Kodėl nauji onkologiniai vaistai kainuoja tūkstančius eurų?

Nauji vėžiui gydyti ar šiai ligai pristabdyti skirti vaistai neretai kainuoja 3–7 tūkst. eurų mėnesiui. Pasak gydytojos onkologės Rasos Jančiauskienės, tokia kaina yra nepagrįsta. Pokalbis su šia gydytoja – apie tai, ką reikėtų keisti, kad šie vaistai taptų pigesni.

"Naujų vaistų kūrimas ir gamyba yra verslas. Deja, rinkos taisyklės čia negali veikti. Žmogus neturi pasirinkimo, kai jo gyvybei, sveikatai gresia pavojus, o tinkamų konkrečioje situacijoje vaistų pasirinkimas labai ribotas. Todėl kainos turėtų būti nustatomos remiantis patirtomis vaisto kūrimo ir gamybos sąnaudomis. Deja, taip nėra. Tūkstančius eurų per mėnesį įkainoti ir sudėtingais technologiniais procesais pagaminti monokloniniai antikūniai, ir elementarios cheminės medžiagos", – pastebi Kauno klinikų Onkologijos instituto Onkologijos skyriaus vadovė docentė R.Jančiauskienė.

– Liepos mėnesį paskelbtas naujas kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Ar į jį įtraukti nauji efektyvūs onkologiniai vaistai?

– Peržvelgiau Lietuvos kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Onkologinėje skiltyje yra 111 vaistų ir daugiau kaip trečdalis jų yra įtraukti palyginti neseniai, per pastaruosius trejus metus. Tai yra tikrai didelis poslinkis ir tam tikra prasme iššūkis, nes tam užtikrinti reikia labai daug lėšų.

Aktyviau vaistai nuo vėžio pradėti kompensuoti maždaug nuo 2003 m., kai jie pradėti  pirkti centralizuotai. Kiek dirbu onkologijos srityje, nepamenu kito tokio laikotarpio, kad per santykinai trumpą laiką į kompensuojamųjų vaistų sąrašą būtų įtraukta tiek daug naujų brangių vaistų.

Mokslas juda į priekį, sukuriama vis naujų medikamentų, todėl kompensuojamųjų vaistų sąrašas turi būti peržiūrimas ir nauji vaistai į jį įtraukiami nuolatos. Onkologijos srityje vyksta bene daugiausiai vaistų tyrimų palyginti su kitomis terapinėmis sritimis. Per pastaruosius kelis metus bene labiausiai pasikeitė melanomos gydymas – jai gydyti yra sukurta naujų veiksmingų vaistų ir šie vaistai yra kompensuojami.

– Kiek laiko nauji vaistai gali pratęsti onkologinėmis ligomis sergančio žmogaus gyvenimą?

– Pirmiausiai reikia pasakyti, kad iš visų susirgusiųjų vėžiu – pusė pasveiksta. Dažniausiai tai yra ankstyvos stadijos vėžys. Pagrindinis metodas, įgalinantis pasveikti – chirurginė operacija. Po operacijos skiriami vaistai (chemoterapija, hormonoterapija, imunoterapija ir t.t.) gali dar padidinti tikimybę pasveikti.

Tačiau, kai liga yra išplitusi, randamos tolimosios metastazės, pasveikimas dažniausiai nėra galimas. Tokiu atveju tikslas yra gyvenimą pailginti. Naujieji, patys brangiausi vaistai dažniausiai ir yra registruoti būtent išplitusiai ligai gydyti.

Klinikiniai tyrimai rodo, kad, palyginus su standartiniais vaistais, kiekvieni nauji sukurti medikamentai dažniausiai vidutinę gyvenimo trukmę pailgina maždaug dviem mėnesiais.

Klinikiniai tyrimai rodo, kad, palyginus su standartiniais vaistais, kiekvieni nauji sukurti medikamentai dažniausiai vidutinę gyvenimo trukmę pailgina maždaug dviem mėnesiais. Tačiau kiekvienam pacientui ta nauda gali būti gerokai didesnė. Yra sričių, kur efektas yra gerokai didesnis. Sakykime, naujoji imunoterapija – tikrai ne visiems tinkama, tačiau yra vadinamieji imunologiškai karšti navikai (pvz., melanoma), kuriuos pavyksta gydyti gana sėkmingai. Ketvirtadaliui pacientų ji užtikrina ilgalaikę tokių navikų kontrolę. Tarkime, liga visiškai sustoja, gydymas tęsiamas porą metų, ir tuomet tenka spręsti, kiek ilgai turėtume tęsti vaistus (jie turi šalutinį poveikį).

Tuomet, kai vieni vaistai nustoja veikti (vėžio ląstelės tampa jiems atsparios), paprastai tenka gydymą keisti, rinktis kitus vaistus.

Tokiu būdu tais atvejais, kai liga yra metastazavusi (išplitusi į įvairius organus) ir pagyti neįmanoma, kompleksinis gydymas vaistais, operacija (jei to reikia), spindulinė terapija gyvenimą gali pratęsti keliais metais. Tarkime, apie 1990-uosius metastazavusiu storosios žarnos vėžiu sergantieji gyveno vidutiniškai 6–9 mėn. Dabar šių žmonių vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 3 metus, kai kurie gyvena ir 5–6 metus.

Problema yra ta, kad naujieji onkologiniai vaistai kainuoja nepagrįstai daug – 3–7 tūkst. eurų per mėnesį. Dauguma iš mūsų nepajėgtume tokių sumų sumokėti patys. Tačiau ir valstybei, ligonių kasoms, sutikite, tai yra brangu. Nesame turtinga valstybė, negalime visko, kas tik yra sukurta, tuoj pat įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, pirmenybę turime teikti patiems veiksmingiausiems gydymo metodams, vaistams.

– Tačiau tokias sumas valstybė kompensuoja?

– Jei kalbame apie plačiai nuskambėjusią sumą, kad kompensuojama tik iki 30 tūkst. eurų, tai ta suma žiniasklaidoje buvo neteisingai interpretuota.

Jau ir dabar kompensuojamos išlaidos kai kuriems onkologiniams vaistams siekia 40, 50 ar 60 tūkst. eurų per metus vienam pacientui gydyti.

Tačiau vaistų veiksmingumas – ribotas, jei liga metastazavusi, gyvenimą galime tik šiek tiek pratęsti. Kyla klausimas – kokią sumą mes visi galime solidariai mokėti už vadinamuosius išgelbėtus gyvenimo metus? Etine prasme gyvybė yra neįkainojama. Tačiau turėkime omenyje, kad per metus Lietuvoje sukuriama apie 30 tūkst. eurų bendro vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui. Kurią jo dalį galime skirti cheminiams vaistams? Tai štai, net turtingos valstybės yra įvardinusios, kokią sumą gali kompensuoti už vadinamuosius išgelbėtus gyvenimo metus (tarkime 30, 50 ar 80 tūkst. eurų). Jei vaistas pratęsia gyvenimą metams, bet gamintojas nori parduoti vaistą už didžiulę kainą ir tie pratęsti metai kainuotų 200 tūkst. eurų, jokia valstybė nebūtų pajėgi skirti tokių lėšų. Nes, kaip prognozuojama, per gyvenimą vėžiu sirgs apie 60 proc. visų žmonių, mirs apie 30 proc.

Ir čia reikia atsigręžti į gamintojus. Vaistų kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Rinkos šioje srityje nėra ir negali būti. Išlaidos vaistui sukurti yra aiškios – JAV sveikatos departamento puslapyje nurodoma, kad vienam vaistui sukurti (I-III fazės tyrimams atlikti) vidutiniškai prireikia 50–80 mln. dolerių. Manau, kainos turėtų būti nustatomos panašiai kaip elektros, vandens tiekimo srityse. Nes teisė į sveikatą ir sveikatos priežiūrą turi būti užtikrinta, ji įrašyta Žmogaus teisių deklaracijoje.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tų pačių vaistų kainos įvairiose valstybėse gali skirtis kelis kartus.

– Sprendžiant, ar kompensuoti naujus onkologinius vaistus, vertinamas išgyvenamumo kriterijus. Ką tai reiškia?

– Onkologijoje svarbu ne tik patį naviką ar jo keliamus simptomus sumažinti, bet ir pailginti gyvenimo trukmę.

Yra keli aspektai. Viena situacija – kai vėžys dar nėra labai išplitęs ir mes siekiame žmogų visiškai pagydyti. Tokiu atveju skaičiuojame 5 metų išgyvenamumą. Tarkime, vienai išoperuotų ligonių grupei skiriame konkretų vaistą, o kitai – ne. Sakykime, toje grupėje, kur papildomą vaistą skyrėme, penkerius metus ir ilgiau gyvens 70 proc. pacientų, o toje, kur neskyrėme – 60 proc. Daroma išvada, kad tas vaistas 10 proc. pacientų padėjo išlikti gyviems praėjus penkeriems metams po operacijos. Vadinasi, pagerėjo išgyvenamumas. Taigi, vienas būdas yra skaičiuoti procentais penkerių metų išgyvenamumą. Kitas būdas dažniau taikomas tada, kai liga metastazavusi. Deja, kai liga metastazavusi, galime kalbėti tik apie gyvenimo pratęsimą, pasveikti dažniausiai neįmanoma. Tokiais atvejais vertinama vidutinė gyvenimo trukmė – ar ji statistiškai reikšmingai pailgėjo.

– Kai kurie vaistų gamintojai teigia, kad išgyvenamumo kriterijus, vertinant naujus vaistus, nėra labai svarbus.

– Mano nuomone, jis yra svarbus, nes numirti žmogus gali ne tik nuo ligos, bet ir nuo vartoto vaisto sukeltų komplikacijų. Sakykime, vaistas efektyvus gydant ligą, tačiau jis sukėlė tam tikrų komplikacijų ir žmogus mirė. Taigi, mums be galo svarbu ne tik tai, kaip vaistas veikia ligą, bet ir kiek jis yra toleruojamas, saugus.

– Vadinasi, naujieji vaistai turi būti labai gerai ištirti dar iki tol, kol jie bus pradėti skirti ligoniams?

– Taip, bet tai užima daug laiko. Klinikiniai tyrimai trunka ne vienus metus, kartais prireikia 5 ar net 10 metų, kol įsitikinama, kad vaistas veiksmingas, pailgina gyvenimą, yra saugus ir gerai toleruojamas. Jei sergi ir matai, kad kompensuojamieji vaistai nebeveikia, o tuo metu atsirado naujas medikamentas, nori juo gydytis jau šiandien. Galbūt tai – tavo šansas gyventi ilgiau. Tokie nekompensuojami vaistai kartais prieinami įvairiose vadinamosiose prieinamumo programose, kartais gali tekti pirkti savo lėšomis. O valstybė vaistus gali kompensuoti tik tada, kai yra patikimi duomenys, kad vaistas sustabdo ligos progresavimą ir pailgina gyvenimą.

– Jūsų akimis, ar, įtraukiant medikamentus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, reikėtų remtis išgyvenamumo kriterijumi? Ar labiau reikėtų vertinti tai, kaip efektyviai vaistai išnaikina vėžio ląsteles, stabdo ligos progresą, padeda atkurti gyvenimo kokybę?

– Viskas yra svarbu. Išgyvenamumo kriterijus iki šiol yra pagrindinis kriterijus, sprendžiant, ar įtraukti naujus onkologinius vaistus į kompensuojamųjų sąrašą. Taip yra visur, ne tik Lietuvoje. Išimtys daromos tik tada, kai matoma, kad mokslininkai sukūrė kažką unikalaus, labai efektyviai sunaikinančio ligą. Tačiau ir tuo atveju po metų kitų nuo vaisto registracijos ir kompensavimo vaistų kompanijoms privalu pateikti duomenis apie išgyvenamumą, kad galutinai įsitikinti, jo jie yra veiksmingi.

Vėžys yra sunki liga, dažnai mintyse jis asocijuojasi su mirtimi. Kažkuria prasme, tuo ir naudojamasi. Žmonės pasirengę atiduoti didelę dalį to, ką turi, tam, kad jų gyvenimas būtų pratęstas.

– Ar yra pasitaikę atvejų, kai į kompensuojamųjų vaistų sąrašą tam tikri medikamentai neįtraukiami dėl to, kad juos kompensuoti valstybei pernelyg brangiai kainuotų?

– Tais atvejais, kai vaistų kaina atrodo per didelė, speciali komisija derasi su vaistų gamintojais, siekdama kainą sumažinti. Dažniausiai tai pavyksta.

Čia vėl grįžtame prie tos pačios problemos: naujųjų vaistų kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Drįstu manyti, kad juos sukurti ir pagaminti kainuoja dešimtis kartų pigiau nei tie vaistai yra parduodami. Tačiau jie tokiomis kainomis parduodami, nes naujiesiems vaistams paprastai nebūna sukurta alternatyvos. Vadovaujamasi principu, tarsi čia yra rinka. Vaistų kainos turėtų būti reguliuojamos kur kas griežčiau ir aiškiau. Taip, kaip ir elektros, vandens kainos. Įsivaizduojate, kiek kainuotų vanduo, jei būtų leista privačioms įmonėms jį pardavinėti nereguliuojant? Kartą bandžiau apskaičiuoti skirtumą tarp puikaus geriamo vandens iš čiaupo ir prekybos centruose parduodamo stalo vandens – skyrėsi apie 450 kartų. Vaistų kompanijos turėtų deklaruoti vaistų sukūrimo sąnaudas. Ir ne vyriausybes, ne ligonių kasas turėtume spausti, kad kompensuotų vaistus bet kokia kaina. Reikėtų su gamintojais susėsti ir sąžiningai aptarti, kokios iš tiesų buvo vaistų sukūrimo ir gamybos sąnaudos, kokios gali būti kainos. Dabar, tarkime, sukuriamas naujas vaistas prostatos vėžiui gydyti. Šios rūšies vėžiu pasaulyje kasmet suserga 1 mln. žmonių. Ir jei didelei daliai pacientų tų vaistų reikia, vaistų kompanijos per keletą mėnesių atsiima tai, ką būna įdėjusios į vaisto sukūrimą, o paskui jau skaičiuoja gryną pelną. Tad kodėl mes paskui dar ne vienus metus leidžiame to vaisto gamintojams turėti to vaisto gamybos patento apsaugą ir kodėl mes ir toliau mokame už tą vaistą keliasdešimt kartų brangiau nei jis iš tiesų kainavo? Šis klausimas lieka neatsakytas.

Žinoma, Lietuvos mastu mes šios problemos neišspręsime. Nepamatuotai didelės naujai sukurtų vaistų kainos yra bendra JAV ir Europos problema. Net jei būtų dėl to susitarta Europoje, farmacijos pramonė trauksis į Kiniją ir kitas šalis.

– Ar tai yra nesąžiningas visuomenės atžvilgiu verslas?

– Pelnas yra varomoji jėga. Puiku, kad jo siekiant sukuriami veiksmingi vaistai. Tačiau visuomenės galimybės už juos mokėti yra baigtinės. Juk mes turime ir kitų poreikių: užauginti ir išmokslinti vaikus, turėti gyvenamą būstą, lankyti koncertus, skaityti knygas, keliauti.

Todėl turėtume diskutuoti ir kartu su vaistų gamintojais aptarti, kiek galime mokėti. Manau, tikrai galime mažiau, nes, pvz., kardiologijoje, endokrinologijoje naujas vaistas kainuoja 20 ar 100 eurų per mėnesį, kai išlaidos vaistams sukurti labai panašios – 50–80 mln. eurų. Žinoma, yra vaistų, kuriems sukurti naudojamos ir labai brangios technologijos. Tačiau yra ir naujų vaistų, pagaminamų pagal labai paprastas chemines formules.

– Tai visgi kodėl naujų onkologinių vaistų kaina taip užkelta?

– Vėžys yra sunki liga, dažnai mintyse jis asocijuojasi su mirtimi. Kažkuria prasme, tuo ir naudojamasi. Žmonės pasirengę atiduoti didelę dalį to, ką turi, tam, kad jų gyvenimas būtų pratęstas. Nėra tikros konkurencijos tarp gamintojų. Konkretūs vaistai tinka tik labai siaurose klinikinėse situacijose.

Tačiau turime žinoti, kad pusė susirgusių onkologinėmis ligomis pasveiksta. Visų pirma, pasveikti leidžia navikus išoperuojantys chirurgai. Antra, atsiranda vis efektyvesnių vaistų.

Kitas dalykas, reikėtų kalbėti ne tik apie vėžio gydymą, bet ir profilaktiką, sveiką gyvenimo būdą – būtent nuo jo priklauso apie 80 proc. mūsų sveikatos.

– Liepos pradžioje įsigaliojo "pirmojo paskyrimo" kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka. Kuo ji naudinga ar nenaudinga onkologiniams ligoniams?

– Naujai sukurtiems vaistams pirmojo paskyrimo tvarka negalioja, nes kol kas dar nėra sukurta kitų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga – nuo to saugoja patentas. Po 10 ar keliolikos metų – vaistams patento apsauga galioja ilgai – kitos kompanijos galės nusipirkti tų vaistų formulę ir bandyti pagaminti tą vaistą pigiau.

Pirmojo paskyrimo tvarka galioja seniau sukurtiems vaistams. Pavyzdžiui, onkologijoje yra toks vaistas tamoksifenas. Jis jau keliasdešimt metų vartojamas krūties vėžiui gydyti, tačiau naujesni vaistai jo neišstūmė, nes yra patikimas, geras. Ir jis yra nebrangus, pakuotės kaina nesiekia nė 10 eurų per mėnesį. Tačiau jis ir dabar kai kuriais ligos atvejais labai puikiai padeda moterims, stabdo ligos progresavimą, padeda visiškai pagydyti.

Į naująją kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką aš žiūriu pozityviai, nes netapatinu pigesnio vaisto su prastesniu. Atvirkščiai. Taip vaistų įmonės skatinamos sumažinti kainą, parduoti vaistus pigiau.


Kuris kriterijus svarbesnis?

Praėjusioje Seimo sesijoje patvirtinta nauja vaistų kompensavimo tvarka. Ja nustatyta, kokie kriterijai, kokiomis sąlygomis ir kaip bus taikomi vertinant vaistus prieš priimant sprendimą juos kompensuoti. Ši tvarka liečia naujus vaistus, kurie prieš tai nebuvo kompensuojami. Farmacijos teisės srityje dirbanti advokatė Rūta Pumputienė naująją tvarką vertino pozityviai, esą ją rengiant buvo atsižvelgta į gydytojų, pacientų ir farmacijos industrijos atstovų komentarus. "Be to, teisės akte nebeliko įtvirtinto ir daug diskusijų sukėlusio 30 tūkst. eurų slenksčio, pagal kurį turėjo būti vertinama naujai kompensuotinų vaistų vertė, kurią peržengus buvo siūloma rekomenduoti tokio vaisto nekompensuoti", – atkreipė dėmesį teisininkė.

Pasak jos, naująją tvarką dar reikėtų tobulinti. "Pavyzdžiui, onkologinėms ligoms skirtų inovatyvių vaistų vertinime, mano nuomone, nėra tikslinga visuomet reikalauti tik išgyvenamumo klinikinių duomenų. Šiuolaikiniai onkologiniai vaistai yra žymiai efektyvesni nei vien remiantis išgyvenamumo kriterijumi (pvz., vėžio ląstelių išnaikinimas ir ligos progresavimo sustabdymas, gyvenimo kokybės sugrąžinimas penkiems, šešeriems, ar net dešimčiai metų)", – sakė R.Pumputienė.

Advokatės teigimu, inovatyviems onkologiniams vaistams Lietuvoje vis dar taikomi pernelyg griežti ir kritiški reikalavimai. "Lietuvoje tam, kad pagal egzistuojančią tvarką būtų galima įtraukti naujus onkologinius vaistus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kad būtų galima įvertinti minėtą išgyvenamumo rodiklį, kartais reikia laukti ir 10 metų", – pasak teisininkės, tokio ilgo laikotarpio nereikia, nes kai kurie vaistai efektyvumą kovojant su liga rodo jau po keliolikos mėnesių.

Šiai nuomonei nepritaria Kauno klinikų Onkologijos instituto Onkologijos skyriaus vadovė docentė Rasa Jančiauskienė ir pabrėžia, kad išgyvenamumas yra labai svarbus kriterijus. Ji atkreipia dėmesį, kad svarbu įsitikinti, jog vaistas yra saugus. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad sergantieji kartais miršta ir nuo šalutinio vaistų poveikio, todėl į išgyvenamumo kriterijų būtina atsižvelgti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Daiva

Daiva portretas
Labai aktualios gydytojos įžvalgos, tik ar nuo to kas nors pasikeis? Farmacijos kompanijos iš žmonių ligų ir toliau darysis didžiulius pelnus.

Pakaunietis

Pakaunietis portretas
Geros gerb. gydytojos R.J ančiauskienės įžvalgos.LETUVOS PILIEČIAMS VISI MAISTO PRODUKTAI be antibiotikų, pesticidų pėdsakų.(pradžioje pagal korteles) , Gaila žmonių, pvz.tvarkančių miesto gatves,DULKĖS, KARŠTIS AUTO IŠMETAMOS DUJOS.Darbo diena 6 val. Vadinasi dirba dvi pamainos.Pirminė sveikatos priežiūros , grandis, antros :lygos ; specialistai gydo, gydo ir...vėžys, ar organų šalinimas.Tai gal jie iš dalies jie kompensuotų iš savo ;vargano; atlygio padarytą žalą.Na ką reiškia optimizacija, optimizacija, operacinės užimtos, chirurgas skuba(o skubos darbą kas gaudo????)vVISTŲ KAINOS TIKRAI TURI ATITIKTI REALIAS SĄNAUDAS.Pvz. efektyvus vitaminai ,deja pagaminti RUSI JOJE , JOS TERITORIJOJE MAŽMENINĖ KAINA 70 RUBL.O ten ES maisto produktams su antibiotikaisir visokiais E griežtas NE..Jei godumas , jos DIDENYBĖ RINKOS EKONOMIKA ČIA KLESTĖS, TAI ŠIOJE SRITYJE VADINAMOSIOS GEROVĖS NEBUS...P.S.Tik nelaikykite susirgusių žmonių dundukais, atseit, jie nevartoja nevartoja paskirtų vaistų.

Anonimas

Anonimas portretas
Todel kad ubagai NEGALETU nusipirkti ir anksciau laiko NUMIRTU. Kapitalistai apgalvojo viska. Kam ligotas zmogus reikalingas. Ekonomiskai nenaudinga o kur buvo sazine - BY.BYS uzaugo.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių