Šios klastingos ligos pražudo daugybę lietuvių, bet patekti pas gydytoją – sunku

Gydytojas pripažino, kad nors lietuviai ir sveikatos sistema deda pastangas, problema tikrai aiški.

„Pirmiausia pacientai kreipiasi pavėluotai, ne kai pajaučia pirmuosius simptomus. Turime problemą, pacientai nesilanko reguliariai, net kai paskiriamas gydymas, kurį reikia sekti, prižiūrėti, vertinti. Dedame pastangas ir tikimės rezultatų, nes pagal statistiką Lietuva tikrai nežiba“, – atviravo A. Karužas.

Žmonės pavėluotai kreipiasi į gydytoją, tačiau nedera pamiršti didelių eilių. Pas gydytoją kardiologą patekti sunku, o kartais laukti tenka mėnesio trukmės eilėse.

„Taip, tai problema. Suprantu pacientus, laukimo eilės tikrai nemažos. Pačiam tenka susidurti su šia problema, tačiau lyginant su kitomis vakarų Europos šalimis tos eilės būna dar didesnės“, – pastebėjo A. Karužas.

Vis dėl to, pacientas pats turi kreipti dėmesį į savo sveikatą, tai kiekvieno asmeninė atsakomybė.

„Pasaulio sveikatos organizacijos gairės akcentuoja, kad patys turėtume sekti savo simptomus, prisižiūrėti pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius“, – sakė A. Karužas. Pasak gydytojo, tie veiksniai yra arterinis kraujospūdis, cholesterolis, mityba, žalingi įpročiai.

Ligų priežastys

Gydytojai jau daug metų bando suprasti, kodėl lietuvių sveikata širdies ir kraujagyslių ligų atžvilgiu tokia prasta.

„Pagrindine problema išlieka tai, kad lietuviai neseka savo sveikatos ir laiku nesikreipia į gydytoją“, – akcentuoja A. Karužas. Būtent kreipimasis laiku į gydymo įstaigą gali padėti išvengti rimtesnių ligų išsivystymo, užkirsti kelią tam tikroms komplikacijoms.

Kita problema, kurią įvardija gydytojas, tai mityba.

„Eilinio lietuvio lėkštėje nėra pačių geriausių produktų, ypač lyginant su vakarų Europos šalimis“, – darė išvadas A. Karužas.

Pastebima, kad mūsų racione gausu mėsos, gyvulinės kilmės produktų ir trūksta augalinių produktų.

Dar vienas rizikos veiksnys, kurį lengva pamiršti, saldumynai, pyragai. Tai greiti angliavandeniai, kurie ilguoju laikotarpiu tampa žalingi ir gali tapti rimtų ligų priežastimi.

„Cukrinis diabetas, širdies infarktas, insulto išsivystymas“, – atkreipė dėmesį A. Karužas.

Pagrindine problema išlieka tai, kad lietuviai neseka savo sveikatos ir laiku nesikreipia į gydytoją

Dažniausiai pavėluotos ir nepastebėtos ligos praeina dėl to, kad žmonės nežino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Bene dažniausiai į kardiologus kreipiamasi dėl neaiškaus skausmo krūtinėje.

„Tai vienas pagrindinių simptomų, kuris byloja apie išeminės širdies ligą. Kitaip sakant, kemšasi mūsų kraujagyslės. Negydant gali išsivystyti ūminės ligos, pavyzdžiui, ūminis infarktas“, – dėstė gydytojas A. Karužas.

Amžiaus nesirenka

Kita dažna liga – širdies nepakankamumas. Tai aktuali problema ne tik Lietuvoje, tačiau visame pasaulyje. Svarbiausia laiku pastebėti simptomus: sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, kosulys, atsiradę patinimai kojų srityje, pasunkėjęs kvėpavimas.

Tiesa, arterinį kraujospūdį galima koreguoti. Pasak gydytojo, jei kraujospūdis per aukštas, tai jau indikuoja ligą.

„Arterinis kraujospūdis turėtų siekti mažiau negu 140-90 mm. Gyvsidabrio stulpelio. Jei matoma daugiau, tai traktuojama kaip arterinė hipertenzija. Tai vienas rizikos faktorių, galinčių sukelti miokardo infarktą, insultą“, – įspėjo A. Karužas.

Atkreipiamas dėmesys, kad širdies ir kraujagyslių ligos gali užpulti kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tad ir jauni žmonės turėtų stebėti savo sveikatą su kraujospūdžio aparatu.

„Arterinis kraujospūdis ir jo padidėjimas neturi aiškios kilmės. Sekimas jauname amžiuje labai svarbu. Šiais laikais turime inovacijų, priemonių, todėl visiems patarčiau, kad ir labai jauname amžiuje, tikrintis bent kartą į mėnesį“, – patarė specialistas A. Karužas. Tą daryti reikėtų pailsėjus, ramybės būsenoje, ramiai sėdint.

Į konsultacijas dėl širdies ligų gali kreiptis ir jaunesni pacientai, tačiau tą daro jau jausdami tam tikrus simptomus. Tuomet gydytojai tikslingai pacientą tiria.

„Jeigu esate jaunas, sveikas žmogus ir norite įsivertinti, tarkime, cholesterolio kiekį, tam tikrus tyrimus gali atlikti šeimos gydytojai“, – dalijosi A. Karužas.