Kiekvienas gali mesti rūkyti – svarbu kreiptis pagalbos

Didžiausią įtaką daro aplinkiniai

„Rūkyti pradėjau dar 2017 m. Iš pradžių užtekdavo pakelio savaitei, paskui poreikis išaugo iki dviejų, trijų pakelių per savaitę, kol galiausiai pakelio neužtekdavo nė dienai. Mane supę žmonės galėtų patvirtinti, kad galėdavau rūkyti vieną cigaretę po kitos“, – pasakojo prieš metus rūkyti metęs Kristijonas.

Vaikinas sako, kad, nepaisant to, jog aplinka nespaudė pradėti rūkyti, jis pasidavė bandos jausmui ir nuolat matomas pavyzdys nejučia tapo jo gyvenimo dalimi.

Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėja Aušra Bagdonaitė pabrėžia, kad rūkančių bendraamžių, tėvų ar aplinkinių įtaka greta patraukliai pateikiamų cigarečių ir tabako gaminių pakuočių yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių tabako vartojimą. Taip pat ji akcentuoja evoliucionuojančią tabako pramonę ir atsirandančių priemonių gausą. Sudaromas klaidingas įspūdis, kad šios priemonės neva sukelia mažiau žalos nei klasikinės cigaretės.

Anot Antakalnio poliklinikos gydytojos psichiatrės, dirbančios dienos stacionare suaugusiesiems, Auksės Šileikytės, kiekvienais metais pasaulyje nuo tabako rūkymo sukeltų ligų miršta nuo 5 mln. iki 7 mln. žmonių, pusė šių mirčių – priešlaikinės, jų galima išvengti.

Rūkant dažniau sergama plaučių uždegimu, kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis, didėja tikimybė susirgti gripu, peršalimo ligomis, tuberkulioze.

 

„Rūkymas daro neigiamą įtaką imuninei sistemai, todėl didėja plaučių infekcijos rizika. Rūkant dažniau sergama plaučių uždegimu, kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis, didėja tikimybė susirgti gripu, peršalimo ligomis, tuberkulioze“, – dėstė ekspertė.

Pokytis priklauso nuo motyvacijos

Psichiatrės teigimu, mesti rūkyti niekada nevėlu, nes sergamumas ir mirštamumas nuo šio žalingo įpročio didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai rūkoma. Priklausomybė yra lėtinė liga, todėl rūkymo nutraukimas gali būti ir dažniausiai yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis keleto bandymų. Pasirinkimas atsisakyti rūkyti – nemenkas gyvenimo būdo pokytis.

„Daugiausia įtakos metant rūkyti turi žmogaus asmeninės savybės, motyvacija ir tai, kokios pagalbos jis paprašė ir kam patikėjo savo rūpesčius. Dažniausi motyvai, vedantys sėkmingo atsisakymo rūkyti link, yra sveikatos išsaugojimas, lėšų taupymas, gamtos išsaugojimas, geras burnos kvapas ir pavyzdys kitiems“, – teigė dienos stacionaro psichiatrė.

Žurnalistikos studijas Vilniaus universitete baigęs Kristijonas pasakoja, kad studijuodamas universitete vis bandydavo mesti rūkyti, tačiau niekaip nepavykdavo, kol galiausiai praėjusių metų rugpjūčio 14 d. surūkė paskutinę cigaretę: „Netikėtai radau knygutę apie tai, kaip mesti rūkyti. Pradėjau skaityti, domėtis, perskaitęs keturis skyrius, suvokiau, kad man nereikia knygos, kuri paaiškintų, kaip mesti rūkyti, tai galiu padaryti aš pats, be knygos.“

Nusistatykite konkrečią dieną

Norintiems atsikratyti priklausomybės A. Šileikytė duoda vieną patarimą – nustoti rūkyti. Ne mažiau, ne rečiau, bet tiesiog nustoti. „Negali būti šiek tiek priklausomas. Arba esi priklausomas, arba ne“, – teigę ji.

„Metimas rūkyti nėra rūkymo mažinimas, todėl būkite pasirengę atsisakyti visų rūkymo formų. Kad būtų lengviau laikytis šio įsipareigojimo – informuokite šeimą, draugus ir bendradarbius, pakalbėkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu apie tai, kokį medikamentinį gydymą galėtų jums pritaikyti.

Negali būti šiek tiek priklausomas. Arba esi priklausomas, arba ne.

 

Pakeiskite savo rutiną: kasdienę veiklą atlikite kita tvarka kitu dienos metu su žmonėmis, kurie nerūko, kitose vietose. Venkite situacijų ir aplinkos, kuriose dažniausiai rūkydavote, nuobodulio, turėkite su savimi knygą, telefoną. Kiekviena minutę sau priminkite, kad artėjate prie savo tikslo ir renkatės savo vertybėmis grįstą elgesį, teikiantį ne malonumą dabar, o gėrį ilgalaikėje perspektyvoje“, – patarė specialistė.

Padeda specialistai

Psichikos sveikatos centro dienos stacionare suaugusiesiems dirbanti psichiatrė pridūrė, kad, metant rūkyti, ne mažiau svarbu yra apsvarstyti galimas stresines situacijas ir apmąstyti, kaip jas įveiksite nerūkydami.

„Numatykite konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, pradėkite sportuoti, muzikuoti, klausytis muzikos, išeikite pasivaikščioti. Visos situacijos gali būti sprendžiamos nerūkant. Priminkite sau, kokius svarbius žingsnius žengiate savo ir aplinkinių sveikatos link“, – patarimais dalijosi gydytoja.

Ji taip pat primena, kad atkrytis yra natūrali sveikimo nuo priklausomybių dalis. Svarbiau ne kiek atkryčių bus, o kaip greitai jie bus atpažinti. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugiau procentiškai sėkmingai metusių rūkyti yra tarp tų, kurie tai darė padedami specialistų, palyginti su tais, kurie bandė atsisakyti rūkyti savarankiškai.

Svarbiausia, anot psichiatrės A. Šileikytės, yra suvokti, kad norinčiam mesti rūkyti asmeniui gali padėti įvairūs būdai, nenorinčiam to padaryti nepadės jokia priemonė.

Daugiau informacijos apie tai, kodėl verta mesti rūkyti ir kaip tai padaryti, galima rasti specialioje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės svetainėje. Nuo 2024 m. pradžios Lietuvoje pradės veikti telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Svetainėje artimiausiu metu taip pat bus galima rasti informacijos apie nuo 2024 m. pradžios Lietuvoje pradėsiančią veikti telefoninę pagalbos liniją, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti.

Užs. 1857665