- Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turbūt kiekvienas vaikystėje patyrė momentą, kai visa širdimi norėjo šuniuko. Užaugę kai kurie mūsų šią svajonę įgyvendina, kiti – pamiršta, bet vaizdinys, kad glostant šunį patiriama laimė, ne tik lieka pasąmonėje, bet ir yra labai galingas, net gali padėti sveikti. Tuo neabejoja šunų terapiją taikantys kaniterapeutai.
Devynmetis Rokas klinikoje „Ypatingi žmonės“ Vilniuje jaučiasi kaip namie, bet šį kartą jis atvyko susitikti ne su jau pažįstamais terapeutais ir kitais gydytojais – „savų“ sąrašą netrukus turėtų papildyti ir šuo – ketverių metų labradoro retriverio veislės kalytė Kija, kuri dalyvauja klinikoje neseniai pradėtuose kaniterapijos arba šunų terapijos užsiėmimuose. Kijos šeimininkė Joana Grygutis – viena iš vos kelių kaniterapeutų, turinčių teisę dirbti ir su negalią turinčiais vaikais.
Psichologė ir kaniterapeutė pabrėžia, kad gydo gydytojai, o ne šunys, bet tinkamai parengti ir sertifikuoti keturkojai terapijoje puikiai pasitarnauja kaip motyvatoriai ir įkvėpėjai, padedantys sergančiajam atlikti reikiamus, tačiau nemalonius, fizinį diskomfortą keliančius, o kartais – ir labai skausmingus veiksmus ar pratimus.
Tinkamai parengti ir sertifikuoti keturkojai terapijoje puikiai pasitarnauja kaip motyvatoriai ir įkvėpėjai, padedantys sergančiajam atlikti reikiamus, tačiau nemalonius, fizinį diskomfortą keliančius, o kartais – ir labai skausmingus veiksmus ar pratimus.
„Visą laiką norėjau tuos gyvūnus turėti namuose, o kaniterapija susidomėjau atsitiktinai. Įsigijus šunį, pradėjome ieškoti kažkokios prasmingos veiklos ir asmeninė patirtis šiek tiek lėmė tai, kad atradau kaniterapiją. Susidomėjau tuo net nežinodama, kaip tai vadinama. Iš pradžių, tiesiog galvojau, kad tai turėtų būti kažkokia terapija su šunimi“, – pasakoja J. Grygutis.
Suradusi kinologų draugiją, kuri kaip tik tuo metu pradėjo rengti kaniterapeutus, Joana tapo viena pirmųjų šios srities specialistų Lietuvoje. Šiandien ji ir jos augintinė bendradarbiauja su keliomis klinikomis ir neretai sulaukia komplimentų.
Kaniterapeutė J. Grygutis pasakoja, kad darbui su negalią turinčiais žmonėmis parengtus terapinius šunis Lietuvoje galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tokiems šunims keliami specifiniai reikalavimai – jie turi būti paklusnūs, ramūs, nebaugštūs ir išmokyti elgtis daugelyje neįprastų situacijų, kad nerodytų nei agresijos, nei nerimo. Kartu su šunimis specialius kursus lanko, o galiausiai ir egzaminus laiko ir jų šeimininkai vedliai.
Įvairūs tyrimai rodo, kad kaniterapija daro teigiamą poveikį žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai ir socialiniams gebėjimams. Tiesa, Lietuvoje iki šiol įteisinta tik viena terapijos su gyvūnais rūšis – terapija su delfinais, o aktyvūs raginimai priimti kaniterapijai reglamentuoti būtinus teisės aktus vis dar neišgirsti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...