Kodėl, jei atsirado karpų, reikia stiprinti imunitetą?

  • Teksto dydis:

Ant įvairių kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausia siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja apie rimtesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. Vaistininkai primena: atsiradus karpų, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą.

Gerai žinomas virusas

Vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Pasak jo, jei bus vien gydomos karpos, bet nestiprinamas imunitetas, jų atsikratyti gali būti itin sunku: kol gydysite vieną karpą, kita gali išaugti kitoje vietoje.

Karpų sukėlėjas – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jis geriau žinomas kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas, tačiau ŽPV yra apie 100 rūšių ir dauguma jų sukelia sveikatai nepavojingas odos infekcijas, pasireiškiančias karpomis ant delnų, pėdų, kelių, veido, lytinių organų ar burnos gleivinės. Bet kuris iš mūsų gali būti ŽPV nešiotojas ir nejausti jokių simptomų. Tačiau, nusilpus imunitetui, virusas gali suaktyvėti ir paskatinti karpų atsiradimą bei išplitimą. Būtent todėl karpų dažniau atsiranda šaltuoju metų laiku, kai mūsų imunitetas susilpnėja.

"ŽPV pažeidžia odos ir gleivinių epitelinį sluoksnį. Ant odos atsiranda nuo kelių iki keliolikos milimetrų dydžio suragėję odos iškilimai. Dažniausiai karpos kelia tik estetinį diskomfortą, tačiau nereiškia, kad galime jas ignoruoti. Kadangi tai yra virusinis odos susirgimas, karpos gali plisti, jomis galima užkrėsti kitus, todėl jas reikia naikinti", – sako vaistininkas.

Kadangi tai yra virusinis odos susirgimas, karpos gali plisti, jomis galima užkrėsti kitus, todėl karpas reikia naikinti.

Nors šiuo metu sporto klubai ir baseinai uždaryti, reikėtų žinoti, kad karpos ant pėdų dažniau atsiranda vaikams ar suaugusiesiems, lankantiems baseiną. Todėl po plaukimo treniruočių rekomenduojama naudoti pėdų dezinfekantus. Sporto klubuose ŽPV virusas gali plisti per sporto inventorių ant rankų.

Gydoma skirtingais būdais

Karpas galima gydytis patiems namuose arba su specialistų pagalba, taikant įvairius agresyvesnius gydymo metodus. Ant odos gali susidaryti įvairių darinių, todėl, jeigu nesate tikri, ar ant delno, pėdos ar kitos kūno vietos atsirado karpa, geriausia pasikonsultuoti su dermatovenerologu. Jeigu karpa atsirado veido srityje, būtina kreiptis į gydytoją – po savarankiško gydymo veido srityje gali likti randų. Kai kuriais atvejais gali užtekti vaistininkų patarimo – pasak M.Lukštaraupio, karpoms gydyti skirtų priemonių pasirinkimas vaistinėse yra labai platus: "Tai ir įvairios šaldančios priemonės, paremtos greitojo šaldymo metodu, ir priemonės su skruzdžių rūgštimi, salicilo rūgštimi, podofilotoksinu, chloracto, glikolio rūgštimis ir kt. Šios priemonės yra nereceptinės, jas nesudėtinga naudoti namuose."

Paprastoms karpoms gali užtekti vienos ar poros procedūrų, pėdų karpas išnaikinti sunkiau, todėl procedūras gali tekti pakartoti. Gydymas turėtų trukti tol, kol odos paviršius lieka lygus, be jokių iškilimų. Pėdų karpų gydymas gali būti skausmingesnis. Ypač į tai reikėtų atsižvelgti gydant vaikus, kurie paskui gali nebesileisti gydomi.

Vaistininkas pabrėžia, kad labai svarbu pastebėtas karpas pradėti gydyti kuo anksčiau, kol jos neįsisenėjusios ir neišplitusios. Tada jas gali būti nesunku greitai pašalinti namų sąlygomis, ir gydymas kainuoja pigiau.

Ant veido esančias, įsisenėjusias ar išplitusias karpas gali tekti gydyti ir su specialistų pagalba. Tuomet tam naudojami tokie metodai kaip krioterapija (gydymas šalčiu, naudojant skystą azotą), gydymas lazeriu, elektrodestrukcija (gydymas elektra), operacija. Renkantis gydymo metodą, reikėtų atsižvelgti ir į karpos dydį. Kuo ji didesnė, tuo išgydyti ją namuose bus sunkiau.

Kada gydymas efektyvesnis

Vis dėlto išoriniai gydymo metodai panaikina pačią karpą, tačiau ne organizme esantį ŽPV. Nestiprinant imuniteto, ant odos bet kada gali susiformuoti naujų karpų, jos gali plisti. Ilgainiui ant pėdų susidarančios karpos gali tapti skausmingos, riboti judėjimą.

"Tyrimai rodo, kad ŽPV virusas gali gyventi ir sveikoje odoje aplink karpas. Pašalinę karpą, deja, viruso iš odos neišnaikiname ir jis bet kada gali vėl suaktyvėti. Karpų gydymas nestiprinant imuniteto gali būti labai ilgas ir ne visada efektyvus. Su virusu turi kovoti pats organizmas, todėl labai svarbu didinti jo atsparumą infekcijoms. Šiuo metų laiku ir esant pandemijai tai ypač svarbu", – pabrėžia vaistininkas.

Be įprastų priemonių, tokių kaip vitaminas C, cinkas ar ežiuolė, vaistininkai primena ir apie vitamino D, omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių svarbą. "Todėl į savo racioną rekomenduoju įtraukti daugiau riebios jūrinės žuvies arba vartoti žuvų taukus, kurie yra vienas pagrindinių omega-3 šaltinių. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie žuvų taukai gali būti praturtinti ir vitaminu D, todėl papildomai jo nereikėtų vartoti arba vartoti mažesnę dozę", – pataria M.Lukštaraupis.

Bendram organizmo atsparumui svarbus ir tinkamas gyvenimo būdas – buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, streso valdymas, subalansuota mityba. Sustiprinus imunitetą, tikėtina, kad ne tik karpos neatsinaujins, bet ir pavyks išvengti kitų infekcijų ar jomis persirgsite kur kas lengviau ir greičiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kur

Kur  portretas
po velniu šitam sumautam dienrašty šios dienos kovido statistika?!!!!!!!!!!!!!!!!Rašo beleka o reikalingo neina rast
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių