konsultantas ir kolega iš Latvijos, gydytojas kardiologas Kaspars Kupics, jau anksčiau implantavęs poodinius defibriliatorius vaikams, – apie operacijos eigą ir komandą pasakoja Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas prof. dr. Tomas Kazakevičius. – Poodinio IKD implantavimui reikalingi du pjūviai, kurių, kaip ir elektrodo bei defibriliatoriaus, tiksli vieta parenkama pagal elektrokardiogramos (EKG) vektorius, išmatuojamus priklijavus laikinus EKG elektrodus pacientui ant krūtinės prieš operaciją.“
Prof. dr. Tomas Kazakevičius. / Kauno klinikų nuotr.
Vis dėlto, Luko gydymas nepasibaigia atlikta operacija. „Nepaisant to, kad vaikinui implantuotas ypatingas prietaisas, jam reikės ir toliau vartoti medikamentus, pagal šios ligos tarptautines rekomendacijas“, – sako prof. dr. A. Puodžiukynas. Tačiau Lukas pozityviai žiūri į situaciją ir nori kuo greičiau atsigauti po atliktos operacijos. „Šiuo metu dar sunku aukštai pakelti kairę ranką, bet jaučiuosi gerai. Tikiuosi greitai sustiprėti ir vėl susitikti su draugais bei padėti tėvams ūkyje“, – ateities planais dalijasi vaikinas.
Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje per metus atliekama apie 70-80 klasikinių IKD implantacijų. Iš jų – vos tik 1-2 atliekama jaunesniems nei 18 metų pacientams. Pacientų, kuriems implantuotas poodinis IKD, kartu su Luku, visoje Lietuvoje yra vos du.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba7
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...