"Prisikėliau iš numirusiųjų, ir taip yra ne tik gydytojų, bet ir bendradarbių dėka", – įsitikinęs 42-ejų metų kaunietis Česlovas Spadavičius.

Sugrįžęs iš anapus

"Gyvenimas yra gražus. Ne tik dabar, gegužę. Gražus buvo ir vasario pabaigoje, kai buvo šalta, slidu", – mintimis į paskutinio žiemos mėnesio 22-ą dieną grįžta Česlovas Spadavičius.

Tai, kas jam nutiko, įprasta sakyti: antroji gimimo diena. Taigi, Č.Spadavičiui dabar būtų tik trys mėnesiai. Per tą laiką beveik dvi savaites jis praleido Kauno klinikose, tris – Druskininkų "Dainavos" sanatorijoje. Grįžęs iš jos, į darbą vis dar neina. Nežino, kada tai bus: praėjus keturiems mėnesiams po vasario 22-osios gydytojai spręs apie jo darbingumą. Česlovas tikisi, kad jam bus priskirtas kažkuris neįgalumo lygis.

"Juk buvau miręs, man stentavo širdies kraujagysles", – atsidūsta vyras, kasdien, rytais ir vakarais, geriantis po kelias tabletes, nebevalgantis kepto ir riebaus maisto, neberūkantis, nekeliantis daugiau kaip penkių kilogramų svorio, turintis daug laisvo laiko ir kardinaliai pakeitęs požiūrį į gyvenimą.

Išėjo nieko nenujausdamas

Tą vasario 22-osios rytą atsikėlęs ir papusryčiavęs Č.Spadavičius, kaip įprastai, išėjo į darbą. Su drauge neatsisveikino – ji dar miegojo, o jis keliasi anksti, nes dirba "Kauno švaroje".

"Buvau sveikas, jaučiausi gerai. Tą dieną barstėme mišinį Lietuvių g. Viktoras vieną pusę, aš – kitą, su semtuvu iš kibiro", – sako Česlovas ir nutyla, nes pats daugiau nieko neprisimena.

Tik iš bendradarbių pasakojimų žino, kad po to, kai jie automobilyje pavalgė pietus, išlipę dar kalbėjosi ir juokavo. Česlovas, kažką linksmo pasakęs, susmuko ant šaligatvio. Buvo apie 10 val. ryto.

Bendradarbiai puolė skambinti pagalbos telefonu 112. Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje budėjusi dispečerė Akvilė Jasilionytė nesutriko išgirdusi, kad žmogus miršta. Ji telefono ragelio nepadėjo 10 minučių. Tiek laiko bendravo su skambinančiuoju.

"Greitoji Raimiui diktavo, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. Darė Jonas. Gydytojai sakė, kad širdis buvo sustojusi", – dabar jau žino Č.Spadavičius.

Nuo praėjusio spalio

Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje nuo praėjusių metų spalio dirbama pagal tarptautinę programą ir protokolus, kai, esant sunkiai ligonio būklei, telefonu teikiama informacija, ką daryti.

"Skambinančiojo klausiama, ar ligonis kvėpuoja, patariama, kaip tai nustatyti. Kai ligonis dūsta, yra nesąmoningas, kraujuoja, ištikus traumai, – visais atvejais, kai būklė grėsminga gyvybei, dispečeris moko, ką daryti, kol atvyksta greitosios medicinos pagalbos brigada", – aiškina Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Irena Dabulskienė.

Jei kviečiantysis asmuo yra vienintelis prie ligonio, jam patariama įsijungti telefono garsiakalbį, kad rankos būtų laisvos ir galėtų imtis veiksmų.

Prie Č.Spadavičiaus buvo keli bendradarbiai. Jie tiksliai vykdė dispečerės A.Jasilionytės nurodymus.

"Naujausiais duomenimis įrodyta, kad atliekant dirbtinį kvėpavimą ne tiek svarbu įpūtimai, kiek krūtinės ląstos paspaudimai. Tai užtikrina kraujotaką ir kraujyje esančio deguonies pakanka pradinei smegenų veiklai užtikrinti", – sako I.Dabulskienė.

"Sunku, kai žmonės, pamatę mirštantįjį, pasimeta, panikuoja. Tokius stengiamės nuraminti, įtikinti, kad jie gali išgelbėti gyvybę. Kai žmogus neabejingas, gali padaryti labai daug. Kartu skaičiuojame kvėpavimo dažnį, paspaudimus, ir pavyksta išgelbėti", – pasakoja A.Jasilionytė.

Ji sakė, kad būna ir abejingų žmonių, kurie padeda ragelį. Tokiems dispečeriai skambina ir įtikinėja, prašo padėti, kol atvyks greitosios brigada.

"Česlovo bendradarbiai buvo labai nuoširdūs, ir rezultatai geri. Užpernai atgaivinti 45 žmonės, pernai – 61, nors metodas pradėtas taikyti tik nuo spalio", – priduria I.Dabulskienė.

Per pirmąsias penkias minutes

Pas Č.Spadavičių greitosios pagalbos brigada nuvyko per septynias minutes.

"Įvažiavę į Lietuvių g. iš tolo pamatėme būrį darbo drabužiais vilkinčių žmonių, kurie gaivino ant šaligatvio gulintį vyrą", – puikiai prisimena Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja Liza Olman.

Gydytoja akimirksniu nustatė, kad ligonį ištiko mirtina širdies komplikacija – skilvelių virpėjimas. Laimė, jį pavyko sustabdyti ir normalų širdies ritmą grąžinti pirmuoju defibriliatoriaus elektrinės iškrovos impulsu. Tada ligonis buvo įneštas į greitosios pagalbos automobilį.

"Ligonį masažavome, punktavome veną skysčiams lašinti, intubavome, kad prijungtume prie kvėpavimo aparato. Taip ventiliuojant jau atgaivintą, bet sąmonės dar neatgavusį pacientą nuvežėme į Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrių, – detaliai apie gaivinimą pasakoja gydytoja L.Olman ir labiausiai džiaugiasi, kad jos pacientui taip efektyviai padėjo jo bendradarbiai, darę dirbtinį kvėpavimą ir neleidę sustoti kraujotakai. – Jei jie nebūtų suteikę pagalbos, būtų nukentėjusios ligonio smegenys."

Medikai aiškina, kad, sustojus širdžiai ir ligonio negaivinant, per pirmąsias penkias minutes smegenyse įvyksta negrįžtamų pakitimų. Vėliau pradėtas gaivinti ir išgelbėtas žmogus lieka neįgalus.

Hipotermija – gydymas šalčiu

Iš nebūties Č.Spadavičius sugrįžo po dviejų parų. Pabudo Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje. Nesusivokė, kur esąs, norėjo stotis ir eiti į darbą.

"Tik tuomet, kai visai išsibudinau, supratau, kas įvyko. Pasirodo, man taikė elektrošoką, buvo apdėję kažkokiais ledais, praplėtė kraujagysles", – dabar jau žino vyras, iki tol su gydytojais bendravęs tik vieną kartą, kai kažkada, dar jaunystėje, sirgo skrandžio opalige.

Pasirodo, viena Č.Spadavičiaus širdies kraujagyslė buvo beveik visai užsikimšusi. Dėl to ištiko klinikinė mirtis. Kraujagyslė išplėsta, įvedus į ją stentą – vamzdelį, neleisiantį susitraukti.

Po šios procedūros Č.Spadavičiui pirmajam iš Kauno klinikų pacientų, patyrusių klinikinę mirtį, buvo pritaikyta terapinė hipotermija specialiu aparatu. Tai gydymas šalčiu. Iki šiol Klinikose hipotermija buvo taikoma tik vaikams, patyrusiems sunkias galvos smegenų traumas, suaugusiesiems – po sudėtingų širdies operacijų.

"Nebeplakant širdžiai, sustoja ir kraujotaka, todėl galvos smegenys nebegauna deguonies. Vėl atkūrus kraujotaką, iškyla pernelyg aktyvios medžiagų apykaitos sukeliamų komplikacijų pavojus. Dėl didesnio anglies dvideginio ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimo brinksta smegenys, vystosi smegenų išemija, nuodijamos smegenų ląstelės žūva arba pakinta negrįžtamai", – aiškina Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovė docentė Giedrė Bakšytė.

Hipotermija padeda išvengti galvos smegenų komplikacijų po klinikinės mirties. Tokią išvadą praėjusiais metais paskelbė Europos kardiologų draugija.

"Sumažinus kūno temperatūrą, lėtėja medžiagų apykaita, todėl sumažėja deguonies ir maisto medžiagų poreikis ląstelėse, slopinamas oksidacinis stresas ir uždegimo atsakas, mažėja deguonies poreikis ir CO2 išsiskyrimas. Tai pagerina neurologinę būklę", – medicininių argumentų kalba aiškina docentė G.Bakšytė.

Kauno klinikų gydytojai tai žinojo, bet hipotermijos aparatą ligoninė pirmoji Lietuvoje įsigijo po Europos kardiologų draugijos verdikto. Iki šiol ligonius po širdies sustojimo buvo galima šaldyti, į veną lašinant šaltus skysčius ar apdedant ledais. Vis dėlto tai nepatogu, nes ledai greitai šyla, sunku visą parą, o tokia yra procedūros trukmė, nuolat palaikyti reikalingą 32–34 laipsnių ligonio kūno temperatūrą.

Balandžio pabaigoje vykusioje kardiologų konferencijoje vilniečiai pristatė hipotermijos metodą, kurį taiko per širdies operacijas įranga, skirta dirbtinei kraujo apytakai palaikyti.

"Toks metodas sudėtingesnis, įrangą valdo tik kardiochirurgai, o mūsų aparatą lengvai prijungia slaugytojos", – atkreipia dėmesį docentė G.Bakšytė.

Atšildyti – labai lėtai

Kauno klinikų įsigytu aparatu taikoma hipotermija tikrai paprasta.

Č.Spadavičius po širdies kraujagyslių stentavimo procedūros buvo susuptas į specialų apklotą. Jis pripildomas vandens, kurį aparatas atšaldo iki reikiamos temperatūros. Taip ligonis gulėjo parą. Atšildymas tęsėsi pusę paros, nes jis turi būti labai lėtas, ne daugiau kaip 0,2 laipsnio per valandą.

Ji patvirtino, kad plaučių uždegimas nuo šalčio gali išsivystyti, bet tai – lengvai išgydoma liga, palyginti su vegetacine ligonio būkle, kurios jis gali likti. Kiekvieno žmogaus, ištikto staigios mirties, gyvybė ir tolesnio gyvenimo kokybė priklauso nuo visų grandžių, pradedant pirmąja pagalba.

"Bijantiesiems ją teikti, galvojantiesiems, kad padarys blogai, nes nemoka, reikia žinoti: geriau gaivinti ne visai taisyklingai, nei nieko nedaryti. Net ir sulaužius šonkaulius, dėl to niekas nemiršta", – akcentuoja docentė.

Ji džiaugiasi, kad nuo šių metų sausio nemirė nė vienas ligonis, kuris buvo pradėtas gaivinti laiku, ir tai yra greta buvusių žmonių nuopelnas.

Gyvenimą reikia branginti

Č.Spadavičius labai dėkingas ne tik gydytojams, bet ir bendradarbiams, kad nepasimetė, jį gaivino, darė dirbtinį kvėpavimą.

"Paskambinau į įmonę, padėkojau. O man sakė: ką tu, Česlovai, kiekvienas būtų taip daręs. Negi žiūrėsi, kaip žmogus miršta", – cituoja kolegų žodžius išgelbėtasis.

Širdies priepuolis, anot Č.Spadavičiaus, ištiko nei iš šio, nei iš to. Krūtinę paskaudėdavo, bet ne kairėje, o dešinėje pusėje. Išgerdavo vaistų nuo skrandžio, ir praeidavo.

Gal jo širdis dešinėje? Česlovas nusijuokia: jo – tikrai kairėje. Ligų vyras nėra paveldėjęs, nei tėvai, nei seserys, broliai nebuvo kardiologų pacientai. Tėtis, būdamas 43-ejų, mirė nuo gerklės vėžio.

"Nedaug trūko, kad mane beveik tokio paties amžiaus būtų pasiėmęs, – palinguoja galvą Česlovas ir priduria, kad tiki likimu.

Šiandien jis džiaugiasi gyvenimu, sako, reikia jį vertinti vien todėl, kad esi gyvas.

"Sanatorijoje mačiau už mane jaunesnių ligonių, ir tai verčia susimąstyti, kaip mes gyvename", – svarsto naują gyvenimą pradėjęs vyras, niekada nepamiršiantis to, kas įvyko.

Galbūt keis darbą, nes sunku kibirus tampyti? Gal jam pasiūlys dirbti vairuotoju?

"Ne ne, vairuotoju – negalėčiau. O jeigu širdis sustotų? Kaimynas Vladas dirbo vairuotoju, vežiojo turistus. Sveikas drūtas buvo. Nuvažiavo į Lenkiją, viskas buvo gerai. Nakvojo viešbutyje, rytą atėjo jo žadinti, o jis – negyvas. Laimė, kad mirė ne prie vairo", – nerimo dėl sveikatos, savo ir kitų gyvybės, kuriai pavojus gali iškilti bet kur ir bet kada, nepraranda Č.Spadavičius.

Gaivinimo ABC

A – Airway – "atverkite kelią orui"

B – Breathing – užtikrinkite kvėpavimą

C – Circulation – užtikrinkite kraujotaką

A – Airway – Kelias orui

1. Paguldykite asmenį ant nugaros.

2. Atverkite kvėpavimo takus uždėdami ranką ant kaktos, švelniai atloškite galvą ir, keldami apatinį žandikaulį į viršų, pražiodinkite nukentėjusįjį.

3. Patikrinkite, ar nukentėjusysis kvėpuoja – ar juda krūtinės ląsta, ar yra kvėpavimo garsas, ar jaučiamas kvėpavimas pridėjus skruostą? Trukmė – ne ilgiau 10 sek.

B – Breathing – Kvėpavimas.

Dirbtinis kvėpavimas gali būti atliekamas burna į burną ar burna į nosį, jei nukentėjusiojo burna yra sunkiai sužalota, ar jos negalima praverti.

1. Apžiokite nukentėjusiojo burną, kad neliktų tarpų orui išeiti ir užspauskite nukentėjusiojo nosį.

2. Įpūskite oro į nukentėjusiojo plaučius ir žiūrėkite, ar pakyla krūtinė. Jei pakyla, atlikite dar vieną įpūtimą. Jei krūtinė nepasikelia pučiant orą, kartokite kvėpavimo takų atvėrimo procedūrą (A).

3. Jei dar kartą atvėrus kvėpavimo takus nepavyksta įpūsti oro nukentėjusiajam, gaivinti kaip esant svetimkūniui kvėpavimo takuose.

C – Circulation – Kraujotaka.

Atlikus du veiksmingus įpūtimus vertinkite nukentėjusiojo kraujotaką čiuopdami pulsą nukentėjusiojo kakle, žaste, kirkšnyje, bandykite išgirsti širdies darbą. Jei nukentėjusiojo širdis plaka 60 ir daugiau kartų per minutę, išorinio širdies masažo nereikia. Jei kraujotakos požymių nėra, pradedamas išorinis širdies masažas. Krūtinės paspaudimų ir įpūtimų santykis gaivinant suaugusįjį turi būti 30:2.

1. Delnai vienas ant kito dedami ant krūtinkaulio tarp spenelių. Rankas per alkūnes laikyti ištiestas.

2. Naudokite savo kūno svorio jėgą atlikdami krūtinės ląstos paspaudimus. Paspaudimai turi būti greiti, 2-4 cm gylio. Atliekama apie 100 paspaudimų per minutę.

3. Tęskite gaivinimą iki nukentėjusysis atsigaus, atvyks greitoji medicinos pagalba arba iškils pavojus jūsų gyvybei.